------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Vasarą palydėjo klasika ir džiazas... (Profesionali muzika tapo poreikiu)

Pašaliečiai vis dar stebisi: šitiek muzikinių renginių Marijampolėje nuo pavasario iki pat rudens – ir įvairiausiam skoniui: „Šv. Jurgio meno sezonas“, pradedantis vasarą, „Skamba Sūduvos vargonai“, solidžiais garsių atlikėjų koncertais sukviečiantis į Šv. Mykolo arkangelo baziliką, o rugpjūčiui baigiantis – klasikinės ir džiazo muzikos vasaros festivalis „Marijampole Music Park“. Šiemet – jau šeštasis. Kitiems stebintis ir kartais pavydint mums atrodo, kad kitaip jau nė negali būti…

Latvijos saksofonininkų kvartetas „Atomos“ pristatė programą „Dž. Rosinis šoka rumbą“.Eglė Kasteckaitė sakė Marijampolėje besijaučianti tarsi namie – jau tiek metų bendrauja su geranoriškais žmonėmis.  Keletą koncertų iš septynių vasaros pabaigos festivalyje jau paminėjome – patingėję ar negalėję atvykti tegali gailėtis (gal ne viskas visiems vienodai patinka, kai kuriuos žanrus dažnas mūsų jaukinamės pamažu, pradžioje klausydami ir stebėdami įtariai ar net skeptiškai), nes ne tik kita vasara, bet ir jos muzikinės fiestos dar toli…
Vienas smagiųjų dalykų tas, kad koncertai ir kiti renginiai kartu su festivaliais „išėjo“ iš salių. Tiesa, ypatingą, skolintą brangų fortepijoną, kuriuo skambino Lukas Geniušas, lauke statyti gal būtų buvusi nuodėmė (vien tik dėl oro), tačiau šiam koncertui kitokios erdvės nė nereikėjo. Ir į Kultūros centrą visi norėjusieji pakliūti sutilpo. Nereikėjo jos ir subtiliam poezijos, muzikos ir judesio vyksmui pagal Nijolės Miliauskaitės eiles (specialus festivalio užsakymas). Tačiau džiazas Vytauto ar Poezijos parke, Artūro Noviko vadovaujamas ansamblis „Jazz Island“, sulaukęs ovacijų Liudvinavo parke, tarp keturių bet kurios salės sienų tikrai nebūtų taip plačiai ir spalvingai skambėjęs. Ką jau kalbėti apie anšlaginį baigiamąjį Lino Adomaičio ir grupės koncertą, nardinusį į „Muzikos vandenynus“ – regis, norinčių pasilikti sausumoje nė nebeliko. „Smagu buvo žiūrėti, kai renkasi tiek žmonių – miestas toks gyvas, įvairus“, – tai tik viena dalyvės mintis, bet labai svarbi. Nėra Marijampolė tokia tuščia ar apmirusi ir nuobodi, kaip kartais pareiškia koks nors užsukęs ir keletui minučių stabtelėjęs (dažnai – jaunas ir tik sostinę matęs) tinklaraštininkas. Kai susidomime, kai kyla intriga, pasirodo, kad miestas sujuda ne tik per sporto rungtynes – nors jos irgi gerai.
Festivalio sumanytoja ir meno vadovė Eglė Kasteckaitė po koncertų dėkojo ne tik atlikėjams, bet ir marijampoliečiams – kultūros darbuotojams, techniniam personalui, kurie padėjo spręsti daugybę organizacinių dalykų. Padėkų ir gerų linkėjimų netrūko ir festivalio uždarymo koncerto pabaigoje. Dėkota ne tik šio koncerto atlikėjams, bet ir organizatoriams, rėmėjams bei išreikšta viltis, kad susitiksime kitais metais.
Lino Adomaičio „Muzikos vandenynai“ sukvietė į Poezijos parką neregėtai daug publikos.Ar tikrai? Festivalio organizatoriai – VšĮ „Sol artis“ ir Marijampolės savivaldybė (ji ir pagrindinis rėmėjas kartu su Kultūros taryba). Rėmėjų – bent keliolika, o festivalio draugų bei partnerių – dar daugiau. Taigi nuo visų, pirmiausia nuo didžiųjų, geros valios ir norų priklauso, ar kitais metais vasara Marijampolėje bus taip pat ar dar įvairiau skambanti…
…Festivaliui pasibaigus Eglę Kasteckaitę paklausiau apie jos pačios nuotaikas ir pastebėjimus, jau keletą metų betarpiškai bendraujant su marijampoliečiais, stebint klausytojus. (Beje, ji neišvyko į šiltus kraštus atsipalaiduoti po įtemptos veiklos: mokslo metai prasidėjo „Liepaičių“ ir Balio Dvariono muzikos mokyklose, kur ji dirba pedagoginį darbą, o kur dar festivalio ataskaitos ir panašūs dalykai?)
„Po festivalio, tokio sunkaus laiko, turėjau „grįžti“ į save, kol kas dar vis „tebegrįžtu“… Apie pastebėjimus… Festivalio programa, manau, šiais metais įspūdingesnė jau vien dėl to, kad Lukas Geniušas grojo. Tai buvo stebuklas. Tai buvo aukščiausio meistriškumo koncertas, tuo didžiuojuosi ir nepaprastai džiaugiuosi. Gal galėčiau pasakyti, kad publika tapo reiklesnė, bet ji tokia pat nuoširdi, net nežinau ar ji keitėsi per tuos metus, galbūt… taip, kaip ir aš pati. Labai tikiu, kad mano muzikinis skonis marijampoliečiams patinka: klasika – tikra, intelektuali, profesionali, pasaulyje pripažinta, džiazas – virtuoziškas, dalyvaujant pasauliniams atlikėjams, teatras, šokis – irgi su pripažintais Lietuvos menininkais. Nauja, šiuolaikinė elektroninė muzika – kad būtų patraukli, koks nors supergeras kolektyvas, itin profesionaliai atliekantis įvairiausią muziką ir intelektualus – tik intelektualus – popsas. Štai toks platus mano muzikinis skonis. Nepatyriau jokių sunkumų, o jei ir buvo kokių nors smulkmenų, jos nevertos aptarimo.
Tikrai džiaugiuosi šiuo festivaliu ir kol kas nežinau, kas bus toliau…“
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.