------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Strazdas

*Sode kasinėjau žemę – drėgną ir juodą. Ruošiausi kažką šį pavasarį pasėti.
Apie mane sukinėjosi didelis strazdas, toks žalsvai žvilgantis ir nebailus, rodos, lipo man ant kulnų. Jis vikriai šokinėjo tarp mano išverstų žemės grumstų, drąsiai ir atkakliai kažko vis ieškojo. Ir aš į jį įsižiūrėjau. „Koks nuostabus paukštis!“ – pagalvojau.
Kai strazdas surado kirminą, su juo snape patenkintas nuskrido… Bet vėl netrukus sugrįžo ir paskui mane sekiojo. Ir taip visą dieną. Tą ir kitą. Mes tapome darbo draugais, nors nesusikalbėjome. Kuo tolyn, tuo vis labiau prie manęs priartėdavo. Tada aš jam numečiau duonos trupinių, jis sulesė ir kažką sučiulbėjo. Jis suprato mane, o aš jį – galime darbuotis šiame sodo sklypelyje drauge ir vienas kitam padėti. Vietos čia abiem užteks!
Mano sode augo keletas vyšnių medelių. Vienas buvo senas, labai aukštas ir neblogai derėjo. Nuskinti sunokusias vyšnias nuo viršūnės buvo problemiška, ir aš jas palikdavau strazdui. Jis, atskridęs su savo šeimyna, su malonumu atlikdavo šį darbą. Vyšnių užtekdavo visiems – man ir strazdams.
Kitą pavasarį atokiame sodo kampe iškėliau strazdui namelį – inkilą. Paukštis ten apsigyveno. Visada linksmai pačiulbėdavo ir pasveikindavo mane. Sulesdavo nuo medžių visokius kenkėjus – atlikdavo sanitaro darbą. Vietos čia visiems užteko. Taip mes tapome draugiškais kaimynais.
Pasigyriau sodo kaimynams, kad mano iškeltame inkile apsigyveno gražus didelis strazdas, o tie išpūtę akis nepatenkinti šaukė:
– Vyk tą nenaudėlį toliau, jis visas mūsų vyšnias jei nesuris, tai sukapos!
– Bet ir visokius parazitus, kirminus nuo šakų sules, – prieštaravau.
– Jo, jo – kai užskrenda visas pulkas, net šakos linksta… Jie tik ir griebia už vyšnių.
– Pulkais atskrenda iš kitur, iš toliau. Mano strazdo šeimyna – iš viso keturi paukštukai, jie didelės žalos jums tikrai nepadarys, – bandžiau aiškintis ir pagalvojau: „Tokie jūs ir gamtos mylėtojai – apsimetėliai!“
Ir toliau leidau netrukdomai gyventi tam strazdui mano iškeltame inkile.
…Kiekvienais metais jame apsigyvena strazdai, gal pirmojo strazdo palikuonys – vaikai, anūkai, o gal proanūkiai… Jie man sukelia malonumą ir džiugesį. Vietos mums visiems visada užtenka.
Šis kūrinėlis iš ketvirtosios, naujausios, Jono Vito Augustaičio knygelės „Nekasdieniški nutikimai IV“, išleistos šiais metais. Ankstesnieji „nutikimai“ pasirodė 2012, 2014 ir 2016 metais (2017-aisiais – „Gyvenimo verpetuose“). Tai nuotaikingi, dažnai realiais faktais bei prisiminimais paremti pasakojimai apie mūsų gyvenimą – tai, kas patirta prieš dešimt­mečius, tai, kas vyksta, jaudina šiandien…
Vitas Jonas AUGUSTAITIS

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.