------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Laikrodis bazilikos bokšte

Varpo dūžiai aidi iš praeities... Garsiosios laikrodžių firmos reklama.Mechaninis laikrodis, sukonstruotas apie 1280-uosius metus ir stebėtinai greit paplitęs Vakarų Europos miestuose, – ypatingas išradimas. Jis ne tik smarkiai paspartino snaudulingą viduramžių kasdienio gyvenimo ritmą, privertė žmogų nuolat jausti laiko tėkmę ir planuoti savo dienotvarkę, bet turėjo ir tiesioginės įtakos visuomenės egzistencinėms nuostatoms, netgi – mąstymo būdui. Pradėjus laikrodžiui tiksėti, pasaulis įgijo daugiau apibrėžtumo, jo išradimas paakino sukurti naują pasaulio modelį. Toks jis ir buvo suformuluotas 1687 metais garsiajame fiziko ir teologo I. Niutono veikale „Gamtos filosofijos pagrindai“, žyminčiame svarbų Visatos pažinimo etapą, naudojant mokslinius bandymus.
Dar svarbu, kad mechaninis laikrodis pirmą kartą realizavo automatinio judesio idėją, netrukus pritaikytą audimo, verpimo staklėse, malūnų įrenginiuose ir daugelyje kitų mechanizmų. O tolimesnę mokslo raidą lydėjo nuolatinės išradėjų pastangos didinti laikrodžio, šio vieno reikalingiausių mokslinių instrumentų, tikslumą. Laikrodininkystė – labai respektabilus tiksliosios mechanikos amatas, besiribojantis su juvelyrika. Kartu su laikrodžio tobulėjimu keitėsi ir sekundės, pagrindinio laiko matavimo vieneto, apibrėžimas: nuo žmogaus pulso tvinksnio, žemiškos paros dalelytės iki atomo virpesių skaičiaus.
…Pirmieji laikrodžiai dažniausiai būdavo įtaisomi rotušės bokšte, miestui gavus Magdeburgo teises. Viduramžiais būdavo sakoma, kad prekyba ir amatais gyvenantis miestas be laikrodžio ir jo varpų būtų aklas ir kurčias. Rotušės laikrodis simbolizavo savivaldos tradiciją; jo tvinksniai tarsi teigdavo: gyvename savo laiku ir savo papročiais. Pagal laikrodžio varpų dūžius atsiverdavo miesto vartai, prasidėdavo prekymečiai ir turgūs, vykdavo meistrų susirinkimai ir miestiečių šventės. Vilniui miesto teises karalius Jogaila suteikė 1387 m. Etnografinėje Lietuvoje būta apie 60 rotušių, todėl galima manyti, kad ir kiti Lietuvos miestai bei miesteliai nedaug bus teatsilikę nuo sostinės, įsirengdami pirmuosius mechaninius laikrodžius. Žinoma, lengviau būdavo tiems, kuriuose gyvai vykdavo prekyba. Ir reikmė didesnė, ir pinigus brangaus mechanizmo įsigijimui kur kas paprasčiau sukaupti.
Marijampolės bazilikos bokšto laikrodžio mechanizmas – veikiantis, vienintelis toks Lietuvoje. …Marijampolės šv. arkangelo Mykolo bazilikos, garsios palaimintojo Jurgio Matulaičio veikla, bokštai statyti 1882 m. Apie tą metą galėjo būti įsigytas ir laikrodis su varpais, įmontuotas kairiajame bokšte ir šiandien valandas beskaičiuojantis. Mechanizmo rėmas, kurio matmenys yra 104x61x33 cm, pažymėtas gamintojo įrašu. Mechanizmas trijų būgnų – eigos, valandų ir pusvalandžių mušimo. Jo ilgaamžiškumą lemia bronzinės ratukų įvorės. Nuo atmosferos poveikio mechanizmas uždarytas į skardos spintelę.
Laikrodis pagamintas garsios Sankt Peterburgo firmos dirbtuvėse. Įdomus šios firmos veiklos pobūdis ir istorija. Įkurta 1867 m. vokiečių verslininko Frydricho Vinterio kaip prekybinė atstovybė, firma urmu užpirkdavo kišeninių laikrodžių mechanizmus Šveicarijoje, o sieninių – Vokietijoje. Jiems gamindavo korpusus bei ciferblatus, rūpindavosi remontu. Sukaupusi patirties, XIX a. pabaigoje firma ėmėsi gaminti didelius laikrodžius geležinkelio stotims, kareivinėms, fabrikams, taip pat ir bokšto laikrodžius administraciniams pastatams bei cerkvėms. Šie laikrodžiai buvo apdovanoti aukso medaliais Rusijos pramonės parodose 1896 m. ir 1899 m., nes garantuodavo tik 2 sekundžių paklaidą per savaitę. Juos įsigijo reikšmingos Sankt Peterburgo įstaigos: admiralitetas, miesto dūma, centrinė biblioteka. O kišeniniais laikrodžiais su firmos įrašu buvo aprūpinti visų Rusijos geležinkelio stočių tarnautojai.
Firma sėkmingai veikė ir po tragiškos įkūrėjo mirties 1893 m., besidarbuojant viename iš bokštų. Jai toliau vadovavo našlė Alvina, sugebėjusi net išgelbėti sukauptą turtą kilus bolševikinei revoliucijai. Garsios F. Vinter firmos bokštų laikrodžių Rusijoje iki mūsų dienų tėra išlikę tik apie dešimtį, nes proletariato diktatūros metais kultūros paveldas buvo sistemingai naikinamas. O štai Lietuvoje – du: Vilniaus universitete (neveikiantis, apardytas) ir Marijampolės bažnyčios bokšte…
Prof. Libertas KLIMKA,
etnologas, mokslo istorikas, technikos paveldo tyrinėtojas
Nuotraukos autoriaus  

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.