------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Amalvos pelkėje gamta naikinama ar gaivinama?

Apie tai, kodėl būtina atkurti pelkę, kokie darbai bus atliekami paliose, pasakoja Lietuvos gamtos fondo atstovas ir šio projekto vadovas Nerijus ZABLECKIS.

Klimato kaitos mažinimui
Pasak N. Zablecko, iš viso projekto metu bus atkurta net 15 skirtingų įvairių tipų nusausintų pelkių ir durpynų, kurių bendras plotas 5261,3 ha.Pasak N. Zableckio, 2016 metų rudenį startavęs projektas „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“ truks penkerius metus ir bus įgyvendinamas net penkiose valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.
Nors pelkės pasaulyje užima tik apie 3 proc. viso sausumos ploto, tačiau jose sukaupta net 30 proc. pasaulinių anglies išteklių. Dėl žemės ūkio, miškininkystės ir kitų ūkio šakų plėtros nuolat vykdomi šlapynių sausinimo darbai, kurie lėmė, kad pasaulis prarado beveik 20 proc. pelkių išteklių. Europoje šie skaičiai dar drastiškesni. Paskutinių tyrimų duomenimis, net 87 proc. Europos šlapynių šiuo metu yra prastos būklės. Sausinant ir kitokiais būdais įsisavinant pelkes į atmosferą patenka milžiniški šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai.
Projekto vadovo teigimu, Lietuvoje sovietmečiu įvairioms ūkio reik­mėms nusausinta net du trečdaliai pelkių, todėl šiandien mūsų šalyje 10 proc. jų teritorijų dengia durpingas sluoksnis. Tačiau ir išlikusių pelkių apie 75 proc. yra paveikta sausinimo sistemų, nes tokiuose plotuose ūkininkaujama arba auginamas miškas. Kasmet iš pažeistų Lietuvos pelkių ir durpynų į atmosferą patenka apie 7 milijonus tonų anglies dvideginio, o tai sudaro apie trečdalį mūsų šalies emisijų – Lietuvoje išsiskiria 20,4 mln. tonų CO2. Toks emisijų dydis itin aktualus, siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo klimato kaitos srityje tikslus.
Siekiant sumažinti neigiamą nusausintų durpynų poveikį klimatui, Lietuvos gamtos fondas ir įgyvendina projektą, finansuojamą iš ES LIFE programos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Projekto tikslas – sustabdyti sausinimo sukeltą pelkių degradaciją ir specialiomis gamtotvarkos priemonėmis pagerinti durpių kaupimosi sąlygas pažeistose pelkėse, taip pat atkurti gamtines buveines.

Atkuriamos pelkės ir durpynai
Gyventojai nuogąstauja, kad paliose dirbančios įmonės pridarys žalos gamtai.Pasak Nerijaus Zableckio, tai – tarptautinis projektas, kuriam vadovauja viena didžiausių Vokietijos gamtosauginių organizacijų NABU.
Lietuvoje projektą vykdo Lietuvos gamtos fondas kartu su durpių įmonių asociacija „Lietuviškos durpės“. Projekto veiklos įgyvendinamos 5 vietovėse, iš kurių 4 yra buvę durpynai: Amalvos pelkė (Marijampolės savivaldybė), Sacharos pelkė (Rokiškio r. ), Pūsčios durpynas (Zarasų r.), Plinkšių durpynas (Mažeikių r.) ir išeksploatuota Aukštumalos durpyno dalis (Šilutės r.).
Visiems tvarkomiems objektams, išskyrus Aukštumalos durpyną, parengti gamtotvarkos planai, pagal kuriuos atlikti vidinės miškotvarkos projektų pakeitimai (jei jie buvo reikalingi), suprojektuotos biotechninės priemonės (kirtimai). Kirtimus vykdo Valstybinės miškų urėdijos regioniniai padaliniai, kurie, esant galimybėms, realizuoja rentabilią medieną, o kirtimų atliekas palieka grioviuose, taip padedant pelkei atsikurti.
Viena iš projekto teritorijų yra Amalvos pelkės pietinė dalis (215 ha), esanti Valstybinės miškų urėdijos Kazlų padalinio valdomoje valstybinėje miško žemėje. Lietuvos gamtos fondas praėjusių metų pabaigoje pasirašė trišalę sutartį su Valstybine miškų urėdija ir Žuvinto biosferos rezervato direkcija dėl Amalvo gamtotvarkos plano, kuris patvirtintas LR aplinkos ministro įsakymu.
Fondas įsipareigojo parengti hidrologinio režimo atkūrimo kairiajame Dovinės upės krante supaprastintą techninį projektą ir jį įgyvendinti iki 2020 metų.
Už medžių ir krūmų iškirtimo darbus Amalvos pelkės tvarkymo plote atsakinga Valstybinės miškų urėdija.
Pasak Nerijaus Zableckio, pelkiniame komplekse bus atkurtas natūralus hidrologinis režimas ir pašalinta sumedėjusi augalija sudarant prielaidas stabilizuotis pelkės ekosistemai bei užtikrinant EB gamtinių buveinių palankią apsaugos būklę.

