------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Diskriminacijos sąvoka sena, tačiau nemari

Teigiama, kad diskriminacijos sąvoka – žmogaus teisių suvaržymas arba atėmimas dėl rasinių požymių, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės ar socialinės padėties, gimimo vietos – susikūrė JAV pilietinio karo metais (1861–1865 m). Tačiau istorikai mano, kad egzistuoti šis reiškinys galėjo pradėti daug anksčiau – maždaug XVII a. pradžioje. Diskriminacijos teorija ir praktika sena, tačiau vis dar gyvybinga. Dar ir šiandien rūšiuojame žmones pagal amžių, lytį, socialinę padėtį, liejame neapykantą tautinių, seksualinių mažumų atžvilgiu. Ar taip elgiamės, nes esame linkę žeminti, skriausti ir pulti už save silpnesnius, tuos, kurie ne tokie kaip dauguma?
Mokslininkai teigia, kad diskriminacija daro didelę žalą asmenybių vystymuisi, tobulėjimui, o kartu ir valstybių demografinei raidai. Todėl visuotinai sutariama, kad diskriminacija nėra toleruotina, jog su ja reikia kovoti, priešintis jos plėtrai. Pasaulio įtakingieji: politikai, mokslininkai, sportininkai, pramogų pasaulio atstovai prisideda prie skatinimo kovoti su diskriminacija, priešinasi jos sklaidai. Bėda ta, kad teigiamos permainos kelią skinasi ne taip greitai, kaip daug kas norėtų. Galbūt todėl, kad norint laimėti mūšį, pirmiausia reikia gerai pažinti priešininką? Todėl pasiaiškinkime, kas yra diskriminacija, kokie teisės aktai ją reglamentuoja ir kokios institucijos padeda asmenims nuo jos nukentėjus.

Diskriminacijos būdai
Jei žmogų laikome menkesniu ir atstumiame jį dėl lyties, amžiaus, rasės, tautybės, religinių pažiūrų ar seksualinės orientacijos, tai reiškia, kad mumyse bręsta diskriminacijos apraiškos.Diskriminacijos sąvoka plati, skirtingi vadovėliai ją apibrėžia nevienodai, tačiau teorijos idėja visur panaši – tai neteisėtas, nepagrįstas žmogaus teisių ribojimas, atėmimas, išplėtimas, kliudymas naudotis savo teisėmis asmeniui ar tam tikrai žmonių grupei. Diskriminacijos sampratą Lietuvoje apibrėžia ir reglamentuoja Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas. Šio teisės akto paskirtis – užtikrinti, kad Konstitucijoje būtų įtvirtintos lygios žmonių teisės ir uždrausta bet kokia diskriminacija dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, kalbos, socialinės padėties, religijos ar įsitikinimų.
Egzistuoja du diskriminacijos būdai – tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai dėl jo amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų taikomos prastesnės sąlygos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) paaiškina, kad tiesioginė diskriminacija nutinka tada, kai žmogui tiesiai šviesiai pasakoma, kad tavęs, pavyzdžiui, neskirs į vadovo vietą dėl tavo lyties ar seksualinės orientacijos, nepriims į darbą dėl amžiaus, neįleis į klubą dėl rasės, nemokės stipendijos dėl religijos, neleis balsuoti dėl negalios ir pan.
Teigiama, kad diskriminacija kenkia ne tik asmenybių, bet ir valstybių demografiniam vystymuisi.Netiesioginė diskriminacijos forma lygių galimybių įstatyme apibrėžiama kaip veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant gali atsirasti, atsiranda ar galėtų atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas tam tikro amžiaus, tam tikros lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, kalbos, socialinės padėties, religijos ar įsitikinimų asmenims. Pavyzdžiui, LGKT paaiškina, kad netiesioginė diskriminacija gali nutikti, kai asmeniui sakoma, kad jo negalima priimti į darbą dėl išsilavinimo stokos, tačiau iš tiesų tai įvyksta dėl amžiaus ar tautybės, nes asmuo vienintelis iš kandidatų turi universiteto diplomą, tačiau yra, pavyzdžiui, priešpensinio amžiaus ar atstovauja tautinėms mažumoms.

Diskriminacijos rūšys
Kaip atskiras diskriminacijos elementas įvardijamas priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.
Diskriminacija yra laikomas ir seksualinis priekabiavimas – nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.
Nurodymas diskriminuoti asmenį lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu taip pat laikomas diskriminacija.

Kur kreiptis pagalbos
Diskriminacija gali nutikti bet kur: darbe, universitete, kolegijoje mokykloje, parduotuvėje, banke, draudimo bendrovėje, naktiniame klube ar kt.Visos šios diskriminacijos formos Lietuvoje yra laikomos lygių galimybių pažeidimais, kurie galioja valstybės ir savivaldybių institucijose, švietimo įstaigose, mokslo ir studijų institucijose. LGKT informuoja, kad lygių galimybių įstatymai neleidžia asmenų diskriminuoti darbe, universitete, kolegijoje ar kitoje mokymo įstaigoje, parduotuvėje, banke, draudimo bendrovėje, naktiniame klube, neleidžia priimamuose įstatymuose ar teisės aktuose įteisinti diskriminacijos.
LGKT praneša, kad patyrus diskriminaciją asmuo pagalbos kreiptis gali į kelias institucijas: teismą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, nevyriausybines organizacijas, ginančias žmogaus teises, darbdavį, žiniasklaidą. Kadangi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra specialiai kovai su diskriminacija sukurta institucija, jai pavesta prižiūrėti, kaip paisoma Lygių galimybių bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymų, todėl patartina kreiptis būtent į šią instituciją (suprantama, tik tuo atveju, kai tiek jūsų patirta diskriminacijos forma, tiek diskriminavimo sritis reguliuojami minėtų įstatymų). Ši tarnyba įstatymų nustatyta tvarka privalo išlaikyti asmens, pateikusio skundą, duomenų slaptumą. Informaciją žiniasklaidai tarnybos darbuotojai gali pateikti tik jei sutinka skundo pareiškėjas. Svarbu, kad kreipiantis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir joje nagrinėjant skundus bei pareiškimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, iš anksto laikoma, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktas buvo. Šiuo atveju skundžiamas asmuo ar institucija turi įrodyti, kad lygių teisių principas nebuvo pažeistas. Tai labai padeda potencialiai aukai, nes ilgametė Europos šalių praktika parodė, kad be tokių specifinių priemonių diskriminacijos faktą būtų labai sunku įrodyti.

Šaltinis: Lygių galimybių kontrolieriau s tarnyba. Visa tiesa apie diskriminaciją: kaip atpažinti, kaip elgtis, kur kreiptis? Vilnius, 2012.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.