------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Juvelyrika – kaip maratonas

Prieš metus į gimtąją Marijampolę sugrįžusi Gabija Gataveckaitė su naujausiais darbais kovo viduryje dalyvavo XVI tarptautinėje Baltijos juvelyrikos parodoje „Amber Trip 2019“, o gegužės 18 d. savo kūrybos pristatymą rengia Zyplių dvare.

Darbus vertina racionalūs žmonės
XVI tarptautinėje parodoje „Amber Trip 2019“ buvo 220 juvelyrikos ir gintaro verslo dalyvių iš 30 pasaulio šalių. Tarp jų – ir marijampolietė Gabija Gataveckaitė.Nors juvelyrai daugiausia buriasi didesniuose miestuose, Gabijai norėjosi būti ten, kur smagu ir gera. „Marijampolė man kaip brangak-menis, kaip ir juvelyrinis kūrinys – mažas, bet labai brangus“, – savo pasirinkimą sugrįžti į gimtąjį miestą komentavo ji.
Prekinio ženklo „Milk Jewellery“ savininkė savo marijampolietišką kilmę sako didžiuodamasi akcentavo ir Tarptautinėje Baltijos juvelyrikos parodoje Vilniuje, tuo tik dar labiau suintriguodama lankytojus. Gervės, avytės, elniukai – papuošalai iš juvelyrinio porceliano ir tauriųjų metalų – šiemet, pasak autorės, dizaino prasme dar labiau išieškoti: žaismingi ir subtilūs, pozityvūs ir praktiški.
Dėl menininkui būdingos aštrios vaizduotės parodoje Gabija sakė tik šiek tiek pasidairiusi ir į kitų darbus. Patiko jai Tado Deksnio juvelyrika ir jo gražūs atsiliepimai apie mūsų krašto kultūrinį gyvenimą. Iš vyresnės kartos juvelyro, dirbančio su brangakmeniais, Kęstučio Vismanto ji sulaukė palaikymo kurti, tobulėti dirbant ir siekti profesionalumo.
– Parodoje pastebėjau, kad mano darbai patiko racionaliems žmonėms, kurių tikslas – turėti ne daug, o gerų darbų, – sako Gabija. – Žmogui pasirinkti, kokio jis produkto nori: ar iš porceliano, teikiančio džiaugsmą čia ir dabar, ar turinčio išliekamąją vertę – su metalu. Nors, tiesą sakant, meniški dirbiniai – auskarai, žiedai – visada turi išliekamąją vertę. Tai – ir palikimas vaikams, ir apsauga.

Požiūrį į papuošalus pakeitė sportas
Stilizuoti kurtai – Gabijos kūrinys Zyplių dvare.Kas svarbu dėvinčiam papuošalą, menininkė sako įsitikino dalyvaudama Vilniaus bėgimo klubo stovyklose, treniruotėse.
– Klubas pakeitė požiūrį ir į papuošalus, ir į jų stilistiką. Pagalvojau ir apie žmonių poreikius – patogumą, kokybę. Supratau, kad žiedas, auskarai pirmiausia turi būti patogūs, o kai daiktas tinka, jo nejauti, nenusiimi. Papuošalai teikia džiaugsmą, tampa simboliais, saugo nuo negatyvo ir blogos akies, – sako Gabija.
Sportuodama ir bendraudama su sportinio ir profesinio tikslo siekiančiais žmonėmis mergina suprato, kad ir juvelyrikoje, kaip sporte, nepaskubėsi. Visur reikia kantrybės, psichologinės ištvermės ir laiko.
– Juvelyrika – tarsi maratonas. Veiklos negali imtis būdamas suirzęs, nes sportuodamas greičiau pavargsi, o gamindamas sugadinsi papuošalą ir brangią medžiagą. Esu dėkinga treneriui Karoliui Urbelioniui, Ramunei Petrulytei ir visiems, kurie savo patirtimi rodo man pavyzdį, moko tolerancijos, kaip įveikti sunkumus ne tik sporte, bet ir kūryboje.
Per kiekvieną treniruotę aplink Marijampolę ar jos gatvėmis Gabija sako išsikelia sau tikslą – įveikti vis ilgesnį atstumą. O prisėdus prie darbo stalo – kantriai ir stropiai iki galo daryti tai, ką suplanavusi.

Lankytojus pasitiks kurtai
Vienais geriausių bėgikų, pasižyminčių kantrybe, ištverme, elegancija, Gabija vadina kurtus. Jų skulptūrų kūrimas ją atvedė į Zyplių dvarą, pas skulptorių Vidą Cikaną.
– Šis dvaras man visada išliks labai svarbus, nes čia atsidaviau keramikai – prieš porą metų magistrantūros studijų baigiamajam darbui kūriau dvaro šunų – rusų kurtų – skulptūras. Jos tebestovi dvaro teritorijoje. O dvaro rūmų antrame aukšte mano keramikos darbams, instaliacijoms ir juvelyrikai skirtas netgi atskiras kambarys, – dėmesiu džiaugiasi menininkė.
Remdamasi istoriniais šaltiniais Gabija sužinojo, kaip atsakingai Zypliuose buvo rūpinamasi šunimis, greičiausiai skalikais, yra išlikusios šunidės. Kurtai visada buvę šalia šeimininko. Damos juos priėmė kaip draugus – pirko jiems brangiausius papuošalus, o ištikus nepritekliui savo brangenybes mainė į mėsą ir kauliukus šunims…
Gegužės 18 d. po Zyplių dvarą taip pat elegantiškai, kaip tikri šeimininkai, tarsi nužengę iš dvaro istorijos, vaikščios kurtai Auris ir Teodoras. „Jie buvo mano kuriamų skulptūrų modeliai, bus ir pagrindiniai parodos kuratoriai“, – intriguoja Gabija.
Marija BURBIENĖ
Nuotraukos iš pašnekovės albumo

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.