------------------------------------

Naujos knygos

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Atsargumo ir saugumo priemonių niekada nebūna per daug

Antivirusinės apsaugos pioniere vadinama slovakų informacinių technologijų saugumo kompanija ESET, remdamasi kompanijos duomenimis, yra viešai paskelbusi, kad beveik pusė (48 proc.) skaitmeniniame pasaulyje užfiksuotų duomenų pažeidimų atvejų yra susiję su kenkėjiška veikla. Šios kompanijos specialistų tyrimų duomenimis, daugiau kaip pusė – net 59 proc. skaitmeninių duomenų pažeidimų atvejų yra susiję su programišių naudojamomis kenkėjiškomis programomis. Įsilaužimai į duomenų bazes ir asmenines paskyras sudaro 23 proc. kenkėjiškos veiklos atvejų. Likusieji dar 18 proc. priskiriami socialinei inžinerijai, kai žmogus paveikiamas emociškai, pavyzdžiui, policijos pareigūnais prisistačiusių sukčių, kuriems slapti prisijungimo vardai ir kodai padiktuojami tiesiog dėl netikėtumo efekto ir patiklumo. Juolab kad sukčiai yra labai išradingi ir nuolat ieško naujų būdų ir scenarijų, kaip iš potencialių aukų išvilioti svarbius duomenis ar kaip jas priversti sumokėti už svarbią informaciją.
Taigi kaip savo kompiuterius ir kitus skaitmeninius įrenginius apsaugoti nuo programišių kenkėjiškos veiklos ir kaip patiems virtualioje erdvėje apsisaugoti nuo sukčių?

