------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Žodis Išėjusiems poetams... (Sūduvos vyturys)

Kun. Juozas BARKAUSKAS
Kūryba
*Kūryba – ašara,
rasta kelio
dulkėse.
Žaibo blyksnis
iš debesio
žemėn.
Perkūno
trenksmas,
sudrumsčiantis
tylą.
Kūryba – dvasioj
verdantis darbas,
užmirštant duoną,
gyvenimą.
Gėlės žiedą
ir džiaugsmas,
rankos,
į padangę keliančios.

Sunku pasakyti,
kas yra
kūryba…
Sielos gaisras,
kuris sulydo
dangų ir žemę—

Kleva KAZLAUSKAITĖ-VERBICKIENĖ
Paskutinis žiedas
   Skiriu Aniutai – Laukų Žolei.
Ant pylimo prie geležinkelio
Sulysus vargana erškėtrožė
žydėjo.
Nors buvo jau ruduo,
geltoni lapai krito.

O ji raudona lyg ugnis
Savuoju vasaros krauju
Lyg pasakoj žėrėjo.

Erškėtrože, ar tu jauti? Jau tavo
vasara praėjo.
Kam paskutinį žiedą šį skiri
Ir saugai jį nuo šalto vėjo?

Kaip moteris tu amžinai
negali pamiršti meilės –
Ir nelaiminga, ir laisva.
O gal gi man pačiai
šios eilės tinka labai?!

Stasys ILGŪNAS
Iš ciklo „Senas albumas“
VI. Šelmė su lazdele – 1926 m.
                                          (Močiutė)

Grakščiai išdidi.
Rankose – juodmedžio lazdelė.
Sidabrine rankena.
Baltos lapės apglėbia.
Laukiančiomis akimis.
Sustingo mergina.
Rytas ankstyvas
Vaivorykšte nušvito.
Veidas Monos Lizos
Šypsena pražydo.
Gramofonas suskambo
Kregždės praskrido.
Grakštuolė
Su juodmedžio lazdele,
Sidabro rankena žaisdama,
Nukaukšėjo akmenimis
grįsta gatve…

Onutė MAČIULIENĖ
Milijonieriaus atsisveikinimas
Kai aš numirsiu, brangūs ponai,
Manęs nekaskite giliai,
Į karstą mano milijonus
Suklostykit idealiai.

Nupirkit man guminį karstą,
Kad būtų ilgas ir platus,
Kad aš išeidamas galėčiau
Sukrauti auksą ir turtus,

Kad sužvejoti milijonai
Dar kaitintų mane ilgai,
Kad būtų minkšta man po šonais
Ir lenktų galvas ubagai.

Nors neturiu jokių dorybių,
Užtat turiu didžius turtus!
Ir šventas Petras be derybų
Tikiu – atkels dangaus vartus.

Sudie, jums, žavios palydovės
Ir bendraamžiai, ir draugai,
Ir tie, kurie man pelnėt šlovę, –
Sukti ir slidūs pinigai!..

Asta VIDEIKIENĖ
Mūzai
Krinta lapai –
Ašarėlės –
Kas paguos mane kely?
Jei sustosiu
Valandėlei,
Ar atvers man kas duris?

Neprašysiu,
Kad priimtų –
Šilumos man tiktai reik…
Vieno žodžio,
Kad galėčiau
Vėl išeit…
Krinta lapai –
Ašarėlės.
Aš seniai vienų viena.
Ieškau laimės –
Pasagėlės –
Kas padės man ją surast?

Krinta lapai,
Ūžia vėjas –
Aš brendu šilų taku…
Laimė nuo manęs
Vis bėga,
Kaip namo sugrįžt? Vėlu…

Krinta lapai –
Ašarėlės –
Vysta gėlės pamiškėj.
Ateini, geroji mano fėja!
Ateini Tu.
Ateini…

Juozas ANDRIUŠKEVIČIUS
Klevas
Prie viešo kelio senas klevas
Skaičiuoja mėnesius, metus,
Artojui artimas ir savas,
Įkvėpęs dainai poetus.

Pavasarį prieš saulę švyti
Jo lapai lyg žaibai žali.
Šilti keleivių žvilgsniai lyti
Jo tankią lają iš toli.

Lig soties juo gali gėrėtis.
Vainikas jo vešlus, platus.
Drauge ir prieglobstis, ir skėtis,
Kai čaižo botagu lietus.

O kai ruduo skardena ragą,
Nuklykia gervės virš galvų,
Jo lapija kaip laužas dega
Ryškia ugnim visų spalvų.

Taip nuo stipraus, guvaus, nuo mažo
Lig pažymėto senatve
Kaip žodis knygos įsirašo
Žmogaus gyvenimas kleve.

Marija KRASAUSKIENĖ
Mano mokiniams
Norėjau ir Jums saule šviesti.
Norėjau būti kelrode žvaigžde.
Norėjau lygius tiltus tiesti,
Kad nesukluptumėt kely.

Norėjau širdį išdalinti
Po trupinį visiems, visiems.
Norėjau šiluma užlieti,
Kad nesužvarbtumėt kely.

Norėjau skleisti džiaugsmą, giedrą
Ir viltį skiepyti širdy,
Norėjau, kad nepasiklystumėt
Sunkiam gyvenimo kely.

Labiau už viską troškau vieno:
Kad po tėvynės dangumi,
Išbridę sunkią vergo dalią,
Jūs liktumėte žmonėmis.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.