------------------------------------

Naujos knygos

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

„Palieku mokyklą kitam vadovui jos aukso amžiuje“

Virginija Savickė, buvusi Kazlų Rūdos Rimvydo Žigaičio menų mokyklos direktorė, gegužės 2 d. pasitraukusi iš šių pareigų galutinai (nuo rugsėjo 1 d. laikinai ėjo direktoriaus pareigas), dabar dirbanti smuiko mokytoja, atsakė į kelis „Suvalkiečio“ klausimus.

„Esu smuiko mokytoja metodininkė, baigiau smuiką Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje, Vilniaus pedagoginiame universitete – filosofiją (bakalauras) ir Vytauto Didžiojo universitete – edukologiją (magistras)“, – sako Virginija Savickė. – Menų mokyklos – krašto talentų lopšys, kuo išsiskiria jūsiškė?
– Mūsų mokykla sąlygiškai yra mažutė – čia daug metų mokinių skaičius yra apie 170, dirba 22 pedagogai, o iš viso darbuotojų 28. Taip pat palyginti jauna, pasitinkanti savo 40-metį.
Mūsų mokyklos ugdymas orientuotas į visus vaikus. O jei vaikas turi ne tik didelį prigimtinį talentą, bet ir didžiulę motyvaciją, puikų pedagogą šalia – rezultatai būna labai geri. Besikeičiant vaikams šiek tiek keičiasi ir mokyklos įvaizdis. Štai itin aukštų laimėjimų 2011 m. pasiekė mūsų Agnė Pilkauskaitė ir Vera Veckūnaitė, tapusios respublikinio vaikų ir jaunimo liaudies muzikos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ laureatėmis ir nominuotos geriausiomis iš geriausių. Šia linkme dirbama nuolat, daug laureatų išugdoma būtent etninės muzikos srityje.
Keletas pastarųjų metų – tikras aukso amžius pučiamųjų klasei. Nuo pirmos dienos mokykloje dirbančių mokytojų Valdos ir Gintauto Puskunigių entuziazmo suformuoti tarptautinius laurus skinantys vaikų duetai. Mokytoja Valda moko skambinti pianinu, Gintautas – groti mediniais pučiamaisiais. Buvo laikas, kai netilo liaudies dainos ir liaudiškas muzikavimas. Dabar netyla pianino, klarneto ir saksofono garsai.
Šaunus mokytojų kolektyvas dirba petys petin. Kadangi turime nedaug mokinių, juos buriame į didesnius kolektyvus. Be tradicinių visoms tokio tipo mokykloms kolektyvų, mes turime ir medžioklės ragų ansamblį, kasmet parvežantį tarptautinius laurus iš Lenkijos (vyr. mokyt. Audrius Pučinskas), vokalinį instrumentinį ansamblį „Gracile“ iš dainininkų, gitaristų ir smuikininkų (mokyt. metod. Birutė Pavalkienė, Remigijus Morkūnas ir aš), daug metų aktyviai koncertuojantį, rengiantį savus teminius renginius ir išvažiuojamuosius koncertus, gausų vaikų folkloro ansamblį „Sūduoniukai“, kuriame ir dainuojama, ir grojama, pasakojama, šokama, ruošiami solistai, duetai, trio, nuolat laimintys etnomuzikavimo konkursus (mokyt. metod. Eglė Bernotienė, kanklių vyr. mokytoja Irena Dulinskaitė ir aš). Pastaruosius keletą metų aukštais laimėjimais gali didžiuotis sakralinės muzikos puoselėtojai, kuriuos į duetus, trio suburia mokyt. metod. Salomėja Vitukynienė.
Tyliai dirbantis Dailės skyrius įneša savų spalvų į mokyklos gyvenimą. Per 9 jo gyvavimo metus čia išugdyta nemažai jaunimo, pasirinkusio menininko kelią.
Tad mūsų mokyklos išskirtinumas daugiaspalvis – nuo liaudies muzikos mylėtojų iki sakralinės muzikos, nuo skambių pučiamųjų instrumentų garsų iki tylių dailininkų potėpių. Iš esmės visi čia besimokantys vaikai pirmiausia įgyja kultūrinį išsilavinimą.
– Kokie pasiekimai susikaupė per šiuos jau besibaigiančius mokslo metus?
– Paruošta ir greitai Kazlų Rūdos savivaldybės tarybai bus pateikta metinė mokyklos veiklos ataskaita. Ją bus galima rasti savivaldybės tinklapyje, skirsnyje „Teisės aktai“.
Na, o jei trumpai išskirti didžiausius pasiekimus, tai pirmiausia – III tarptautinė R. Žigaičio vaikų ir jaunimo kamerinio muzikavimo savaitė. Laimėtas projektas ir gautas finansavimas iš Lietuvos kultūros tarybos. Už tai esu dėkinga pianistei Eglei Kasteckaitei, kurios iniciatyva visa tai organizuojama jau trečią kartą. Draugystė su Egle užsimezgė dar esant gyvam profesoriui R. Žigaičiui, nes jis į mažutę mūsų mokyklą atsiųsdavo koncertuoti šalies akademinės muzikos žvaigždes.
Pernai spalio 24–27 d. R. Žigaičio 85-osioms gimimo metinėms skirtoje savaitėje Eglė į mokyklą taip pat atsivežė būrį žvaigždžių.
