------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Eksperto komentaras

Į klausimus apie žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę atsako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis.

Kęstučio Petrauskio teigimu, turime būti reiklūs ne tik įsigyjamoms prekėms ar paslaugoms, bet ir žiniasklaidos turiniui. Tik tokiu būdu jis gali būti kokybiškas, laisvas, nepriklausomas ir įvairus.– Lietuvoje pastebimas didelis žiniasklaidos rinkos koncentravimas. Kokių privalumų ir kokių trūkumų galima įžvelgti tokioje situacijoje?
– Rinkos, nesvarbu kokioje verslo srityje, koncentravimas vienos ar kelių bendrovių rankose neigiamai atsiliepia vartotojams. Monopolininkas visada pasinaudoja proga padidinti savo paslaugų ar prekių kainas, daro spaudimą mažesniems konkurentams.
Žiniasklaidos atveju, pirma neigiama koncentracijos pusė yra ta, kad didelė bendrovė, turinti labai daug skaitytojų arba klausytojų, žiūrovų, gali daryti didžiulę įtaką auditorijos nuomonei. Taigi, kuo didesnė žiniasklaidos priemonė, kuo ji turi didesnę auditoriją, tuo ji gali paveikti didesnės dalies visuomenės nuomonę (pvz.: apie politikus, valdžią, verslą, valstybėje vykstančius procesus).
Antra, didelės, savo rankose sukoncentravusios nemažą auditorijos dalį žiniasklaidos bendrovės įgauna ir vis didesnę ekonominę galią. Turėdamos didelę auditoriją jos gali atlikti gerą paslaugą reklamos užsakovams (daug akių pamato, daug ausų išgirsta reklamą). Vadinasi, jos gauna daugiausia pajamų iš reklamos užsakovų. Tuo tarpu silpnesnės, mažesnės žiniasklaidos priemonės praranda reklamos užsakymus. Taip jos tampa ekonomiškai pažeidžiamos (jų turinį neretai gali lengvai paveikti reklamos užsakovas – verslas arba valdžios institucijos). O kai mažesnės žiniasklaidos priemonės negali pakankamai uždirbti, jos neturi lėšų samdyti žurnalistus, investuoti į geresnį, įdomesnį turinį ir tuomet dar labiau pralaimi, netenka skaitytojų, klausytojų ar žiūrovų, kurie ieško to įvairesnio, įdomesnio turinio didžiuosiuose televizijos, radijo ar interneto kanaluose.

– Kokią įtaką žiniasklaidos turiniui gali daryti tokia koncentracija? Kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis žiniasklaidos turinio vartotojai?
– Lietuvos gyventojai yra reiklūs vartotojai. Bet tik pirkdami verslo paslaugas ar prekes, pavyzdžiui batus. Tada jie lygina kur pigiau, kieno kokybė geresnė. Tačiau vartojant žiniasklaidos turinį jiems neretai pritrūksta kritinio požiūrio. Skaitant, žiūrint, klausant medijas būtina prisiminti, kad jos turi savus interesus. Pirma, kaip minėta, yra verslo interesas – pritraukti kuo didesnę auditoriją ir gauti kuo daugiau pajamų, pelno.
Antra, jei žiniasklaidos priemonės turi didžiulę auditoriją, jos gali daryti didelę įtaką tos auditorijos nuomonei. Vadinasi, labai išauga žiniasklaidos politinė galia. Ne veltui ji ir vadinama „ketvirtoji valdžia“. Neretai būna atvejų, kai žiniasklaida nori parodyti, jog ji yra net „pirmoji“ valdžia. Pavyzdžiui, susidūrus interesams, žiniasklaida ima be paliovos kritikuoti kokį nors politiką ar partiją, ministeriją, tuo parodydama, jog yra „galingesnė“ nei valdžia. Ryškus tokio „susirėmimo“ pavyzdys – kritika Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.
Trečia, nereikėtų pamiršti, kad žiniasklaidos savininkai, redaktoriai, o taip pat ir žurnalistai turi savo politines pažiūras. Vadinasi, jie linkę labiau paremti tuos politikus, partijas, kurie jiems artimesni pažiūrų prasme. Ir taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, didžiausias pasaulyje žiniasklaidos magnatas Rupertas Murdochas, JAV valdantis FOX televizijos kanalų grupę, palaiko Respublikonų partiją ir prezidentą Donaldą Trampą. Bet jo konkurentai – CNN televizija yra aršūs D. Trumpo kritikai ir palaiko Demokratų partiją.
Tačiau yra ir vienas esminis skirtumas su Lietuvos žiniasklaida. Vakaruose daugelis žiniasklaidos priemonių atvirai pasako ką remia. Lietuvoje tai daroma paslėptai ir paprastam žmogui sunku susigaudyti, kur čia pagrįsta kritika, siekis atskleisti tiesą, o kur medijų mėginimai daryti politinę įtaką.

