------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Misija – tapyti angelus

Tikriausiai nėra namų, kuriuose nesurastume pačių šeimininkų sukurtų darbų: drožtų, lipdytų, tapytų, siuvinėtų, megztų, rištų… Į juos sudėta ne tik svajonės, išgyvenimai, įspūdžiai, bet ir dalelė širdies.

Teptuko ėmėsi po didelio sukrėtimo
 „Mano misija – tapyti angelus, kurie ne tik mane, bet ir visus globoja“, – sako Liucija Šalaševičienė.Apsilankęs Liucijos Šalaševičienės namuose Plutiškėse pasijunti tarsi paveikslų galerijoje. Ryškiais, spalvingais darbais nukabintos visos buto sienos, nudėstytos lentynos… Kita tiek, pasak šeimininkės, yra dėžėse. Mat gana dažnai paveikslai keliauja į parodas. Dalyvauta ir liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“ Marijampolės kultūros centre, eksponuoti paveikslai ir Kauno tautinės kultūros centre, ir Kazlų Rūdos kultūros centre, ir Zyplių dvare, ir savo kaimo bažnyčioje.
– Nuo vaikystė kūrybinga buvau: lipdžiau iš molio, bet kartą, kai lietus išplakė visas mano skulptūrėles, lioviausi, nors domėjimasis keramika išlikęs, – pasakoja L. Šalaševičienė. – Domėjausi ir rūbų dizainu, sau sukneles kūriau, siuvau. Moku ir nerti, bet pati nešioti nertų kepurių, sijonų nenoriu. O užvis labiausiai man visada patiko piešti. Labai gerą dailės pradžiamokslį gavau Marijampolės J. Jablonskio mokykloje iš dailės mokytojo Juozo Tumo, kuris visada mano piešinius girdavo. Netgi norėjau būti dailininke, bet anksčiau ta specialybė nebuvo perspektyvi, be to, išleisti į mokslus nebuvo kam padėti.
Gyvenimas susidėliojo savaip. Ištekėjo, palikusi Marijampolę, „vaikystės miestą prie Šešupės“, išvažiavo paskui vyrą į Plutiškes, čia gimė dukra ir keturi sūnūs. Reikėjo rūpintis šeima, buitimi, dirbti visai nemeniškus darbus: pieno punkte, sandėlyje. Lengva nebuvo, bet moteris sako: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Apsvarstau iš visų pusių ir nutariu, kad nieko blogo“. Taip save nuteikė ir kai liko viena su pulkeliu vaikų. „Turi vyrą – turi problemų. Jo nėra – laisva kaip vėjas“, – įsitikinusi ji. Užaugo, išsiskirstė vaikai. Giedrius ir Irmantas – Marijampolėje, Linas – Anglijoje. Arčiausiai mamos, Plutiškėse, pasiliko Jolanta.

Žirgeliai – dar viena moters kolekcija.„Tikiu angelais“
L. Šalaševičienė sako piešti pradėjusi po sūnaus Renato, kuris „buvo gimęs spalio 19-ąją – Šventosios misijos dieną“, netekties. Pajutusi, kad taip gali išlieti savo skausmą, guašu ant tapeto mama nutapė Švenčiausiąją Mergelę.
Pati buvusi tarp gyvenimo ir mirties L. Šalaševičienė tiki kiek-vienam skirta misija.
– Kaip ekrane mačiau visą ateitį ir dabar viskas pildosi. Supratau, kad mano misija – tapyti angelus, kurie ne tik mane, bet ir visus globoja, padeda. Tikiu angelais. Jeigu jų nebūtų, nebūčiau regėjusi.
Paveikslai su angelais nutapyti ypatingu būdu – taškeliais.Kolekcijoje „Angelų sodas“ arba „Šviesos angelai“– daugiau kaip dvidešimt paveikslų. Angelai nupiešti tokie, kokius moteris įsivaizduoja. „Ir dėl to jie tikrai nepyksta – aš tai jauč

iu. Kai juos tapiau, naktį išgirdau muziką, supratau, kad tai – angelų giesmė.“
Aukso spalva, šviesiais sparnais angelai nupiešti ypatingu būdu – taškeliais. „Juk žmogus – tik taškelis Visatoje“, – mintį perteikia dailininkė.

Angelus piešia trumpiausiomis dienomis
Angelai jaukiai įsitaisę tarp L. Šalaševičienės pieštų spalvingų, ryškių gėlių, grakščių gervių, megztų lėlių, žirgelių kolekcijų. Moteris sako daranti tai, kas jai gražu, miela, kas ir kitus pradžiugina. Megzti lėles ir rengti jas savo kurtomis suk-nelėmis – tai tarsi neišsipildžiusios jaunystės svajonės realizavimas.
– Mano mama buvo siuvėja. Vienas niekas ir man buvo pasisiūti suknelę. Netapau siuvėja, bet pomėgis kurti rūbus visada buvo. Nusipirkusi drabužį aš bent maža detale jį paįvairinu, pakeičiu taip, kad nebūtų serijinis, – išmone dalijasi kūrybinga moteris.
Per vasarą pasikrovusi dvasinės energijos ir kūrybinių minčių („vasara – daržams“) L. Šalaševičienė ir vėl imsis teptuko. Pačiomis trumpiausiomis dienomis – lapkritį, gruodį, tikėtina, ant drobės ir vėl nutūps angelas. Globojantis ir saugantis.

Marija BURBIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.