------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Vydūnas – asmenybės fenomenas ir likimo paradoksai

Rima Palijanskaitė sakė: „Ši knyga – tai noras suprasti Vydūną: regėtoją, mąstytoją, tautos mokytoją...“ 2018-ieji buvo minimi kaip Vydūno metai: jų aidai tebejuntami ir dabar – tikėkimės, kad nenutils ir vėliau. Tarp šiai asmenybei skirtų darbų, renginių svariu indėliu tapo ir Rimos Palijanskaitės knyga „Vydūnas. Regėjimai, darbai, atradimai“. Kristijono Donelaičio draugijos kvietimu autorė šią knygą pristatė marijampoliečiams. Draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius, pristatydamas viešnią, pasidžiaugė, kad marijampoliečiai turi progą susitikti su viena ryškiausių Vydūno gyvenimo ir veiklos tyrinėtojų, kad šis renginys – tarsi Vydūno metų tęsinys…
Mažosios Lietuvos dainos, kurias atliko Vita Gvazdaitienė su jaunesnėmis kolegėmis, kanklininkai Jaunius Vylius ir Laurynas Bernotas, buvo graži įžanga į slėpiningą šios asmenybės pasaulį. Knygos autorė sakė Vydūnu besidominti keletą dešimtmečių, jo dėka atradusi ir Donelaitį. Medžiagos buvo sukaupta daug, tačiau imantis knygos pirmiausia reikėjo numatyti gaires, daug ką susisteminti, tikslinti faktus ir datas, rūpintis iliustracijomis. R. Palijanskaitė sakė knygą skirianti plačiajai visuomenei, todėl daugiausia dėmesio – Vydūno asmenybei, veiklos įvairiapusiškumui, taip pat amžininkų liudijimams ir daug cituojama. R. Palijanskaitė sakė, kad vien remiantis laiškais būtų galima parašyti apie asmenybę atskirą darbą. Mažiau vietos skirta jo kūrybai, kurią yra išsamiai nagrinėję kiti autoriai.
Gražiai susitikimą apipynė dainos ir kanklių muzika.Įdomi, įvairiabriaunė Vydūno asmenybė ir jo veikla tiek jam tebegyvenant, tiek vėliau buvo vertinama prieštaringai. Jį visą gyvenimą lydėjo intuicija, o jo gyvenimo būdu tapo filosofija: buvo įsitikinęs, kad kiekvienas turi mąstyti, ieškoti tiesos – deja, filosofu amžininkai jo nelaikė. Jo tikslas buvo duoti gaires lietuviams, kad jie pasijustų tauta, vertintų žmogiškumą ir tuo išsiskirtų iš kitų. Deja, amžininkai ne itin įsiklausė, o vokiečiams jo lietuvybės idėjos buvo svetimos… Vydūnas ragino jokio tikėjimo nepriimti aklai, o tiesas pabrėžti, išryškinti: kai kas šias jo įžvalgas vertino kaip pranašiškas, nors buvo ir daug priešiškumo – nepatiko, kad jis ne katalikas, o ypač – kad domėjosi Rytų filosofija, grindė ja savo gyvenimą.
Šiandien, deja, to priešiškumo likę. Medikai sako, kad vien to, jog jis pats laikydamasis šios filosofijos išsigydė nuo tuomet nepagydomos ligos (sirgo sunkia tuberkuliozės forma), buvo pirmas sveikos gyvensenos propaguotojas, jau pakaktų būti įrašytam į istoriją…
Buvo nemažai tragizmo Vydūno veikloje: rašė ir spausdino knygas tam, kad vestų žmogų prie žmogiškumo, žadintų kilnumą, rašė tautai, kultūrai, o jo knygų mažai pirko, kūriniai buvo nepopuliarūs. Ir vėliau, tarpukariu, Lietuvoje Vydūno mintys atrodė drastiškos, nepriimtinos: dėl pažiūrų į tikėjimą, politiką… Paradoksas: jo vardas išliko ir sovietmečiu, jo darbai buvo ir tebėra vertinami Vokietijoje (čia pasitraukė nuo karo ir gyveno iki mirties 1953 metais), o vokiečių kalba išleistoje knygoje apie šimtą Lietuvos rašytojų Vydūno vardo nėra… Apie tai diskutavo ir susirinkusieji, mintimis apie Vydūną pasidalijo vėl Marijampolėje besisvečiuojantis Leonas Stepanauskas.
…Dar vienas momentas: afišos, kurias rengėjai klijavo, kviesdami marijampoliečius į šios knygos pristatymą, buvo ne kartą nuplėšytos. Nepatinka Vydūnas? O gal – organizatoriai?

Nijolė LINIONIENĖ

Algio VAŠKEVIČIAUS nuotraukos

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.