– Ar tai, jog Lietuvoje pastebime didelę žiniasklaidos koncentraciją, reiškia, kad žinia­­sklaida mūsų šalyje suprantama kaip verslas? Kokias grėsmes ir galimybes tai suteikia žinia­sk­laidai?
– Dar prieš gerą dešimtmetį auditorija, skaitytojai žiniasklaidai darė didesnę įtaką. Kodėl? Tuo metu vis dar galingiausia žinia­sklaidos priemonė buvo laikraščiai. Todėl žmogus, jei jam tiko ir įtiko spauda (jos turinys), ją pirko, mokėjo pinigus. Tokiu būdu, laikraščiai privalėjo atsižvelgti į skaitytojų norus, jam tarnauti.
Internetas pakeitė žiniasklaidos verslo modelį, nes už portalų turinį skaitytojai nemoka (su nedidelėmis išimtimis, kai turinys apmokestinamas). Lėšas veiklai – žurnalistams, autoriams, technikai – portalai turi uždirbti vien iš reklamos. Ir kaip jau minėta, norint uždirbti daugiau, reikia pritraukti daugiau auditorijos (kad kuo daugiau akių pamatytų tą reklamą). Taigi portalai daro viską, kad tik pritrauktų „klikus“ – žmonės spaustų skandalingas antraštes, žiūrėtų video, nuotraukų galerijas. Taip portalų turinys vis labiau paverčiamas preke (tikslas, kaip minėta, „klikai“). Dar viena šio reiškinio neigiama pasekmė – orientacija į pramogą, bulvarines žinias (nes tai pritraukia auditoriją, tai generuoja „klikus“).
Panašiai elgiasi ir televizijos. Joms taip pat būtina pritraukti auditoriją, jos daro viską, kad žmogus paspaustų „reikiamą“ nuotolinio valdymo pultelio mygtuką. Todėl ir televizijose pramogos ir bulvarinių laidų vis daugiau ir daugiau.

– 2016 m. „Transparancy Interentional“ Lietuvos skyriaus atliktas tyrimas atskleidė, kad tarp 57 Lietuvoje veikiančių žiniasklaidos priemonių savininkų net 26 yra politikai. Ar tokia žiniasklaida gali būti laikoma demokratinės valstybės pagrindu? Kaip išvengti tokių situacijų ir kaip tokį politizuotą žiniasklaidos turinį skaitytojai turėtų vertinti, kaip jį atpažinti?
– Kaip jau minėta, žinia­sklaidos turiniui didelę įtaką daro verslo, politiniai motyvai. Jei žiniasklaidos savininkas (akcininkas) yra politikas, jis, savaime suprantama, siekia daryti politinę įtaką, nori būti išrinktas, perrinktas ar pasiekti, kad jo partija būtų išrinkta. Be to, jei politikas, nesvarbu ar šalies valdžioje, ar savivaldybėje, yra žiniasklaidos savininkas, jis siekia ir verslo naudos. Vadinasi, jis gali ieškoti būdų kaip užtikrinti reklamos užsakymų savo laikraščiui, radijo stočiai, televizijai ar portalui. Taigi, jis gali pasinaudoti savo tarnybine padėtimi.
Lietuvoje mes taip pat turime ir žiniasklaidos priemonių, kurios priklauso įmonėms, kurių pagrindinė veikla nėra žiniasklaidos verslas (pvz.: „Senukai“, „MG Baltic“ koncernas, „Achemos“ koncernas). Vadinasi, kyla nemažai grėsmių, kad tų įmonių valdomos žiniasklaidos priemonės gali būti panaudojamos lobizmui, verslo, politinei įtakai didinti.
Ką tokioje situacijoje daryti? Lietuvos žmonės, kaip jau minėjau, tapo reiklūs prekių, paslaugų vartotojai. Reikia mokytis, plėsti akiratį, tapti reikliais ir žinia­sklaidos turinio vartotojais. Pirma, būtina pasidomėti kas yra žinia­sklaidos savininkai. Antra, būtina skaityti ne vieną, o kelis portalus, laikraščius, žiūrėti kelis televizijos kanalus. Lyginti ir savarankiškai pamąstyti, kodėl kritikuojama, kas kritikuoja, kaip kritikuoja, ar yra pateikiami faktai, argumentai, ar tik nuomonės.
Kristinos Kanišauskaitės-Šaltmerės nuotrauka

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.