------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje

Šalies mokslininkų teigimu, atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI), jų efektyvus naudojimas ir plėtra yra vienas iš esminių darnios nacionalinės energetikos strategijos tikslų, kurių įgyvendinimas mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, didina energijos tiekimo patikimumą ir mažina šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Šių išteklių naudojimas mažina energijos gamybos sąnaudas, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę, sukuria darbo vietas, taip pat didina užimtumą regionuose ir mažina socialinę atskirtį.
Siekti AEI panaudojimo plėtros Lietuvai aktualu ir dėl Europos Komisijos iškeltų klimato ir energetikos sričių tikslų, kuriuos privalu pasiekti iki 2020 m. Svarbiausi iš jų – Europos Sąjungoje (ES) sumažinti šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį bent 20 proc., palyginti su 1990-aisiais, ir pasiekti, kad 2020 m. AEI dalis sudarytų bent 20 proc. bendro galutinio ES energijos naudojimo. Be to, 2014-ųjų spalį ES vadovai susitarė dėl naujų 2030 m. klimato ir energetikos tikslų, nutardami išmetamą šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį sumažinti 40 proc., palyginti su 1990 m. ir ne mažiau kaip 27 proc. visos sunaudojamos energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių.

Vėjo jėgainių gaminama elektros energija yra pigiausia.Vėjo energetika
Europos Komisijos tyrimų duomenimis, vėjo energijos panaudojimas reikalauja beveik tokių pačių kapitalo investicijų, kaip ir branduolinės energijos, tačiau nereikia jokių kuro sąnaudų. Pagal gamybinių kaštų lygį vėjo elektrinių energija konkurencinga įprastiniu būdu pagamintai elektros energijai. Tačiau, įvertinus išorinius kaštus, ji akivaizdžiai pranašesnė prieš kitus jos gamybos būdus. Tad Europos vėjo energijos asociacijos ir „Greenpeace“ paskelbtame bendrame dokumente prognozuojamas tolesnis spartus vėjo pramonės augimas, lyginamųjų investicijų mažėjimas, vėjo elektros kainos mažėjimas ir spartus naujų darbo vietų augimas vėjo pramonėje.
Lietuvoje vėjo energijos potencialas buvo įvertintas tik 2000-aisiais, vykdant Jungtinių Tautų plėtros programos (UNDP) Baltijos šalių vėjo energetikos plėtros programos rengimo darbus. Mat atgavus Nepriklausomybę, šalyje veikė Ignalinos atominė elektrinė ir elektros energijos buvo pagaminama daugiau nei sunaudojama. Po 2000-ųjų spartų vėjo energetikos šuolį paskatino šalyje sukurta šio energetikos sektoriaus skatinimo sistema ir prioritetinių zonų jos plėtrai įteisinimas.
Pirmoji moderni 630 kW galios vėjo elektrinė buvo pastatyta 2004 m. Lietuvos pajūryje, Vydmantuose, o 2006-aisiais jau buvo įrengtas pirmasis vėjo jėgainių parkas, kuriame veikė penkiolika 2 MW galios elektrinių. Iki 2015 m. pabaigos Lietuvoje buvo įrengta 17 vėjo jėgainių parkų, kurių galia sudarė 424 MW. Juose pagaminta elektros energija tuomet sudarė apie 6,8 proc. visos Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos.
AB „Energijos skirstymo operatorius“ (trumpiau – ESO), „Suvalkiečiui“ pateiktais duomenimis, Marijampolės apskrityje pirmasis gamintojas, turintis vėjo elektrinę, elektros energijos pardavimo sutartį su energetikais pasirašė 2011 m. rugsėjį. Ši vėjo jėgainė yra pastatyta Marijampolės savivaldybės teritorijoje, o jos galia – 0,25 MW.
Šiuo metu Marijampolės apskrityje yra 27 gamintojai, kurie energiją gamina vėjo elektrinėse, ir 85 gamintojai, kurie energiją gamina saulės elektrinėse. Šie gamintojai savo pagamintą energiją parduoda ESO arba kitiems tiekėjams.
Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad pigiausia energija yra pagaminama būtent vėjo elektrinių parkuose, todėl siekiant Lietuvoje įgyvendinti planuojamus AIE plėtros rodiklius tolesnė elektros energijos gamybos iš AIE plėtra siejama su vėjo energetika sausumoje ir jūroje.

Saulės elektrinių plėtros tikimasi gyventojus skatinant tapti gaminančiais vartotojais. Saulės energetika
Lietuvos mokslininkų teigimu, Lietuvos gyventojų požiūris į saulės energetiką kiekvienais metais gerėja. Žmonės vis daugiau domisi saulės kolektorių sistemomis ir jų teikiama nauda, tačiau spartesnę plėtrą stabdo santykinai didelė šių sistemų kaina ir ilgas atsipirkimo laikas. Todėl jau keleri metai Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas teikia paramą saulės sistemoms įrengti. Individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose teikiama 50 proc. parama, o saulės kolektoriams ir elektrinėms įrengti visuomeninės paskirties pastatuose (mokyklose, ligoninėse, sanatorijose ir pan.) skiriama 50–100 proc. subsidija.
Nuo 2015 m. Lietuvoje pradėjo veikti elektros energijos dvipusės apskaitos sistema. Tai skirstomojo elektros tinklo operatoriaus administruojama sistema, kurios privalumais gali naudotis tik gaminantys vartotojai, kai namų valdos prieigose yra įrengtos ne didesnės kaip 10 kW galios, o biudžetinių ir viešųjų įstaigų statiniuose – ne didesnės kaip 50 kW galios jėgainės – saulės šviesos energijos elektrinės.
Lietuvoje Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ne didesnės nei 10 kW įrengtosios galios elektrinėse pagaminta perteklinė elektros energija superkama už nustatytą fiksuotą tarifą.

