------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Marijampolės krašto viešojo transporto istorijos štrichai (Sūduvos istorijos puslapiai)

(Pradžia Nr. 37)
Ekskursijos po Lietuvą tų laikų keliais dažnai pasibaigdavo ir šitaip...Lietuviams pamėgus ekskursijas ir pradėjus daugiau keliauti, užsimota reglamentuoti ekskursijų vežimą autobusais. 1934 rugpjūčio viduryje šalies Plentų ir vandens kelių valdyba išleido tam skirtą aplinkraštį. Jame, be kita ko, nurodoma, kad „leidimų ruožuose važinėją autobusai, veždami ekskursijas, duoda 50 % nuolaidą nuo tarifų kainos. Tačiau, jei ekskursija važiuoja į vieną galą, tai tokiai ekskursijai duodama tik 25 % nuolaida. Už autobusų grįžimą, ekskursiją į vieną galą nuvežus, nemokama. Važiuodamos autobusu, ekskursijos gali stovėti kelyje, nemokėdamos už autobuso stovėjimą: pravažiavus 50 klm. – 2 val., o daugiau 50 klm. – 3 val. Jei ekskursija ilgiau stovės kelyje, tai už kiekvieną autobuso valandą ekskursija moka po 5 Lt. Jei ekskursija stoja nakvoti, tai nakvojimo metu už autobuso 8 val. stovėjimą nemokama. Ekskursija, būdama kelionėje, turi duoti autobuso šoferiui pailsėti ne mažiau kaip 8 val. per parą.“
Tame pačiame Plentų ir vandens kelių valdybos aplinkraštyje apibrėžta ir bilietų į paprastus reisus įsigijimo tvarka. Pavyzdžiui, jei „nusipirkę bilietus keleiviai dėl svarbių priežasčių negali išvažiuoti tuo autobusu, kuriam turi nusipirkę bilietus, tai jie vežami kitais, tą pačią dieną išvažiuojančiais autobusais. Tokiais atsitikimais keleiviai turi registruoti savo bilietus pas auto stoties viršininką ar pas auto stoties kasininką. (…) Bilietai parduodami iš eilės tiems keleiviams, kurie anksčiau atvyksta. (…) Iš anksto užsisakiusieji kasoje bilietus keleiviai turi už juos kasoje sumokėti pinigus ne vėliau, kaip per 5 min. prieš autobusui išeinant. Jei už užsakytus bilietus nesumoka, tai kasa gali juos parduoti kitiems keleiviams“ („Suvalkietis“, 1934-08-26).
1934 metais Lietuvoje leidimų ruožuose dirbo 92 autobusai, pervežę 845 tūkst. keleivių ir uždirbę savininkams 2 mln. 405,4 tūkst. litų pajamų. Kauno–Marijampolės–Alytaus ruože kursavo 22 autobusai, pervežę 219400 keleivių, o Marijampolės–Kybartų ruože – 8 autobusai, kuriais važiavo 127900 žmonių („Lietuvos aidas“, 1935-06-26).
1935-ųjų pradžioje į visuotinį susirinkimą susirinkę Kauno–Marijampolės–Alytaus ruože dirbančių autobusų savininkai paskelbė, kad 1934 metais 21 jų autobusas šiame ruože nuvažiavo 790000 km ir uždirbo 400000 litų pajamų. Tačiau išlaidos siekia 390000 litų, tad pelno iš 21 autobuso gauta tik 10000 litų. Ar išties taip ir buvo, ar jau tuomet, kaip ir dabar, kai kas bandė slėpti savo pajamas, galima tik spėlioti…
1935 metais įsigaliojo naujas „Viešaisiais keliais judėjimo įstatymas“, ir juo remiantis tarpmiestinis autobusų susisiekimas iš savivaldybių buvo perduotas Susisiekimo ministerijos žinion. Tad baigiantis 1935-iesiems „Suvalkietis“ pranešė apie Susisiekimo ministerijos ketinimus provincijoje steigti autobusų stotis. Susisiekimas autobusais išsiplėtė, o štai patogių vietų keleiviams laukti autobusų buvo labai mažai. Dėl to ir galvota palaipsniui prie judresnių kelių ir didesniuose miestukuose įrengti stotis. Lėšų statyboms planuota gauti „iš išnuomotų stotyse bufetų ir nakvynių, iš rinkliavų už automašinų stovėjimą, iš gryno pelno iš bilietų knygučių ir tvarkaraščių pardavimo ir iš pabaudų už sutarčių nepildymą iš bufetų nuomotojų pusės. Iš tų lėšų sudaromas tam tikras autobusų stočių fondas susisiekimo ministerio žinioje.“
Tokie sumanymai bent iš dalies buvo realizuoti: štai 1936 metais įvairiuose šalies miestuose bei kitose vietovėse koncesiniais pagrindais įrengta 12 autobusų stočių, 7 autopunktai ir 19 sustojimo vietų (knyga „Lietuvos automobilių transportas. Mūsų gyvenimo dalis“).
1935 metais Lietuvoje dirbo jau 141 autobusas, pervežęs 1 mln. 102,7 tūkst. keleivių.
1936-ųjų vasario 29 d. „Suvalkietis“ aprašė netvarką Kalvarijos autobusų stotyje, kuria per dieną pasinaudoja apie 150 keleivių. Piktinamasi, kad stotyje, kuri išoriškai gražiai atrodo ir kuri už autobuso sustojimą ima 1,5 lito, daug trūkumų: „Prie sienų prisiliesti negalima, nes suteršia drabužius; grindys plautos regis tik perduodant stotį savivaldybei; dulkių kiek nori. Troškuliui nuraminti yra sandari skardos statinaitė, su puoduku ir užrakinta, bet keleiviai ja nesinaudoja, nes iš kranelio vanduo nebėga, pavarčius jaučiasi vanduo, pavirtęs į ledą. Rytais stotyje labai šalta (autobusas išeina 6.20 val.), nes krosnis kūrenama tik apie 8 ar 9 val. Bilietams parduoti kampas neizoliuotas. Stotis savo laikrodžio neturi. Naudojamasi likusiu bendrovės „Standart“ laikrodžiu, kuris kartais tai „žingsnį“ pirmyn, tai – atgal eina ir tas neretai suklaidina keleivius.“
(Bus daugiau)
P. S. Turite istorinės medžiagos (nuotraukų, dokumentų ir kt.), faktų, prisiminimų šia tema (iš bet kurio laikotarpio) ar galite ją papildyti, patikslinti? Kviesčiau susisiekti – parašyti (el. p. gintaras@suvalkietis.lt), paskambinti tel. (8 343) 51474 ar tiesiog užeiti į redakciją.
Parengė Gintaras KANDROTAS
Vinco Uždavinio nuotrauka iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.