------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Augalui, kaip ir žmogui, visko reikia saikingai (Eksperto komentaras)

Zita BRAZIENĖ.

Į klausimus atsako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filialo Rumokų bandymų stoties mokslo darbuotoja dr. Zita BRAZIENĖ.

 

– Šiemet madingos violetinės daržovės. Sakoma, kad jose gausu augalinių komponentų, saugančių nuo insulto ir gerinančių atmintį. Kokie tai komponentai? Kokios daržovės turi jų daugiausia? Ar iš tiesų daržovių spalva lemia cheminę sudėtį?
– Daržovėms, kaip ir visiems augalams, skirtingas spalvas suteikia skirtingos medžiagos, esančios ląstelėse, vadinamos pigmentais. Teigti, kad spalva nulemia visą daržovės cheminę sudėtį, būtų neteisinga, tačiau pigmento rūšis ir kiekis skirtingos spalvos daržovėse bus skirtingas. Pavyzdžiui, morkoms oranžinę spalvą suteikia pigmentas β-karotinas, pomidorų raudona spalva dėl pigmento likopeno. Violetinėse daržovėse ir vaisiuose gausu antocianinų. Kiek­viena ši medžiaga yra naudinga žmogaus organizmui: β-karotinas – vitamino A šaltinis, likopenas – stiprus antioksidantas, turintis priešvėžinių savybių, antocianinai – antioksidantai, gerinantys kraujagyslių elastingumą. Taip pat manoma, kad antocianinai gali apsaugoti nuo pažeidimo, kurį kraujo kūneliuose sukelia cholesterolis, tačiau šioje srityje dar reikia papildomų tyrimų. Pagerėjus organizmo kraujotakai, pagerėja atmintis, sumažėja insulto tikimybė.
Apibendrinant galima pasakyti, kad violetinės daržovės tikrai sveika, bet nereikėtų pamiršti ir įprastų, raudonų, geltonų ir oranžinių daržovių, nes jos visos organizmui reikalingos.
– Sėklų pardavėjos šiuo metu pataria sėti paprikas. Sėjantiems jas vėliau patariama prieš tai sėklas pamirkyti kalio permanganato tirpale. Ar teisinga tokia praktika? Kokių galėtumėte pasiūlyti kitų sėklų daigumą skatinančių priemonių? Ar visada reikia griebtis cheminių priemonių?
– Jeigu sėklos nebeicuotos, jas prieš sėją naudinga pamirkyti silpname kalio permanganato tirpale. Tai profilaktinė priemonė prieš ligas, galinčias pažeisti daigus. Ar kalio permanganatas gali suaktyvinti sėk­lų dygimą, tokių duomenų neturiu. Paprikų dygimui, kaip ir daugumos augalų, svarbu šiluma ir drėgmė. Paprikos geriausiai sudygsta, kai temperatūra siekia 22–25 laipsnius šilumos. Svarbu, kad nebūtų didelių temperatūros svyravimų. O to labai sunku išvengti, jei daiginsime ant palangių.
Sėklų dygimą pagreitina mirkymas paprastame vandenyje, taip pat galima mirkyti silpname biohumuso ar huminių rūgščių tirpale. Pasėjus mirkytas sėklas, svarbu sekti dirvos drėgmės režimą, nes tokios sėklos nepakenčia net menkiausio drėgmės trūkumo.
– Kam dar, be paprikų, šiuo metu tinkamas sėjos laikas?
– Šiuo metu reikia sėti bak­lažanus, pomidorus ankstyvam auginimui, taip pat salierus, porus. Tik reikia nepamiršti, kad vasario mėnesį augantiems daigams gali pritrūkti šviesos, todėl būtų gerai įrengti papildomą apšvietimą arba bent parinkti šviesiausią vietą namuose.
– Kokios pomidorų veislės geresnės – hibridinės ar paprastos? Kurios yra vertingesnės aplinkosauginiu požiūriu?
– Visų daržovių hibridinės veislės dažniausiai yra derlingesnės, labiau atsparios ligoms ir kenkėjams, negu paprastos. Aš pati auginu tik hibridines pomidorų veisles. Pasirenku atsparias marui, todėl galiu nenaudoti chemikalų vegetacijos metu. Tik reikia nepamiršti, kad augindami tokias veisles savų sėklų neužsiauginsite, teks pirkti, mat tokių veislių sėjinukai nepaveldi tėvinių savybių.
Auginant atsparias ligoms veisles, nereikia naudoti cheminių medžiagų. Be to, atsparūs ligoms gali būti ne vien hibridai, bet ir paprastos veislės, nors ir rečiau. Tad negalėčiau teigti, kad aplinkosauginiu pažiūriu geriau auginti hibridus. Tiesiog reikėtų atkreipti dėmesį į veislės ar hibrido savybes.
– Ankstyvasis augalų tręšimas – tai indėlis į solidų derlių ar augalų ir žmonių nuodijimas? Kokiais aplinkai ir žmogui draugiškais būdais reikėtų tręšti jaunus, dar tik bedygstančius augalus, o gal to daryti visai nereikėtų? Jei visgi reikėtų, kada, kaip, kokiais būdais ir priemonėmis tai daryti?
– Šiuo metu visi sėjame daržoves į jau paruoštus žemės mišinius, kuriuose yra tam tikras maisto medžiagų kiekis. Jeigu daigas auginamas trumpai, jokio papildomo tręšimo nereikia. Ilgai augančius daigus (paprikas, baklažanus) reikėtų 1–2 kartus patręšti. Tręšimui galima naudoti įvairias skystas trąšas. Dabar jų pasirinkimas itin didelis. Taip pat galima naudoti paukščių mėšlą, atskiestą vandeniu (tik manau, kad šis būdas dėl kvapo nelabai tiks auginantiems daigus kambaryje). Svarbu tręšiant žiūrėti, kad nebūtų per didelė trąšų koncentracija. Geriau mažesnė, negu per didelė. Jei matote, kad daigų lapai šviesūs, galite patręšti ir nedidelėmis azotinių trąšų normomis. Tik irgi svarbu nepadauginti, nes azotas skatina augimą, o trūkstant šviesos, augalai gali labai ištįsti.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.