------------------------------------

Naujos knygos

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Ar viešasis saugumas – tik teisėsaugos rūpestis?

„Saugi aplinka – tai vienintelė tinkama terpė, kurioje galimas žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas ir plėtojimas, – mokslo studijoje „Viešojo saugumo užtikrinimo teisiniai aspektai Lietuvoje: dabarties tendencijos ir procesai“ teigia Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos lektorius dr. Vladas Tumalavičius. – Saugumo jausmas lemia tiek individų elgseną ir gyvenimo kokybę, tiek valstybės socialinį ir politinį stabilumą, gyventojų pasitikėjimą joje funkcionuojančiais teisiniais ir instituciniais mechanizmais.“

Kad žmonės jaustųsi saugūs miestų aikštėse ir kitose viešose vietose, privalo rūpintis ne tik teisėsauga, bet ir savivaldybės, ir gyventojų bendruomenės.Mokslo studijos autorius taip pat pažymi, kad saugumas valstybės viduje yra vienas fundamentaliausių gyventojų poreikių, o tokio saugumo užtikrinimas – pirmapradė valstybės funkcija, suvokta ir išskirta jau seniausiais laikais.
Analizuodamas viešojo saugumo užtikrinimo teisinius aspektus mūsų šalyje dr. V. Tumalavičius apibrėžia, kad viešasis saugumas yra socialiniai, teisiniai, organizaciniai, ekonominiai ir technologiniai veiksniai, siekiant apginti piliečius ir valstybę, užtikrinti asmens ir turto saugumą. Be to, mokslo studijos autorius akcentuoja, kad viešojo saugumo politika, kaip nacionalinio saugumo vidaus politikos dalis, suvokiama ir Nacionalinio saugumo strategijoje. Joje teigiama, kad visuomenės saugumui užtikrinti reikia palaikyti viešąjį saugumą, ekonominį ir socialinį stabilumą, užtikrinti aplinkos apsaugą, plėtoti atsako į išorės ir vidaus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes pajėgumus.
Strategijoje taip pat pažymima, kad viešajam saugumui palaikyti ir stiprinti šalyje privalu įgyvendinti kompleksines kovos su korupcija ir korupcijos prevencijos priemones, kovoti su organizuotu nusikalstamumu, daug dėmesio skirti gyventojų švietimui, saugios visuomenės pagrindų sukūrimui, civilinės saugos sistemų subjektų gebėjimų ir pajėgumų stiprinimui. Be to, numatyta siekti gerinti teisėsaugos ir kitų viešojo saugumo institucijų veiklos efektyvumą, plėtojant viešojo saugumo institucijų, mokslo įstaigų ir privataus sektoriaus partnerystę, šių institucijų veikloje plačiau taikyti mokslinių tyrimų rezultatus.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme išskiriamos tokios prioritetinės viešojo saugumo politikos kryptys: kova su nusikalstamumu ir jo prevencija, tinkama valstybės sienos kontrolė bei apsauga ir eismo keliuose saugumas.
Be to, dr. V. Tumalavičius atkreipia dėmesį, kad grėsmę viešajai tvarkai gali kelti ne tik žmogaus veiksmai, bet ir daugelis kitų veiksnių, kurie kartais gali būti ir sunkiai nuspėjami bei visiškai nepriklausomi nuo žmogaus valios, pavyzdžiui, gamtos reiškiniai, stichinės nelaimės.
„Lietuvoje viešojo saugumo užtikrinimas dažniausiai siejamas išskirtinai su nusikalstamumo mažinimu, – teigia mokslo studijos autorius. – Tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pernelyg siauras, nes gyventojų aplinkos saugumą, kaip minėta, lemia ir kiti veiksniai. Tokiu būdu „mirtingumo nuo traumų, kitų nelaimingų atsitikimų, smurto ir savižudybių mažinimas, darbo sauga, civilinė sauga ir kitos su nusikalstamumu tiesiogiai nesusijusios sritys tartum lieka už gyventojų saugumo ribų.“
Dr. V. Tumalavičiaus nuomone, pernelyg siauras aplinkos saugumo suvokimas daro įtaką ir kitoms su gyventojų saugumu susijusioms problemoms, kurioms skiriama nepakankamai dėmesio. Mokslo studijos autorius teigia, kad viešojo saugumo problemą suvokiant kompleksiškai, į saugumo užtikrinimo procesą įsitraukia ir, pavyzdžiui, vietos bendruomenės, ir savivaldos institucijos.
Juolab kad savivaldybių kompetencijai ir priskiriama nemažai saugumo užtikrinimo, nusikalstamumo prevencijos funkcijų, tarkime, diegiant prevencijos priemones – gerinant miestų ir gyvenviečių viešųjų vietų apšvietimą, įrengiant vaizdo stebėjimo kameras ir t. t.
Dr. V. Tumalavičiaus nuomone, šiuo metu mūsų šalyje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, itin aktuali yra koordinuotos institucijų sąveikos ir funkcijų suderinamumo, užtikrinant viešąjį saugumą, problema. Mokslo studijos autorius išskiria dar vieną probleminę sritį – bendruomenių vaidmens stiprinimą, skatinant gyventojų savisaugos sistemų funkcionavimą. Ši problema akcentuojama ir Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 m. programoje. Joje nurodoma, kad „siekiant kurti saugią gyvenamąją aplinką, svarbu mažinti žmonių abejingumą, padėti kiekvienam asmeniui suvokti savo vertę ir teisę apsaugoti save ir kitus, skatinti žmonių savisaugą ir bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis, raginti gyventojus ir verslo organizacijas plačiau bendradarbiauti su teisėsauga.“

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.