------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Marijampolės krašto viešojo transporto istorijos štrichai (Sūduvos istorijos puslapiai)

(Pradžia Nr. 37)
Autobusai Marijampolėje J. Basanavičiaus aikštėje apie 1928 metus.Vystytis viešajam transportui nepadėjo ir tai, jog 1924–1926 metais Lietuvoje vis dar nebuvo nė vienos (!) viešos degalinės.
Kaip rodo to meto statistika, 1922 metais Lietuvoje tebuvo 155 automobiliai (101 iš jų – Kauno apskrityje, 13 – Šiaulių apskrityje, 11 – Vilkaviškio apskrityje, likusieji – kitose apskrityse).
Keleivius vežantiems automobiliams anuomet mūsų krašte teko konkuruoti ne tik su geležinkeliu ar vežikais, bet ir savotiška „konke“ – arklių traukiamu siaurojo geležinkelio vagonu. Tokia transporto priemonė dar 1923 metais vežiojo žmones iš Marijampolės į Vilkaviškį. Kaip rašoma laikraštyje „Krašto balsas“ (1923-01-12), „tarp Marijampolės ir Vilkaviškio vaikščioja siaurasis gelžkelis, kuriuo važinėja vienas arklių traukiamas vagonėlis. Tas vagonėlis sukaltas iš lentų, nesandarus, todėl pro jį kiaurai švilpia vėjas. Maža to: bevažiuodamas dažnai nupuola nuo bėgių ir keleiviams tenka išlipus jį užsidėti, nes ne kartą visai girti konduktorius ir vežėjas to nepajėgia. Vargas žmonėms keliauti, visi bara valdžią, kad ji nesirūpinanti susisiekimą tarp Marijampolės ir Vilkaviškio pagerinti, bet nieks nepasistengia sužinoti, kad tas gelžkelis ne valdžios, bet privatinėse rankose.“
Visgi nuo maždaug 1925 metų autobusai vėl ima kursuoti, susisiekimas jais greitai populiarėja. Pamažu šalyje didėjo autobusų skaičius, daugėjo maršrutų, kuriais jie važinėjo.
1926 m. Marijampolės mieste buvo 18 automobilių, iš jų 8 lengvieji ir 10 autobusų, o apskrityje – 40 automobilių, iš jų 25 lengvieji ir 15 autobusų. Visoje šalyje tais metais įregistruota 100 autobusų. Prasidėjo arši konkurencija. Štai kaip ji aprašoma 1927 m. birželio 29 d. laikraštyje „Šaltinis“: „Dabartiniu laiku Marijampolėj priviso autobusų kaip grybų. Dėlei šios priežasties matomai tenka keleiviams nukentėti. Man teko vykti kartą į Kauną. Atvykus man prie autobusų į Piliečių aikštę, kunduktoriai ėmė man už rankų ir skvernų taip tąsyti, kad nežinau kaip būčiau ištrūkęs, jei nebūtų išgelbėjusi policija“. Po mėnesio (liepos 28 d.) tame pat laikraštyje pastebėta, jog „autobusų varžytynės tarp savęs privedė net ligi to, kad iš Marijampolės į Kauną autobusai jau veža už 4 litus; tuo tarpu gelžkeliu kainuoja 5 lit. 20 cent.“
Tačiau ką ten Marijampolė! Net Virbalyje buvo pastebima nežmoniška autobusų konkurencija, o kartu su ja – ir betvarkė: „Priviso čia autobusų daugiau negu jų čia reikia. Keletas žydelių susitvarstė suirusius senus autobusus, kurie važinėjant nuolat genda ir daug nemalonumo suteikia keleiviams. Šoferiai taip pat neišsilavinę vaikėzai, kurie nesugeba pastebėti visų trūkumų. Neseniai, važiuojant į Virbalį, pusiaukely vėlai vakare sustojo: mat, pritrūko benzino; keleiviai, užsimokėję pinigus, pėkščiomis ėjo namo. Kitą kartą važiuodamas taip pat tamsy, be žiburių, užvažiavo ant vežimo, prikrauto tuščių kubilų. Triukšmas pasidarė didžiausias, kubilai išlakstė po visas puses. Keleiviams taip pat teko gerokai susitrenkti ir išsigąsti. Prie šitokios autobusų tvarkos ateityje galima ir didesnių nemalonumų susilaukti.“ („Šaltinis“, 1928-03-10)
Knygoje „Lietuvos autotransportas XX amžiuje“ rašoma, kad 1928 m. Lietuvoje didėjant autobusų skaičiui, Susisiekimo ministerija pradėjo rengti autobusų eismo reguliavimo tvarką, maršrutų sistemą, vieningus važiavimo tarifus. Įdiegta leidimų keleiviams vežti autobusais sistema. 1928 m. Lietuvoje veikė 33 autobusų maršrutai, padalyti į tris koncesinius ruožus: Kaunas–Aukštaitijos miestai; Kaunas–Dzūkijos miestai ir miesteliai bei artimi Kaunui miestai; Kaunas–Suvalkijos miestai ir miesteliai (Marijampolė, Vilkaviškis, Naumiestis, Šakiai, Kalvarija, Simnas, Garliava). Šiame ruože dirbo 22 autobusai, kurie per metus nuvažiavo per 1 mln. km ir pervežė per 160000 keleivių.
Įdomu tai, jog iki pat 1927-ųjų lapkričio Kaune nebuvo centrinės autobusų stoties. Autobusai keleivių laukdavo prie geležinkelio stoties arba Vilniaus, P. Lukšio (dabar – Šv. Gertrūdos) gatvėse. 1927 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto taryba priėmė privalomąjį nutarimą, kad centrinė stotis turi būti atidaryta lapkričio 15 d. Vieta jai parinkta miesto centre – Nemuno gatvėje, kur būta didelio kiemo. Beje, ši gatvė tarpukario Kaune garsėjo kaip „nuodėmių“ gatvė, kurioje naktimis darbavosi prostitutės („Lietuvos žinios“, 1927-11-09).
Pajutę naujo verslo galimybes, autobusus ėmė pirkti ne tik žydai, bet ir lietuviai, tad netrukus atsirado arši konkurencija. 1927 metais šalyje buvo 124 autobusai, o 1930 metais – jau 298.
(Bus daugiau)
P. S. Turite istorinės medžiagos (nuotraukų, dokumentų ir kt.), faktų, prisiminimų šia tema (iš bet kurio laikotarpio) ar galite ją papildyti, patikslinti? Kviesčiau susisiekti – parašyti (el. p. gintaras@suvalkietis.lt), paskambinti (8 687 94445) ar tiesiog užeiti į redakciją.

Parengė Gintaras KANDROTAS

Nuotrauka iš albumo „Senoji Marijampolė“

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.