------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Jei galėtų, bandytų įsitvirtinti kitame mieste

Marijampolietis Ričardas Patackas – picerijos „Pizza House“ savininkas. Vaikinas sako visada svajojęs turėti nuosavą verslą, todėl džiaugiasi pagaliau galėdamas dirbti sau. Visgi jei galėtų viską pradėti iš naujo, verslą steigtų didesniame mieste. Anot Ričardo, Marijampolė traukiasi – žmonių mažėja, jų perkamoji galia menksta, tad ir vietiniai smulkieji verslininkai ne aukso amžių išgyvena.

 

„Pizza House“ šeimininkas Ričardas sako, kad Marijampolė jam yra labai artima ir miela, būtent todėl nuosavą verslą čia ir nusprendė vystyti.

„Pizza House“ šeimininkas Ričardas sako, kad Marijampolė jam yra labai artima ir miela, būtent todėl nuosavą verslą čia ir nusprendė vystyti.

Apie nuosavą verslą svajojo seniai
Noras turėti nuosavą verslą Ričardui kilo tada, kai baigęs vidurinę mokyklą vasarą įsidarbino picų išvežiotoju. Vaikinas matė, kad verslas juda, picas marijampoliečiai mėgsta ir dažnai jas perka. Jis taip pat suprato, jog maistas yra ta sritis, kuri Marijampolėje gali duoti pelną, nes yra paklausi. Anot Ričardo, prieš pirkdami daiktą ar paslaugą svarstome, ar mums tikrai reikia. O dėl maisto dažniau pasiduodame akimirkos silpnumui ar tiesiog alkiui. Negana to, maistas teikia malonumą, tad tam, kas skanu ir kelia teigiamas emocijas, pasak Ričardo, žmonės pinigų visada randa.
Piceriją perpirko
Tai supratęs vaikinas ėmė svarstyti apie nuosavą piceriją, tačiau verslo pradžiai nepakako pinigų. Jų užsidirbti išvyko į užsienį. Tiesa, užsidirbti važiavo ne konkrečiai picerijos steigimui, o tiesiog pragyvenimui. Kurį laiką pabuvęs užsienyje Ričardas sugrįžo namo į Marijampolę. Visai netikėtai pamatė skelbimą, kad parduodama verslo įmonė – picerija. Kadangi nuosava picerija buvo tarsi Ričardo svajonė, pasiūlymu ėmė domėtis plačiau.
– Du vaikinai įkūrė piceriją, kurį laiką joje dirbo, tikėjosi, kad verslas pamažu įsivažiuos. Deja, grąža nebuvo tokia greita, kokios jie norėjo. Matyt, pabodo laukti, verslą nutarė parduoti. Aš ir mano draugas pasiūlymu susigundėme ir verslą perpirkome. Gavome viską – ir įrangą, ir picų receptus, buvome išmokyti net jas kepti – reikėjo tik iš naujo viską „užkurti“, – prisimena R. Patackas.

 

Naujose patalpose picerijos sieną papuošė Ričardo draugai – tokia artimųjų, draugų pagalba ir parama labai svarbi pradedantiems verslininkams.

Naujose patalpose picerijos sieną papuošė Ričardo draugai – tokia artimųjų, draugų pagalba ir parama labai svarbi pradedantiems verslininkams.

Rinktųsi kitokią strategiją
Pirmus metus vaikinai iš esmės nieko nekeitė. Dirbo tose pačiose patalpose, naudojosi tomis pačiomis receptūromis. Supratę, kad pardavimai gali ūgtelėti pakeitus picerijos vietą, ėmė ieškoti naujų patalpų. Todėl prieš porą metų „Pizza House“ persikėlė į senamiestį ir įsikūrė Gedimino gatvėje. Ričardas sako, kad vietos keitimo strategija pateisino lūkesčius, žmonių srautas iš tiesų padidėjo. Deja, neilgam. Vaikinas pastebi, kad per pastaruosius metus jų sumažėjo.
– Miestas tuštėja, žmonių perkamoji galia menksta. Jei viską galėčiau daryti iš naujo, verslą kurčiau didesniame mieste, kur didesni žmonių srautai. Nesakau, kad situacija yra kritinė, tačiau norėtųsi, kad ji būtų kiek geresnė. Marijampolė yra mano namai, noriu ir toliau čia gyventi, todėl ir verslą kūriau būtent čia. Nesiruošiu iš čia bėgti, tačiau jei tektų galvoti apie verslo plėtrą, antrą piceriją atidaryčiau galbūt kur nors Kaune ar Vilniuje, – svarstė Ričardas.

 

Pradėjus dirbti buvo sunku rasti nuolatinių darbuotojų. Šiandien pagaliau turima patikimų ir atsakingų pagalbininkių, viena iš jų – Toma Sendžikaitė.

Pradėjus dirbti buvo sunku rasti nuolatinių darbuotojų. Šiandien pagaliau turima patikimų ir atsakingų pagalbininkių, viena iš jų – Toma Sendžikaitė.

Padėtų parama arba lengvata
Vaikinas nesigaili pradėjęs dirbti savarankiškai, tačiau sako, kad jei ne tėvai, artimieji ir draugai, vargu ar kas nors būtų pavykę.
– Norint pradėti bet kokią veiklą, susijusią su verslu, reikia pradinio kapitalo. Jaunas žmogus jo dažniausiai neturi. Man šiuo klausimu padėjo tėvai, todėl jiems esu labai dėkingas. Jų pagalba buvo svarbi ir tvarkant įvairius reikalus, sprendžiant su nuosavu verslu susijusius klausimus. Kartais tiesiog nežinai, kur eiti, ko klausti, kaip išspręsti vieną ar kitą situaciją. Tėtis turi šiek tiek patirties tokiuose dalykuose – jis ir nukreipdavo teisinga linkme. Draugų parama taip pat buvo labai svarbi. Jie taip pat skatino, padėjo įsikurti naujose patalpose, – pasakojo R. Patackas.

Vaikino teigimu, viskas būtų daug lengviau ir paprasčiau, jei jaunieji verslininkai pradėti nuosavą veiklą būtų skatinami parama arba kokiomis nors lengvatomis.
− Jei pradžia būtų buvusi leng­vesnė, galbūt dabar žmonių sumažėjimas neturėtų tokios didelės įtakos pelnui. Pradėjus verslą apie pelną kalbėti būna anksti, tačiau mokesčius pradedantieji turi mokėti tokius pat, kaip ir ilgametę patirtį turintys verslininkai. Akivaizdžiai matome, kad miestas tuštėja. Rodos, turi būti aktualu išlaikyti čia žmones, skatinti vietinį verslą. Parama arba mokestinė lengvata pradedantiesiems tokiu atveju labai padėtų. Galbūt žmonės aktyviau ryžtųsi dirbti, kažką kurti. Deja, situacija nėra tokia, kokios norėtųsi, – samprotavo „Pizza House“ savininkas Ričardas Patackas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.