*Į šį klausimą atsako Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyrius viršininkas Liutauras SINKEVIČIUS.
Pirmiausia noriu priminti, kad mūsų šalyje nuo šių metų gegužės 25 d. pradėtas taikyti Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, sugriežtinęs asmens duomenų apsaugos tvarką. Taigi visi – įmonės, besinaudojančios kompiuteriais ir įvairia skaitmenine įranga, taip pat eiliniai piliečiai turėtų atminti, kad privalome tinkamai saugoti asmens duomenis.
Svarbiausia, ką turime žinoti apie duomenų apsaugą – kad asmens duomenys gali būti bet kokia informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti nustatyta. Populiariausi duomenys yra vardas, pavardė, asmens kodas, tačiau asmens duomenimis gali būti ir nuotrauka, dabartinės ar ankstesnės gyvenamosios vietos adresas, darbovietės pavadinimas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, elektroniniai laiškai, banko sąskaitos numeris, mokėjimo kortelių duomenys, informacija, susijusi su religiniais įsitikinimais, sveikata, IP adresas, artimųjų vardai ir pavardės ir taip toliau. Visa tai privalu atidžiai saugoti. Ir ne tik dėl jau minėto Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo. Mums, policijos pareigūnams, žinoma daugybė atvejų, kai netinkamai saugomi ar tiesiog kažkam atskleisti asmens duomenys, patekę į nesąžiningų asmenų, pavyzdžiui, sukčių, rankas, tampa nusikaltimų įrankiais. Jokia paslaptis, kad telefoniniai sukčiai ieškodami aukų naudoja telefonų knygose ir virtualioje erdvėje skelbiamus telefonų numerius. Į nusikaltėlių akiratį gali patekti net jūsų iniciatyva virtualioje erdvėje, pavyzdžiui, skelbimų portale, prie asmeninio skelbimo paskelbtas jūsų mobiliojo ryšio telefono numeris. Tad jei virtualioje erdvėje skelbėte savo telefono numerį, privalote būti ypač budrūs ir atsargūs, nes gali būti, kad po kiek laiko sulauksite, pavyzdžiui, banko darbuotojais ar policijos pareigūnais apsimetusių telefoninių sukčių skambučių.
Ypač griežtų saugumo priemonių privalo imtis ir įmonės, kuriose veiklos tikslais kaupiama daug asmens ir kitų svarbių duomenų. Programišiams ir sukčiams, kad galėtų įsilaužti į jūsų turimas paskyras, duomenų bazes ar net banko sąskaitas, kartais užtenka išgauti tik dalelę svarbios informacijos. Taigi teisę prieiti prie svarbių duomenų privalėtų turėti tik tie darbuotojai, kuriems jie yra reikalingi darbo funkcijoms atlikti.
Kitas dalykas – sukauptų duomenų saugumui garantuoti juos derėtų perkelti į slaptažodžiu apsaugotą kompiuterį. Be to, tokiems duomenims reikėtų suteikti pseudonimus ir juos šifruoti, tuomet praradę šifruotus duomenis galėtume tikėtis, kad pašaliniai asmenys jų neįstengs iššifruoti.
Kompiuteriais dirbantys asmenys privalo žinoti, kad kompiuteriai nė minutei negali būti palikti be priežiūros, nes juos pačius ar juose esančius duomenis tiesiog gali kažkas pavogti. Atidžiau turėtų būti saugomi ir asmeniniai nešiojamieji kompiuteriai, nes vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės juos trumpam palieka kavinėse, automobiliuose. Jeigu jau tenka kompiuterį palikti automobilyje, tai bent nelaikykite jo ant sėdynės, o įdėkite į bagažinę, kad kompiuteris nekristų į akį vagims. Eiliniai vagys dažniausiai taikosi tik į konkrečius daiktus – kompiuterius, telefonus, planšetes, tačiau negalima atmesti tikimybės, kad pavogę tokį daiktą jie nesumanys pabandyti neteisėtai panaudoti jame saugotų duomenų. Kitas dalykas – jei neturite kopijų, gali būti, kad jūs negrįžtamai prarasite pavogtame kompiuteryje ar telefone saugotą informaciją, nuotraukas ir t. t. Tad vien jau dėl to turėtumėte tinkamai saugoti savo daiktus ir kitą turtą.
Kalbant apie kompiuteriuose kaupiamų duomenų apsaugą pirmiausia, be abejo, turėtume įsidiegti patikimas antivirusines programas, susikurti ir naudoti tik stiprius slaptažodžius. Be to, svarbu įsisavinti pagrindines „Windows“ ir „Linux“ komandas, suprasti jungtis, kuriomis jūsų įrenginiai jungiasi prie interneto, žinoti, kokios paslaugos ir susijungimai yra standartiniai, o kurie gali būti potencialios grėsmės. Dar vienas labai svarbus dalykas – tinkama elektroninio pašto apsauga.
Siekiant tinkamai apsaugoti kompiuteryje sukauptus duomenis, nederėtų visą svarbią informaciją patikėti vienam įrenginiui. Juolab kad kompiuteriai taip pat genda, juos gali pavogti. Taigi svarbius dalykus reikėtų nusikopijuoti ir laikyti kitur, pavyzdžiui, diskinėje namų saugykloje. Kopijas galima pasidaryti ir saugoti nešiojamuose išoriniuose USB diskuose, bet šiuo metu viena iš patikimiausių duomenų saugojimo alternatyvų yra vadinamoji debesų saugykla.
Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad naudojantis kompiuteriu svarbiausia laikytis elementarių saugumo taisyklių: nesiųsti ir neatskleisti duomenų nepažįstamiems asmenims, neatsakinėti į keistus elektroninius laiškus, neatidarinėti prie gaunamų laiškų prisegtų nežinomų priedų. Be to, svarbu socialiniuose tinklalapiuose neskelbti informacijos, kurią prieš jus galėtų panaudoti blogų tikslų turintys asmenys.
Dar kartą primenu, kad nei bankų darbuotojai, nei policijos ir finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybų darbuotojai niekuomet gyventojų neprašo atskleisti slaptų internetinės bankininkystės prisijungimo kodų ir slaptažodžių.
Visada kilus abejonėms skambinkite į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.