------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

„Kultūra – tai ir buvimas tarp žmonių“ (2019-ieji – Vinco Kudirkos „Varpo“ metai)

Apie tautinio atgimimo laikraščio „Varpas“ reikšmę pranešimą padarė Rygiškių Jono gimnazijos muziejaus vadovė Judita Zubavičienė.Petro Kriaučiūno viešojoje bib­liotekoje, pažymint tautinio atgimimo laikraščio „Varpas“ 130-ąsias metines (pirmas numeris išėjo 1889 m. sausį), svarbiu akcentu tapo konferencija „Kultūra amžių kaitoje. Prezidentai ir jų prioritetai“. Kviesta ne tik prisiminti leidinio, turėjusio didžiulę įtaką lietuvybės žadinimui ir nepriklausomos valstybės kūrimui, svarbą, istorinį to laiko foną, bet ir pamąstyti, padiskutuoti apie tai, kokią įtaką jis ir jį leidę, jame rašę žmonės padarė tolesnei šalies demokratijos, kultūros raidai. O kultūra plačiąja prasme yra visa, kas geriausio sukurta nuo pat žmonijos gyvavimo pradžios…
Tai atidarydama konferenciją, sveikindama garbius svečius, gausiai susirinkusius marijampoliečius ir pabrėžė bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė. Pranešimą apie „Varpo“ reikšmę lietuvių kultūrai padarė Rygiškių Jono gimnazijos muziejaus vedėja Judita Zubavičienė. Apie kultūrinę Kazio nauskas prisidėjo ir prie konferencijos organizavimo.Griniaus veiklą mūsų šalyje, dar jam nesant prezidentu, kalbėjo Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros muziejininkė Marija Navickaitė. Sveikindamas pasirinkus konferencijai intriguojančią temą ir apgailestaudamas, kad negali dalyvauti tiesiogiai, pasinaudodamas šiandienos technologijomis diskutuoti skatinantį virtualų pranešimą „Varpas“ ir Lietuvos politinė kultūra“ padarė Europos Tarybos narys, Kovo 11-osios akto signataras Vytenis Andriukaitis. „Prezidentas – tiltas, jungiantis išeivišką ir lietuvišką kultūras“ – tai Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus vadovo Arūno Antanaičio pasisakymo tema, o „Santaros“ žurnalo, kurio kredo „Tenutolsta visoks riksmas ir pyktis“, vyr. redaktorius Romualdas Norkus perdavė Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimus, kalbėjo ir apie leidinio 30-metį… R. Norkus ir gimtinės nepamirštantis Vokietijoje daug metų kultūrinę veiklą vystantis publicistas Leonas Stepanauskas daug prisidėjo ir prie konferencijos organizavimo.
Kur nors kitur kalbant apie lietuvybę, tautinį atgimimą ir žmones, kurių vardai dabar Lietuvos istorijoje įrašyti aukso raidėmis, kalbama faktų, datų kalba, o minimi vardai atrodo esantys iš „kažkur“…
Kai apie tautinį atgimimą, „Varpo“ laikraštį, XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios įvykius kalbame Marijampolėje, Vilkaviškyje ar Šakiuose, išgyvename ir emocijų. Nes žinome, kad tai – ir apie mus, nes viskas vyko (prasidėjo) čia, nes iš šio regiono yra kilę, čia mokėsi tie žmonės – dar tebėra įmintos jų pėdos, čia buvo kuriami planai, mezgėsi ir vyko kultūrinis judėjimas. Chrestomatinės tautinio judėjimo organizatorių pavardės Suvalkijos krašte, Marijampolėje skamba ypatingai. Nes mes tuos žmones žinome ir vertiname ne tik kaip politikos (o nepriklausomos Lietuvos kūrėjai dažnai tik taip ir įvardijami), bet pirmiausia kaip kultūros veikėjus, kurių pirmasis tikslas buvo šviesti visuomenę.
Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus vadovas Arūnas Antanaitis. Prezidento Kazio Griniaus figūra šiame kontekste ypatinga. Viena jo nuostatų „dirbti, gyventi Lietuvoje ir iš jos neišvykti“, skelbta ir „Varpo“ laikraštyje, į kurį jis rašė labai daug, išlikusi aktuali ir šiandien. Jis, gydytojas, nuolat bendraujantis su žmonėmis ir matantis, kaip jie gyvena, rašė įvairiais klausimais, tarp kurių svarbiausi – padėti žmonėms augti kultūriškai, juos šviesti. Grinių namai (tie patys, kur dar veikia muziejus) buvo lietuvybės skleidimo centras. Galima drąsiai teigti, kad „Varpas“ išaugino 1918 metais atkurtos Lietuvos prezidentus – ir ne vien juos.
Su šiuo leidiniu ir jame rašiusiais žmonėmis siejasi ir mūsų dabartis, ypač turint omenyje kultūrą plačiąja prasme. Išgyvenusi epochų kaitą ir didžiulius išbandymus tauta atėjo į Kovo 11-ąją. Ar liko šiuose virsmuose vietos kultūrai? Liko, nes tai – ne vien menas, kūryba, bet ir mokslas, ir politinė kultūra, kurioje ryškios pirmojo Lietuvos atgimimo linijos. O ar rastume didesnį didžiosios kultūros prasme ambasadorių už Prezidentą Valdą Adamkų? Didelės įtakos turėjo ir tiesioginė jo pažintis su Kaziu Griniumi, bendravimas su šia šeima. Adamkus buvo tas žmogus, kuris stengėsi suartinti išeivijos ir Lietuvos įvairių sričių veikėjus, nes būta tam tikro susipriešinimo, nors siekiai buvo tie patys. V. Adamkus suprato, kad kiekvienas turime teisę pasirinkti, neprimetant to kitiems, kad negalima užsidaryti siaurame rate – Lietuvos kultūra turi reaguoti į pasaulyje vykstančius procesus…
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.