------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Alkoholizmu sergantis kaimynas – visų bėda ir rūpestis

Po gaisro Kalvarijoje, Vytauto gatvės 6-uoju numeriu pažymėtame daugiabutyje, prabėgo beveik du mėnesiai. Tačiau žmonės, kuriuos ši nelaimė palietė labiau negu kitus, nepamiršę balandžio 1-osios naktį išgyvento siaubo, baimės dėl mažamečių vaikų ir savo gyvybių. Kartu ir pikta, juk gaisro priežastis – ne koks nors nenuspėjamas, netyčinis veiksmas, bet girtaujančio kaimyno visiška neatsakomybė. Gaisrą sukėlė jo bute girtavę vyrai.

Butas tapęs lindyne
Buto, kuriame gyvena Kęstutis, languose žiojėja skylės. Kaimynystėje gyvenantys žmonės baiminasi dėl ateities, juk kaimyno elgesys nepasikeitė, nelaimė gali bet kada pasikartoti. Taip jau yra, kad priklausomybę turinčiam žmogui, niekas tampa nebesvarbu. Kaimynai nežino, ką daryti, kur kreiptis. Tarsi nehumaniška ir taip gyvenimo nuskriaustą žmogų privestinai kažkur išvežti, uždaryti. Bet nepaneigsi, kad toks asmuo aplinkiniams kelia problemų, jie tampa savotiškais priklausomybę turinčio žmogaus gyvenimo būdo įkaitais. Ar normalu, ar teisinga, kad dėl šalia esančio alkoholiko turi kentėti, prarasti gyvenimo džiaugsmą ir ramybę kiti? Tokius klausimus šiandien gvildena ne vienas, savo šeimoje, kaimynystėje, darbe turintis alkoholiką.
Gaisras Vytauto g. daugiabutyje kilo Kęstučiui priklausančiame bute. Nors tikslesnis būsto pavadinimas būtų – lindynė. Namuose nėra elektros, ji išjungta už skolas, dėl šios pačios priežasties užsuktas vanduo. Būstas nešildomas, nes vyras neturi pinigų malkoms. Kas buvo vertinga, tą sunaikino netinkamas žmogaus gyvenimo būdas. Kalvarijos seniūnijos socialinių darbuotojų rūpesčiu, kad nesušaltų ir nenumirtų nešildomam būste, Kęstutis praėjusiais metais buvo išgabentas į slaugą, kur praleido devynis mėnesius. Tik grįžęs, balandžio 1-osios išvakarėse, surengė sugėrovams sutiktuves, kurie begerdami, gal numetę neužgesintą nuorūką ar kažką šildę, sukėlė gaisrą. Bute buvo pilna dūmų, ėmė siautėti liepsnos. Sudegė skalbimo mašina ir kiti namų apyvokos daiktai, aprūko visos patalpos. Žmonių aukų pavyko išvengti, nes nelaimė pastebėta laiku. Pas vieną gyventoją suveikė dūmų detektorius, šis ant kojų sukėlė visus. Buvo iškviesti ugniagesiai. Žmonės pasakojo, kad iš Kęstučio buto, kaip tarakonai, vienas paskui kitą, pasipylė sugėrovai.

