------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Daugiausia klausimų kelia tiesioginė rinkodara ir skolų išieškojimas

ES bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) buvo parengtas siekiant sukurti vieningas ir darnias asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisykles visoje Europoje, padedančias apsaugoti ES piliečius. Pernai, artėjant gegužės 25 dienai, BDAR taikymo pradžiai, visuomenė, o ypač organizacijos, dirbančios su klientų asmens duomenimis, ėmė nerimauti, kad nauji reikalavimai apsunkins kasdienybę. Pasistengti iš tiesų prireikė. Teko rengti įvairius dokumentus, kurti patikimas duomenų kaupimo sistemas. Praėjus kiek daugiau nei metams nuo reglamento įsigaliojimo, galima daryti tam tikras išvadas apie jo įgyvendinimą. VDAI statistika rodo, kad skundų, susijusių su galimais asmens duomenų pažeidimais padaugėjo. Labiausiai žmones trikdančia asmens duomenų tvarkymo veikla įvardijama tiesioginė rinkodara – prekių ar paslaugų paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlymas, teiravimasis nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų. VDAI taip pat pastebi, kad ypač jautriai reaguojama į skolų išieškojimo metu tvarkomus asmens duomenis.

Prieš tvarkydami duomenis turėjo informuoti
 Pastebima, kad Lietuvos gyventojai dažnai nepagrįstai skundžiasi dėl jų, kaip skolininkų, asmens duomenų tvarkymo.VDAI praneša, kad tiesioginė rinkodara padeda įmonėms atkreipti žmonių dėmesį į jų teikiamus produktus, tačiau netinkamai vykdoma ši veikla neretai sukelia potencialių klientų susierzinimą dėl galimai neteisėtai tvarkomų jų asmens duomenų. Vien per 2018 m. 20 proc. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėtų asmenų skundų buvo dėl tiesioginės rinkodaros, 2019 m. tokių skundų jau gauta apie 17 proc., palyginti su visų skundų skaičiumi.
VDAI pastebi, kad jei asmuo anksčiau yra davęs sutikimą siųsti jam pranešimus su pasiūlymais, dalyvauti akcijose, žaidimuose, pildyti anketas, tapti lojalumo programos dalyviu ar pan., paslaugos teikėjas gali naudoti asmens kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai. Tiesa, VDAI pastebi, kad yra būtina viena sąlyga: klientams turi būti suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jei klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.

Persigalvojus siūlo kreiptis į asmens duomenų tvarkytoją
Pernai gegužę tokių ir panašių elektroninių laiškų į vartotojų dėžutes krito dešimtimis. VDAI atkreipia dėmesį, jei tiesioginės rinkodaros pasiūlymą gavote savo asmeninio elektroninio pašto adresu ar telefono ryšio numeriu, ir neprisimenate, ar buvote davę sutikimą, arba norite sužinoti, iš kur pasiūlymo siuntėjas gavo Jūsų duomenis, kokiu tikslu ir kokia asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga remiantis juos tvarko, asmens duomenų savininkas turėtų pirmiausia kreiptis į pasiūlymą atsiuntusią įmonę, vadinamąjį duomenų valdytoją.
Jei asmens duomenų savininkas anksčiau buvo sutikęs leisti paslaugų tiekėjams tvarkyti jo asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais, tačiau persigalvojo, VDAI, remdamasi Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 3 dalimi informuoja, kad elektroninio pašto pranešime, kuriuo vykdoma tiesioginė rinkodara, turi būti nurodoma siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybė arba galiojantis adresas, kuriuo elektroninio pašto pranešimą gavęs asmuo galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą. Jei asmuo nebenori daugiau gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymų, siūloma jų atsisakyti apie tai pranešant siuntėjui. Jam kreipusis, tiesioginės rinkodaros siuntėjas privalo nepagrįstai nedelsdamas ir nemokamai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus bei informuoti apie tai duomenų gavėjus.
Žinoma, tiesioginės rinkodaros pranešimų siuntėjo veiksmus ar neveikimą asmens duomenų savininkai gali skųsti ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tačiau skatinama pirmiau bandyti išsiaiškinti problemas tarpusavyje ir tik nepasiekus norimo rezultato kreiptis pagalbos į VDAI.