Kaip atkuriamas vandens lygis
Projekto vadovo teigimu, pelkės gyvavimui labai svarbu kaip galima ilgiau išlaikyti sukauptą lietaus vandenį arti pelkės paviršiaus. Atkuriama aukštapelkė, kurios centrinė dalis yra iškilusi apie 2 metrus aukščiau pakraščių, iškasti melioracijos kanalai, jų bendras ilgis – 6,8 km, bus tolygiai užtvenkiami 28 spraustasienių užtvankomis, dalis užtvankų bus sutvirtinta akmenimis, perkasamos drenažų žiotys. Pelkės pakraščiuose ant melioracijos kanalų bus įrengti pylimai. Prieš tai bus iškirsti labai daug pelkės vandens išgarinantys melioruotoje durpėje sužėlę beržai ir pušys (aukštapelkėms būdingos pušų formos paliekamos).
Atsakydamas į gyventojų pastabas, kad dalyje palių jau įgyvendintas panašus projektas, o vandens ten nėra, viskas kaip buvę, projekto vadovas paaiškino, jog vandens lygis pelkėje atsikuria per keletą metų po patvenkimo, jei yra pakankamai kritulių. Atkurti tipišką pelkės augmeniją užtrunka kelis kartus ilgiau, todėl yra numatyta reguliariai šalinti ataugančias medžių atžalas.
N. Zableckio teigimu, pelkės tvenkimo poveikio aplinkinėms teritorijoms nebus, nes pertvaros bus statomos pelkėse esančiuose melioracijos grioviuose. Griovių, išeinančių į ūkininkų naudojamas pievas ir ganyklas, galuose bus įrengti šuliniai, į kuriuos subėgs perteklinis vanduo. Tokiu būdu bus išvengiama vietovių užtvindymo. Artimiausia planuojama pertvara nuo Dovinės upės nutolusi apie 150 metrų, todėl upės vandens lygio svyravimams neturės įtakos.
Vietiniai nuogąstavo, kad šie darbai paliose turės neigiamą poveikį Dovinės upeliui ir kitoms aplinkinėms teritorijoms. N. Zableckas aiškina, kad visų tipų pelkės atlieka reguliuojamąją vandens apytakos funkciją, jos geba sukaupti vandenį ir lėčiau jį atiduoda. „Jeigu pelkė yra nusausinta, tai perteklinis vanduo sausinimo grioviais nuteka į aplinkines upes ir upelius (į Dovinę suvesti juk melioracijos kanalai). Tad esant dideliam kritulių kiekiui, upė paprasčiausiai patvins dėl itin gausaus momentinio vandens kiekio. Tačiau sveikoje pelkėje, o tokia bus Amalva ją patvenkus, geriausiu atveju pelkės paviršiumi arba grioviais nutekės tik tam tikra dalis vandens, kurio pelkė bus nepajėgi paimti“, – tikino projekto vadovas. Anot jo, visose užtvankose įrengiama pratekėjimo anga, nes kitaip užtūrą gali išversti itin didelis kiekis susikaupusio vandens: Amalvos griovių plotis – apie 10 metrų, gylis – 3–4 metrai, vietomis 5 metrai. Todėl nuo potvynių bus apsaugotos ir aplinkinės ganyklos, ir tolimiau esančios vietovės.
„Panašią situaciją turėjome Aukštumalos aukštapelkėje (Šilutės r.), 1000 ha dydžio pelkėje. Prieš porą metų iškritus rekordiškai dideliam kritulių kiekiui, tam tikra dalis kritulių pelkės paviršiumi paprasčiausiai nutekėjo į aplinkinius griovius, o pelkėje likęs vanduo išstovėjo per žiemą, po to sekusią itin sausą vasarą maitino pelkę“, – sakė N. Zableckas.
Bendras penkerių metų trukmės projekto tarptautinis biudžetas yra 6,01 mln. Eur. Projekto biudžetas Lietuvoje – 1,2 mln. eurų. Juos sudaro šie finansavimo šaltiniai: LR aplinkos ministerija – 0,3 mln. eurų. ES finansuojama programa – LIFE (Klimato politikos paprogramė) – 0,7 mln. eurų. NABU (Vokietijos gamtos apsaugos draugija) – 0,2 mln. eurų (juos sudaro draugijos surinktos privačių rėmėjų ir įmonių lėšos). Lietuvos gamtos fondo biudžetas – 1,16 mln. eurų, Durpių įmonių asociacijos „Lietuviškos durpės“ – 0,02 mln. eurų.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.