------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Marijampolės krašto viešojo transporto istorijos štrichai (Sūduvos istorijos puslapiai)

(Pradžia Nr. 37)
Kalvarijos autobusų stotis, kainavusi 17000 litų. Susisiekimo autobusais plėtrą kažkiek bandė stabdyti ir geležinkeliečiai, įžvelgę, kad autobusų atsiradimas atims pinigus iš geležinkelių. Susisiekimo ministerijos leidinyje „Sasieka“ 1927 metais ne kartą buvo keliamas klausimas dėl autobusų linijų būtinybės ten, kur yra geležinkeliai. Buvo pateikiama net ir skaičių. Pavyzdžiui, Simno geležinkelio stotis iš keleivių pervežimo 1927 m. pradžioje per mėnesį gaudavo 2422–3002 litus pajamų. Nuo gegužės, kai iš Simno per Kalvariją ir Marijampolę į Kauną ėmė važinėti vienas autobusas, geležinkelio stoties pajamos smuko apie 1500 litų. Straipsnio autorius skaičiuoja, kad tokiu būdu vienas autobusas per mėnesį iš geležinkelio atėmė apie 3000 litų pajamų. Kitame „Sasiekos“ straipsnyje konstatuota, jog 1926 metais „plentai atėmė iš geležinkelių už keleivių vežiojimą apie pusantro milijono litų.“
Kodėl geležinkeliams jau tuomet buvo sunku konkuruoti dėl keleivių su autobusais, atskleidžia tame pačiame leidinyje išspausdintos Virbalio geležinkelio stoties viršininko B. Judzentavičiaus mintys. Štai ką jis rašo: „Rusai mūsų šaly lyg tyčia stengėsi visas stotis steigti kuo toliausiai nuo miestų ir kitų apgyvendintų vietų, kaip ir norėdami trukdyti mūsų ekonominį gyvenimo pagerėjimą, nes pristatymas į stotį ir iš stoties tokiose sąlygose kaštuodavo tiek, ar ir daugiau, kiek pervežimas geležinkeliu. Tuo pasinaudojo dabartiniai autobusai ir automobiliai. Konkurencija su jais dėl aukščiau nurodytų priežasčių beveik negalima. Pav., jei važiuoti iš Virbalio, ar tikriau pasakius, iš Kybartų geležinkeliu į Vilkaviškį, tai III klasės bilietas kaštuoja 1 lt. 60 ct., ir nuo Vilkaviškio st. dar automobiliu kaštuoja 1-1,5 lt., o autobusai veža už 2 litu ir be to greičiau pristato (į miesto vidurį) ir nereikia persėsti iš traukinio į automobilį ir atvirkščiai.“
1929 metais iš laikinosios sostinės – Kauno – reguliarus susisiekimas autobusais buvo jau į 38 šalies vietoves. Į centrinę Kauno autobusų sotį, veikusią Nemuno gatvėje, kasdien suvažiuodavo 100–120 autobusų iš visų šalies kampelių.
„Jau nebe tiesi linija ūžiantis traukinys, bet vingiuotais mūsų keliais, skersai ir išilgai Lietuvos, dumiantis autobusas vis labiau virsta mūsų susisiekimo simboliu. Tai pripažįsta ir susisiekimo srities vadovai,“ – teigiama dienraštyje „Diena“ (1929-07-14).
Tiesa, to meto spaudoje konstatuojama, kad keleiviai vis dar patiria ir daug nepatogumų. Štai keleivis, Vilkaviškyje pirkęs bilietą iki Kauno, autobusu Kybartai–Kaunas atvažiavo tik iki Marijampolės. Čia paaiškėjo, kad autobusas į Kauną nevažiuos, nes esą mažai keleivių, žmogaus paprašyta persėsti į kitą, kuriame iš naujo reikėjo ginčytis dėl bilieto kainos. Negana to, autobusas dar ir vėlavo visą valandą išvykti („Lietuvos žinios“, 1929-12-30).
1929 m. išleistas „Sauskeliais naudotis įstatymas“ buvo skirtas reguliuoti eismui keliais, plentais ir vieškeliais. Įstatyme nurodoma, kad „miestuose ir kitose vietose, kur susisiekimas yra didesnis, apskričių ir miestų valdybos steigia automobilių stotis“. Autobusų tvarkaraščius ir keleivių pervežimo tarifus autobusų savininkai įpareigoti pranešti atitinkamų apskričių ar miestų valdyboms, kurios turi juos skelbti autobusų stotyse.
1930 metais iš Marijampolės vien į Kauną autobusai važiavo 7 kartus per dieną, bilietas kainavo 5 litus. Iš Vilkaviškio į Kauną autobusai išvykdavo tris kartus per dieną, iš Kalvarijos – du (knygelė „Pamatykime Lietuvą“).
1930 m. Lietuvoje reguliariais maršrutais važinėjo 100 autobusų, linijų ilgis buvo 3560 km, per metus autobusai atliko 69480 reisų, nuvažiavo 5,4 mln. km ir pervežė 833,3 tūkst. keleivių. Iš viso šalyje buvo įregistruoti 298 autobusai.
Kalvarija aplenkė Marijampolę ir 1930 metais pasistatė autobusų stotį. Kaip rašoma leidinyje „Savivaldybės“ (1933 m., Nr. 5), „1930 m. Amerikos Žibalo B-vė „American oil“ koncesijos pagrindais pastatė gana originališką auto stotį. B-vė miesto s-bei moka po 900 lt. nuomos į metus, o nuo 1935 m. X 31 d. auto stotis su visu įrengimu pereina s-bės nuosavybėn. Stotis įvertinta 17000 litų.“ Palyginimui – panašią sumą anuomet kainavo ne itin prašmatnus nedidelis autobusas…
(Bus daugiau)
P. S. Turite istorinės medžiagos (nuotraukų, dokumentų ir kt.), faktų, prisiminimų šia tema (iš bet kurio laikotarpio) ar galite ją papildyti, patikslinti? Kviesčiau susisiekti – parašyti (el. p. gintaras@suvalkietis.lt), paskambinti tel. 8 687 94445 ar tiesiog užeiti į redakciją.
Parengė Gintaras KANDROTAS
I. Mirlino nuotrauka

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.