------------------------------------

Naujos knygos

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Eksperto komentaras

Audronė NUGARAITĖKokį poveikį gali turėti, skirtingą nuomonę formuoti ta pati skirtingais būdais skirtingose visuomenės informacijos priemonėse pateikta informacija, paprašėme pakomentuoti VDU Viešosios komunikacijos katedros dėstytoją, internetinio tinklalapio kaipsuprastimedijas.lt bendraautorę profesorę dr. Audronę NUGARAITĘ.
Kiekviena mūsų diena pripildyta daugybe realios kasdienybės įvykių, apie kuriuos praneša žiniasklaidos priemonės. Informacijos plėtra sunkiai įsivaizduojamais skaičiais vyksta virtualioje erdvėje. Internete per vieną minutę išsiunčiama, sukuriama ir patalpinama milijonai pranešimų, vaizdo įrašų, nuotraukų.
Tokioje žinių gausybėje svarbu gauti tikslią ir teisingą informaciją. Ypač dabar, kai informacinę erdvę užplūdo melagingos (fake) naujienos ir skubėdami ne visada randame laiko jų patikrinti. Vertinant informaciją reikšmingi yra keli aspektai – žiniasklaidos priemonės, žurnalisto neutralumas, kai nepalaikoma nė viena įvykio pusė, informacijos šaltinio patikimumas. Kitaip tariant, kalbame apie rašinio nešališkumą ir balansą, kuris padeda vienodai paskirstyti faktus tarp įvykyje dalyvaujančių pusių.

Internete per vieną minutę išsiunčiama, sukuriama ir patalpinama milijonai pranešimų, vaizdo įrašų, nuotraukų.

Paminėtų aspektų ignoravimas ir lemia situaciją, kodėl žiniasklaidos priemonės informaciją apie tą patį įvykį pateikia skirtingai. Kuo yra grindžiamas skirtumas? Priežasčių tam gali būti kelios. Pirmiausia skirtingas informacijos pateikimas susijęs su įvykio detalizavimu. Trumpoje žinutėje atsakome tik į klausimus: kas, kada, kur ir kaip įvyko? Ilgesniame rašinyje pateikiame daugiau įvairių detalių, kurios jau gali turėti įtakos įvykio sampratai ir vertinimui. Pavyzdžiui, viename rašinyje teigiama, kad „renginyje dalyvavo daug įvairių organizacijų atstovų“, neįvardijant kokių. Kito laikraščio rašinyje apie tą patį įvykį sakoma „renginyje dalyvavo daugiausia jaunimo organizacijos“. Dar vieno leidinio rašinyje akcentuojama, kad „renginyje buvo daugiausia kaimo bendruomenių atstovų“. Nors visos minėtos organizacijos dalyvavo renginyje, bet vienos ar kitos išskyrimas skaitytojui sudaro skirtingą pagrindą suprasti kas dalyvavo. Nėra pateiktas kontekstas, kuriame galima būtų matyti organizacijų realų dalyvavimo mastą. Tokiu atveju turėtume rašyti: „renginys sulaukė ypač didelio jaunimo organizacijų dėmesio, gausiai dalyvavo bendruomenių atstovai, taip pat renginyje apsilankė paveldosaugos organizacijų nariai“.
Matome, kad maža detalė jau gali būti akmenuku, verčiančiu įvykio sampratos procesą. Kas už tai yra atsakingas? Pirmiausia informuojantys apie įvykius žurnalistai turi būti tikslūs. Faktus pateikti taip, kad rašinys būtų objektyvus, o ne šališkas ar tendencingas. Kita medalio pusė yra skaitytojas, turįs ne ką menkesnę atsakomybę vertinant pateiktą informaciją. Būtent skaitytojo kritinis mąstymas ir vertinimas turi padėti suvokti informacijos turinį ir realią vertę.
Lietuvoje pastarąjį penk­metį jau ne tik kalbama, bet ir įgyvendinamos konkrečios priemonės didinti žmonių medijų ir informacinį raštingumą. Jis yra neatsiejamas nuo žmonių motyvacijos domėtis, sekti aktualijas ir naujienas, gebėjimo ieškoti ir surasti reikiamas naujienas skirtinguose informacijos šaltiniuose. Svarbus aspektas yra kritinis naujienų vertinimas šaltinių patikimumo, šališkumo/nešališkumo požiūriu ir platesniu pranešimo kontekstu. Tuo pačiu formuojamas gebėjimas kurti patiems naujienas (dalijimasis informacija internete). Medijų ir informacinis raštingumas yra mūsų visų svarbiausia XXI amžiaus kompetencija, padedanti naudotis visais elektroninės gyvensenos (e-gyvensena) privalumais.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.