Lietuvos gyventojai kol kas saulės energiją daugiausia naudoja namų ūkyje naudojamam vandeniui šildyti.Situacija
Šalies Energetikos ministerijos „Suvalkiečiui“ pateiktais duomenimis, 2016 m. Lietuvoje naudojant AEI pagamintas elektros energijos kiekis sudarė 1962,5 GWh. Daugiausia elektros energijos buvo pagaminta vėjo jėgainėse – 54,4 proc. ir hidroenergijos elektrinėse – 22,1 proc. Biokuro elektrinėse pagamintas elektros energijos kiekis sudarė 19,6, proc., o saulės elektrinėse – 3,4 proc.
2017 m. elektros energijos gamyba iš AEI tolygiai didėjo iki 2450 GWh. Daugiausia elektros energijos pagaminta vėjo jėgainėse – 55,4 proc. ir hidroenergijos elektrinėse – 23,4 proc. Biokuro elektrinėse pagamintas elektros energijos kiekis sudarė 15,2 proc., o saulės elektrinėse – 2,7 proc.
Šiuo metu Lietuvoje yra instaliuotos 2872 elektrinės, turinčios leidimus gaminti elektros energiją iš AEI. Šių elektrinių bendra suminė įrengtoji galia siekia – 824,969 MW:
• 2553 saulės elektrinės – 80,35 MW;
•168 vėjo elektrinių (parkai) – 517,04 MW;
•12 kietosios biomasės elektrinių – 64,95 MW;
•38 biodujų elektrinės – 34,72 MW;
•99 hidroenergijos elektrinės – 127,909 MW.

Seimo priimtoje atnaujintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad 2030 m. Lietuvoje bus pagaminta 70 proc. suvartojamos elektros energijos ir beveik pusė (45 proc.) – iš AEI, daugiausia – vėjo. Numatoma, kad 2050 m. visa Lietuvos poreikiams reikalinga elektra bus pagaminta Lietuvoje iš AEI.
Energetikos ministerija informuoja, kad elektros energijos, gaminamos iš AEI plėtrai, palaipsniui bus didinimas elektros energijos vartotojų, galinčių pasigaminti elektros energiją savo reikmėms, skaičius. Tikimasi, kad iki 2020 metų sukūrus palankią investicinę aplinką šalyje bus jau ne mažiau kaip 34 tūkst. elektros energijos vartotojų, naudojančių gaminančio vartotojo schemą.
Siekiant šių ambicingų tikslų, Aplinkos projektų valdymo agentūra šių metų liepos mėnesį planuoja skelbti kvietimą teikti paraiškas AEI panaudojimui individualiuose namuose, tarp jų ir saulės elektrinių įrengimo kompensavimui. 2018 m. numatytas paramos biudžetas šiam kvietimui 3,3 mln. eurų.
Numatoma, kad buitiniai vartotojai galės gauti fiksuotą kompensaciją už įrengtą elektrinės galią (kilovatus). Kompensacija bus teikiama ir už per praėjusius 3 metus įrengtas elektrines, ir per ateinančius kalendorinius metus planuojamas įrengti elektrines. Iš viso iki 2020 m. numatytas paramos biudžetas yra 20 mln. eurų.
Marijampolės apskrityje, ESO duomenimis, 2018 m. gegužės mėnesį buvo vienas komercinis ir 19 buitinių gaminančių vartotojų, kurie savo pagamintą energiją tiekia į tinklą ir vėliau atgauna už naudojimosi tinklais kainą. Tokių gaminančių vartotojų (saulės elektrinių) galia yra 139 kW (mažiausia elektrinės galia 4,77 kW, didžiausia elektrinės galia 20 kW).
Didžiausios gamintojo saulės elektrinės Marijampolės apskrityje instaliuota galia yra 1,48 MW, o ši elektrinė įsikūrusi Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje.
Iš viso Lietuvoje, 2018 gegužės mėnesio duomenimis, buvo 675 gaminantys vartotojai (649 buitiniai klientai, 26 komerciniai klientai), kurių elektrinių suminė galia yra 5,4 MW.
ESO duomenimis, per paskutinius dvylika mėnesių Marijampolės apskrityje neatsirado naujų gamintojų (t. y. nei vėjo, nei saulės elektrinių), kurie pagamintą elektros energiją parduotų energetikams.

Gamintojai (vėjo elektrinės)
(įprastai energiją parduoda)
Gamintojai
(saulės elektrinės)
(įprastai energiją parduoda)
Gaminantys vartotojai (saulės elektrinės)
(įprastai energiją gaminasi savo reikmėms)
Elektrinių kiekis Lietuvoje, vnt.
Elektrinių kiekis Marijampolės apskr., vnt.
143

27

1973

85

675

20

Įrengtoji galia Lietuvoje iki 2011-12-31, MW
Įrengtoji galia Marijampolės apskr., iki 2011-12-31, MW
18,665

1,4

0,1839

0,058

Įrengtoji galia Lietuvoje iki 2014-12-31, MW
Įrengtoji galia Marijampolės apskr., iki 2014-12-31, MW
34,2325

3,53

55,2754

1,6248

Įrengtoji galia Lietuvoje iki 2017-12-31, MW
Įrengtoji galia Marijampolės apskr., iki 2017-12-31, MW
71,094

6,705

67,2099

3,8107

Elektros energijos gamyba iš AEI Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.