Išieškant skolas duomenis tvarko teisėtai
Net jei asmenys ir yra sutikę leisti paslaugų teikėjams naudoti asmens duomenis, jų savininkai turi teisę žinoti, kaip duomenys yra tvarkomi ar reikalauti nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus.Asmens duomenų tvarkymas skolų išieškojimo procese kelia ne ką mažiau gyventojų klausimų. VDAI duomenimis, skolų išieškojimo procese tvarkomi šie asmens duomenys: vardas, pavardė, mokėtojo kodas, gimimo data, adresas ir kiti. VDAI pastebi, jog pasitaiko atvejų, kad skolų išieškojimo procedūros gali sukelti neigiamų finansinių pasekmių žmogui, todėl į tokį duomenų tvarkymą piliečiai neretai reaguoja ypač jautriai. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nedraudžia tvarkyti skolininkų asmens duomenų, tačiau Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tiriami atvejai rodo, kad kartais nesusipratimų kyla tarp asmens, skolą patyrusios įmonės, įstaigos ar jos išieškojimą vykdančios bendrovės, todėl ypač svarbu visoms pusėms aiškiai suprasti savo teises ir pareigas.

Naudoti privalo atsakingai
VDAI informuoja, kad skolą išieškanti bendrovė turi pasirūpinti, jog jos pasirinktos techninės ir organizacinės priemonės padėtų užtikrinti ne tik asmens duomenų saugumą, bet ir užkirstų kelią neteisėtai prieigai prie asmens duomenų. Pavyzdžiui, skolininko informacija neturėtų būti atskleista ar sudaryta galimybė atskleisti asmenims, kurie neturi teisės jos gauti ar matyti, pavyzdžiui, kolegoms darbovietėje, paprašius perduoti pranešimą apie skolą kaimynų, giminaičių ar panašiai. Nevalia skolininkų asmens duomenų skelbti skelbimų lentose, socialinių tinklų grupėse ar daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų interneto svetainėse.
Iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų atvejų matyti, kad skolininkai yra sunerimę, jog jie neinformuojami apie skolos susidarymą, taip pat, kad jų duomenys, nepaprašius sutikimo, pavedami tvarkyti skolų išieškojimo bendrovėms.

Sutikimas nebūtinas
Nors apie duomenų gavėjus, kuriems pavedama išieškoti skolą, asmenys privalo būti informuoti, sutikimas asmens duomenų perdavimui skolos išieškojimo įmonėms nėra privalomas. Neretai asmenys klysta tikėdamiesi, kad jų asmens duomenų tvarkymas, nesant jų sutikimo, yra neteisėtas ar net draudžiamas. Čia dar kartą reikėtų pabrėžti, kad sutikimas yra tik vienas iš galimų pagrindų tvarkyti asmens duomenis, tačiau ne vienintelis. Dažniausiai asmens duomenys skolų išieškojimo tikslu yra tvarkomi remiantis įmonės ar įstaigos, kuriam asmuo skolingas, teisėtu interesu. Tokiu atveju, asmuo privalo būti informuotas apie asmens duomenų perdavimą skolų išieškojimo įmonei, tačiau tokiam perdavimui jo sutikimo nereikia.
Be kita ko, įmonės ar įstaigos, kurioms asmenys yra skolingi, turi teisę perduoti reikalavimą į skolą, pavyzdžiui, parduoti. Tai numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Be jokios abejonės, kartu su skola perduodami ir asmens duomenys. Kaip ir pirmiau aptartu atveju, tokiam duomenų perdavimui skolininko sutikimas nėra reikalingas, tačiau asmuo turi būti informuotas apie tokį asmens duomenų perdavimą, tuo pačiu pateikiant ir sutartį dėl skolos perleidimo.
Parengta pagal VDAI informaciją

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.