Gyvena nuolatinėje baimėje
Apie name kilusį gaisrą dar vis primena aprūkusios sienos ir durys.Namo gyventojams kaimynystė su tokiu žmogumi gerokai apkarto. Antrame aukšte šalia Kęstučio buto su trimis mažais vaikais gyvenanti Sandros šeima ir šiandien negali pamiršti tos nakties baisumo. Jos mažiausiai dukrytei tebuvo keli mėnesiai, kitai – šešeri metai, sūnus – aštuonerių. „Laimė, kad mano vyras nebuvo užmigęs, nes jam reikėjo į naktinį darbą. Sutuoktinis apie 23 valandą išgirdo laiptinėje šaukiantį kaimyną, kad name pilna dūmų. Žmonės greitai susigaudė – dūmai sklinda iš Kęstučio buto, bet jame esantys girti asmenys nekreipia į tai dėmesio.
Vyras Sandrai su vaikais liepė užsidaryti galiniame kambaryje, o pats skudurais kamšė duris, kad nepatektų dūmai, kad jais neapsinuodytų vaikai.
„Mūsų niekas neevakavo, net neužėjo į vidų pasižiūrėti, kaip mes laikomės. Liepė atidaryti visus langus ir stovėti prie jų, o kaip stovėti šaltą naktį, kai kūdikiui vos keli mėnesiai. Net drabužių iš kitų kambarių negalėjome pasiimti. Susukau vaikus į antklodes. Tik per plauką trūko, kad ir mūsų buto duris ugnis būtų pagriebusi. Nežinau, ką būčiau dariusi, jeigu gaisras dar būtų plitęs. Išeitis – šokti su vaikais pro langą žemyn arba bėgti pro duris. Būčiau nesugebėjus“, – pasakojo moteris.
Taip atrodo patalpa, kurioje kilo gaisras.Pasak Sandros, laimė, kad to neprireikė, gaisrą užgesino. Tačiau ji po to kelias dienas ne tik namus šveitė, bet su mažyle iš kvėpavimo takų suodžius valėsi. Paskui kūdikis sunkiai ir ilgai apsirgo, matyt, sušalo tą naktį. Teko gulėti ligoninėje.
Sandra sako, kad šis gaisras perpildė jų šeimos kantrybės taurę. Septyneri metai jie gyvena kaimynystėje su žmogumi, kuris kasdien geria, jo namuose lankosi tokio pat likimo žmonės, triukšmauja, mušasi, susitikę laiptinėje plūstasi. „Sienos plonų lentelių, tad mes tiek prisiklausome. Ko tik nebuvo – ir pjovėsi, ir mušėsi.“ Moterį neramina, kad kaimynas ligonis, serga užkrečiama liga, o jos mažai vaikai. Juk ta pačia laiptine vaikšto, už tų pačių turėklų laikosi. Sūnus net bijo iš mokyklos namo pareiti, mama jį turi pasitikti. Dar viena problema – iš kaimyninio buto sklinda tokie kvapai, kad nėra kur dėtis.
Sandra buvo ir pas Kalvarijos savivaldybės merą kalbėtis, ir kitokių išeičių ieškojo, bet niekas negali padėti. „Vienintelė išeitis – parduoti šį butą. Negalime visą laiką gyventi, kaip ant parako statinės, turime apie vaikus galvoti“, – sakė moteris.

Gaili nelaimėlio
Nuo alkoholizmo priklausomam žmogui rūpi vienintelis dalykas – kur gauti svaigalų? „Suvalkiečio“ kalbinti šio namo gyventojai pripažino, kad dėl Kęstučio gyvenimo būdo turi problemų visas namas. Tačiau žmonės jo gaili, mat jis sunkiai serga. Kaimynai iš gailesčio jam ir valgyti neša.
Pasak jų, Kęstučio bute tvarkos buvo daugiau, kol buvo gyva jo motina, istorijos mokytoja. Ir pats vyras visai kitoks jaunystėje buvo, gabus, muzikantas, išvaizdus. Žmonės nežino, kas nutiko, kad Kęstučio gyvenimas ėmė riedėti žemyn. Jis įjunko į alkoholį, išsiskyrė su šeima, neaugino dukrų, prarado turėtą būstą. Visiškai degraduoti Kęstučiui neleido motina, gabeno jam maistą, apvalydavo namus. Mamai mirus jis persikėlė į šios butą Vytauto gatvėje ir ritosi vis žemyn. Vaikai su juo ryšių nepalaiko. Kaimynai netiki, kad Kęstučio gyvenimo būdas galėtų pasikeisti. Jis taip ir gyvens, kol numirs. „Valdžia turėtų, ką nors daryti, nes šis gaisras nebus paskutinis. Bent išdužusius langus sutvarkytų, – kalbėjo gyventojai.
„Šio vyriškio kaimynai mums ne kartą skundėsi dėl jo gyvenimo būdo. Eidavome, kalbėdavome su juo, tik kas iš to – mes išeiname, jo draugai ateina. Vyras turi daug skolų, tačiau dar ne tiek, jog prarastų butą. Neįgalumo dokumentų nesitvarko, kartais kreipiasi į seniūniją socialinės pašalpos. Nuolat rūpinamės, o ką su juo daryti?“ – pasakojo Kalvarijos seniūnijos darbuotojos.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.