------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Ekspertų komentarai

Vincas GRIGAS, socialinių mokslų daktaras, leidėjas, Vilniaus universiteto dėstytojas

Vincas GRIGASIniciatyva yra puiki ir atitinka švietimo centrams keliamus tikslus teikti kokybiškas informacines paslaugas. Informacijos ieška nėra įgimta, jos reikia mokytis. Banalus mokėjimas spaudyti mygtukus išmaniajame telefone nereiškia, kad mokame pasiekti patikimą informaciją, ją atsirinkti ir panaudoti. Anksčiau buvo viskas gana aišku – turėjome žurnalus, laikraščius, knygas, ir viskas. Dabar informaciją gauname ir iš spausdintų leidinių, bet daug daugiau jos surandame naršydami internete. Čia ir prasideda didieji sunkumai, nes informacijos pateikimo įvairovė, apimtis, įrankiai, kuriais naudojamės, yra labai įvairūs, jų naudojimo ypatybes reikia išmokti. Privalu atkreipti dėmesį, kad informacijos įsisavinimui turi įtakos ir informacijos pateikimo formatas. Per tūkstančius metų esame išsiugdę gebėjimą skaityti iš plokščio popieriaus ar kitos medžiagos lapo, kur yra tik tekstas, iliustracija ir daugiau nieko. Skaitmeniniai tekstai yra skaitomi aplink esant daugybei dirgiklių (išskyrus skaitykles), šie dalykai turi negatyvių pasekmių susikaupimui, nuosekliam skaitymui. Nereikia pamiršti, kad svarbu ir forma, informacijos pateikimas (dizainas, viršelis, maketas), kuri susijusi su emocija. Tai irgi svarbu galvojant apie tekstą, jo prasmę, autoriaus norimą perduoti idėją. Todėl mokydamiesi, norėdami geriau įsiminti, skaitydami informacinius tekstus, turėtume rinktis spausdintą tekstą. Skaitmeninis tekstas labiau tinka pramoginio pobūdžio tekstams.
Dažniausiai žmonės pernelyg pasitiki savo sugebėjimais susirasti ir atsirinkti tinkamą informaciją. Tai patvirtina ir daugybė tyrimų. Sunkumų kyla labai daug. Dėl didelio naujienų srauto neturime laiko tikrinti šaltinių, apgalvoti, ką sužinojome.
Internetinėje žiniasklaidoje yra mažesnis ratas žmonių, kurie pertikrina tekstą prieš jį publikuojant. Pastebėta, kad žmonėms pakanka vien tik pamatyti šmėkštelintį užrašą ir to pakanka, kad susidarytų tam tikrą įspūdį. Pavyzdžiui, nustatyta, jog mirktelėjus reklamai vote (balsuok), žmonės, kurie greta skaitomo teksto matė tokį užrašą, keliais procentais aktyviau dalyvavo rinkimuose nei nemačiusieji. Kai rinkimus lemia kelios šimtosios procento, tai svarbus dalykas. Ir tokių šmėkštelėjimų per dieną būna daug. Mes net negalvojame apie juos, bet tam tikrą įspūdį susidarome (kažkur girdėjome, nesame tikri, bet tai atrodo kaip tiesa), kai pradedama kalbėtis viena ar kita tema.
Be to, Google paieškos sistemos netikros naujienos dažnai patenka į pirmą puslapį ir aukštose pozicijose dėl susiformavusios netikrų naujienų portalų ekosistemos (jų vis daugėja ir turi vis geresnį lankomumo srautą). Žmonės gerokai dažniau renkasi spausti negatyvią žinią nei pozityvią ar neutralią. Daugelio žmonių gebėjimas naudotis paieškos sistemomis labai ribotas (vidutiniškai įvedami trys reikšminiai žodžiai ir taip ieškoma didžiuliame informacijos masyve).
Į informacinio raštingumo mokymus kaip tik turėtų užsukti tie, kurie aktyviai naudojasi internetu. Susirinkę viename būryje žmonės pasidalija savo žiniomis, įžvalgomis, patirtimi, kas gali būti dar naudingiau nei lektoriaus pateikta medžiaga. Šioje srityje galima tik manyti, kad viską išmanai, bet yra daug niuansų, detalių, kurie labai svarbūs ir gali būti reikšmingi efektyviai naudojantis šiuolaikinėmis medijomis, kurios kasdien keičiasi, ir spėti sekti pokyčius nėra lengva.

Audronė NugaraitėProf. dr. Audronė Nugaraitė, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros dėstytoja

Kiekviena mūsų diena pripildyta daugybe realios kasdienybės įvykių, apie kuriuos praneša žiniasklaidos priemonės. Informacijos plėtra sunkiai įsivaizduojamais skaičiais vyksta virtualioje erdvėje.
Tokioje žinių gausybėje svarbu gauti tikslią ir teisingą informaciją. Ypač dabar, kai informacinę erdvę užplūdo melagingos (fake) naujienos ir skubėdami ne visada randame laiko jų patikrinti. Vertinant informaciją reikšmingi yra keli aspektai: žiniasklaidos priemonės, žurnalisto neutralumas, kai nepalaikoma nė viena įvykio pusė, informacijos šaltinio patikimumas.
Skaitytojo kritinis mąstymas ir vertinimas turi padėti suvokti informacijos turinį ir realią vertę.
Lietuvoje pastarąjį penkmetį jau ne tik kalbama, bet ir įgyvendinamos konkrečios priemonės didinti žmonių medijų ir informacinį raštingumą. Jis yra neatsiejamas nuo žmonių motyvacijos domėtis, sekti aktualijas ir naujienas, gebėjimo ieškoti ir surasti reikiamas naujienas skirtinguose informacijos šaltiniuose. Svarbus aspektas yra kritinis naujienų vertinimas šaltinių patikimumo, šališkumo/nešališkumo požiūriu ir platesniu pranešimo kontekstu. Medijų ir informacinis raštingumas yra svarbiausia XXI amžiaus kompetencija, padedanti naudotis visais elektroninės gyvensenos privalumais.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.