------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Dailininkės svajonėse – meniškai išpieštos erdvės

Pernai pradėta Miesto portretų galerija požeminėje perėjoje Poezijos parke sulaukė didžiulio miestelėnų ir miesto svečių susidomėjimo. O precedento ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje neturinčios Veidasienės idėjos autorė marijampolietė Ieva Olimpija Voroneckytė toliau kuria ateities planus, kaip pagražinti savo miestą.

 

Nupiešti signatarų portretus Ievą Voroneckytę paskatino Vasario 16-osios akto suradimas.

Nupiešti signatarų portretus Ievą Voroneckytę paskatino Vasario 16-osios akto suradimas.

Baigusi Sūduvos gimnaziją ir per vienerius metus išmokusi Marijampolės dailės mokyklos kursą Ieva Voroneckytė įstojo į Vilniaus dailės akademiją, kur įgijo stiklo specialybę, kūrė juvelyriką ir dirbinius iš stiklo. Studijų metais ir po jų Ieva patirties sėmėsi Vokietijoje, Čekijoje, JAV ir su gaiviomis idėjomis sugrįžo į Marijampolę.
– Didžiuojuosi savo miestu, čia man viskas patinka ir labai gerai, tačiau norisi, kad būtų dar gražiau. Važiuojant dviračiu ar pėsčiomis kulniuojant vis kirba mintys, ką galėčiau padaryti, matau viziją, kaip tai turėtų atrodyti.
Mintis portretų galerija papuošti neišvaizdžią perėją po Vilkaviškio gatve, padaryti taip, kad ji meniškai įsikomponuotų į Poezijos parko vaizdą, Ievai kilo po savanoriavimo Kaune, Gatvės meno festivalyje.
– Susižavėjau Vytenio Jako „Kiemo galerija“ – gyvenamųjų namų kieme nutapytais buvusių gyventojų portretais. Iš karto pagalvojau apie savo kiemą. O mano kiemas – visa Marijampolė, ne tik butas ar gatvė, kurioje gyvenu. Vytenis, buvęs marijampolietis, dabar gyvenantis Kaune, pritarė mano minčiai ir netgi pamėtėjo idėją – padaryti „savo kiemą“ kūrybine žaidimų aikštele. Nutariau suburti žmones bendrai kūrybai, leisti jiems patiems kurti, kad jie ne tik dalyvautų kūrybos procese, bet ir pajustų atsakomybę už savo miesto estetinį veidą. Kai tik pastatė perėją, pajutau, kad tai erdvė kūrybai, tik reikėjo sugalvoti, kaip ją užpildyti. Pagrindinė mintis – kad kurtų visa bendruomenė kartu.
Pirmuosius portretus Veidasienėje pasidarė Marijampolės kultūros centro darbuotojai, kurie entuziastingai pritarė Ievos idėjai. Ant pasirinktos nuotraukos trafareto užpurkšti dažais portretai „vežė“ marijampoliečius, vis daugiau atsirado norinčių taip įsiamžinti ar buvo įamžinti. Per metus taip nupiešta apie tūkstantis portretų. Nyki perėja tapo spalvinga, šilta ir jauki nuo nuotaikingų žmonių veidų. Įvairaus amžiaus miestelėnai, dabartiniai, buvę žymūs visuomenės veikėjai tarsi susilieja į bendrą kūrybinę erdvę.
Šiemet balandžio viduryje Veidasienėje pirmieji nupiešti Vasario 16-osios akto signatarų portretai. Taip Ieva nutarė įamžinti tuos didžius Lietuvos valstybės kūrėjus, kurie mokėsi ir dirbo Marijampolėje: Joną Basanavičių, Petrą Klimą, Justiną Staugaitį, Saliamoną Banaitį, Joną Vailokaitį ir Praną Dovydaitį.

Prieš ir po...

Prieš ir po…

– Veidasienė – „įvietintas“ gat­vės menas. Aplinka ir meno kūrinys turi vienas prie kito derėti. Džiaugiuosi, kad ji pagyvino nykią erdvę, suvienijo žmones kūrybai, tad portretai bus piešiami ir šią vasarą. Savo ar draugo portretą galės įamžinti visi norintys. Jei bent kartą atvažiavai čia, turi teisę čia likti“, – linksmai kalba Ieva apie tuos, kurie svarsto, ar gali tapti galerijos dalimi. Mergina norėtų, kad dalyvautų kuo daugiau kūrybingų žmonių, kurie į portretą pasižiūrėtų meniškai, kūrybiškiau.
Dairydamasi po Marijampolę I. Voroneckytė sako kūrybines erdves įžvelgia daug kur: naujose geležinkelio ir gatvių perėjose, parko suoliukuose, šiukšliadėžėse ir t. t. Suburtose keliaujančių architektų dirbtuvėse dalyvaujantys vaikai jau nudažė kai kuriuos Pašešupio parko suoliukus, spalvos paslėpė ir bjaurius užrašus ant šiukšliadėžių, tradiciniais raštais buvo papuoštos laiptinės.

Toks gyvybės medis gali papuošti jūsų namo sieną.

Toks gyvybės medis gali papuošti jūsų namo sieną.

Ypač menininkės dėmesys krypsta į renovuotų namų sienas:
– Matau jas kaip drobes, ant kurių gali būti etnografiniai motyvai, gyvybės medžiai ir kt. O vaikų darželiai! Kodėl jie neturi spalvų? Juk ir darželinukai piešia – tereikia jų piešinius perkelti ant sienos“, – entuziastingai nusiteikusi Ieva.

Kokį piešinį parinkti, Ieva sako nuspręstų pasitarusi su to namo gyventojais, ir nebūtinai gyvenančiais miesto centre, bet ir provincijoje. Įdomu būtų, jei kūrybiškai pasipuoštų ir individualūs namai. Namo sienų, palangių ar cokolio dekoravimui Ieva siūlo panaudoti šilumą skleidžiančius tautinio paveldo nėrinius, vaikų karpinius. Kaip tai padaryti, merginai ne naujiena – prie įspūdingiausios ir didžiausios Lietuvos freskos, nupieštos ant sienos Kauno urmo bazėje (daugiau kaip 600 kv. metrų piešinį tapė aštuoni menininkai), dirbo ir Ieva.
I. Voroneckytės planuose – vesti edukacinius meno užsiėmimus, į gatvės kūrybą įtraukti kuo daugiau jaunimo. Mergina sako, kad yra daug meniškų, kūrybiškų žmonių, bet nėra tikslingo jų nukreipimo. Savo darbais pavyzdį jiems parodytų profesionalūs menininkai. Pasidalinti gatvės menu Ieva svajoja pasikviesti dailininką iš Indonezijos. Tereikia tik surasti sieną, ant kurios šis savotiško, įdomaus, spalvingo braižo menininkas galės tapyti.
– Nors gatvės meno specifika – laikinumas, nežinai, kiek ji išbus nenuniokota, bet vis tiek tikiu, kad meniškai dekoruotą erdvę ar daiktą nekils ranka išrašinėti necenzūriniais žodžiais ar nepriimtinais ženklais. Deja, tokių „piešinių“ jau atsiranda ant naujų geležinkelio perėjų… – apgailestauja menininkė.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.