Konkurso žiuri sudarė žinomi šalies atlikėjai ir svečiai iš Latvijos, JAV, kurie vedė ir meistriškumo pamokas. Konkurso nugalėtojais tapo mūsų mokyklos mokiniai – „Grand Prix“ atiteko Tadui Ruzveltui.  Netrukus *Vengrijoje laimėtas dar vienas Didysis prizas – tarptautiniame konkurse „Magic Britages of Budapest“, o kamerinis Rimantės Kalvaitytės ir Tito Chmieliausko duetas laimėjo I vietą (mokyt. metod. V. Puskunigienė ir G. Puskunigis).
Laimėjimų iš tiesų daug. Veiklos ataskaitoje paminėta, jog tarptautinių laureatų net 12, respublikiniuose konkursuose – 5 laureatai. Intensyvi popamokinė veikla vyksta ištisus metus – 2018 m. mokyklos mokiniai dalyvavo 44-iuose renginiuose.
– Šalia gražių laimėjimų visada būna ir rūpesčių bei sunkumų, kokius tenka ar teko įveikti šiai mokyklai?
– Asmeniškai man, kaip mokyklos vadovei, jokių didesnių sunkumų ar rūpesčių nebuvo. Tiesiog buvo kasdienis intensyvus mylimas ir įdomus darbas. Galbūt didesnis iššūkis – naujas mokytojų darbo apmokėjimo modelis, atnešęs mokytojams neaiškumo ir nemažai nusivylimo.
Kaip mokyklos vadovė pasijutau lyg ir išsisėmusi, įgyvendinusi viską, apie ką svajojau. Palieku sekančiam vadovui mokyklą tiesiog jos aukso amžiuje. O tobulėjimui niekada ribų nėra.
– Kadangi jau nesate vadovė, gal galite išdėstyti savo motyvus, kodėl išeinate nebaigusi kadencijos? Kaip pati vertinate savo darbo metus šioje mokykloje?
*– Šalia direktorystės visuomet dirbau pedagoginį smuiko mokytojos darbą. Vadovo darbas yra tik darbas, o mokytojo – pašaukimas. Pasirinkau pašaukimą, nes turiu daug idėjų, noro mokytis, tobulėti ir būrelį nuostabių mokinių.
Tokį sprendimą lėmė etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis. Bedėliodama pamokas į etatus radau, kad susidaro mažiausiai 0,75 smuiko mokytojo etato. Tad dilema – ką rinktis: ar likti tik smuiko mokytoja, ar kaip vadovei ieškoti smuiko mokytojo? Pasirinkau pirmą variantą. Nuo šių mokslo metų pradžios tapau laikinai einanti pareigas direktorė, kol konkurso būdu bus išrinktas naujas direktorius, tačiau viskas labai jau užsitęsė. Pirmas konkursas buvo paskelbtas sausio mėn., jis neįvyko. Dabar vyks tik liepos viduryje…
Kiek žinau, konkursų eilę sustato Vilniuje, jų yra daugybė visoje šalyje į švietimo įstaigų vadovų vietas. Liūdna konstatuoti faktą, kad nemaža dalis švietimo įstaigų likę be vadovų. O mokykla be vadovo – lyg be galvos. Dirbau šį darbą 14 metų iš visos širdies, dažnai nei laiko, nei savaitgalių neskaičiuodama.
Dar noriu pasakyti savo nuomonę – kadangi reikalavimai mokyklos vadovui yra keliami didžiuliai, o kadencija – 5 metai, manau, mokyk-loms turi vadovauti ne mokytojai, ne menininkai, o vadybininkai. Per tuos metus aš, būdama mokytoja, išmokau vadybinio darbo. Taip, viskas išmokstama…
Didžiausi mano darbai būtų tokie: kompozitoriaus R. Žigaičio vardo suteikimas mokyklai 2010 metais ir muzikos mokyklos statuso pakeitimas į menų mokyklą, įsteigus Dailės skyrių. Įvairių klasių sukūrimas – kanklių, folkloro, klasikinės gitaros, solinio dainavimo, mušamųjų instrumentų. Šaunaus kolektyvo subūrimas – priėmiau nemažai kompetentingų, išsilavinusių pedagogų, jaunimo. Priėmiau net penkis mokytojus vyrus, nes manau, kad vaikui tai didžiulė paslauga – turėti dar vieną vyrišką autoritetą, nes, kaip žinia, vaikai nuo darželio auga labai moteriškoje aplinkoje.
Mokytojams buvo sudarytos sąlygos išvykti į užsienį, semtis tarptautinės patirties. Daugelyje savo darbų neapsiėjau be Kazlų Rūdos savivaldybės paramos – finansinės ir moralinės. Paprastai pasakysiu – dariau, ką norėjau, nes visuomet turėjau daugybę idėjų, ateities planų, o aukščiausioji valdžia visuomet mane palaikė. Ačiū jiems už tai ir, aišku, šauniam mokyklos kolektyvui, su kuriuo man buvo lengva, įdomu ir gera dirbti.
O mokyklai linkiu liberalaus ir demokratiško vadovo, kuris gerbtų visus ir kiekvieną. Mano manymu, pagrindinė tokio tipo mokyklos vadovo pareiga – ne tik sudaryti geras ir saugias darbo sąlygas, bet ir įkvėpti žmones, kad jie dirbtų iš visos širdies.
– Dėkoju už pokalbį ir sėkmės darbuose.
Kalbėjosi Loreta AKELIENĖ
Nuotraukos iš pašnekovės asmeninio albumo

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.