------------------------------------

Akcija baigėsi! Nugalėtojai paskelbti!

Informuojame, kad „Suvalkiečio“ 2019 m. prenumeratos akcija baigėsi.

Dėkojame visiems, kas užsisakė Suvalkietį“ 2019-iems metams ar pusmečiui ir dalyvavo akcijoje.

Laimėtojai paskelbti šeštadienio, sausio 12 d. „Suvalkiečio“ numeryje.

Na, o tie, kas negalėjo, nespėjo, pavėlavo užsiprenumeruoti mūsų laikraštį, tai gali padaryti bet kada: prenumerata priimama nuo bet kurios dienos.

Nenorintys popierinio laikraščio, tačiau norintys skaityti „Suvalkietį“, gali užeiti į mūsų interneto svetainę ir užsiprenumeruoti elektroninę versiją.

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.
Kodėl etaplius.lt? Juk šis adresas mūsų krašto skaitytojams nelabai žinomas.
>>>


Gyvenimo prasmę surado tausodama aplinką

Nors statistika rodo, kad žmonės gyvena ir elgiasi taip, kad jų poreikiams patenkinti greit nepakaks vienos Žemės planetos, yra ir tokių, kurių neigiamiems statistiniams vienetams priskirti negalima. Viena jų – vilnietė Inga Montvilaitė. Mergina atsakingai rūšiuoja atliekas, parduotuvėje apsipirkinėja nenaudodama plastikinių maišelių, yra atsisakiusi vienkartinių indų, vengia plastikinių pakuočių, o daiktus perka tik tada, kai jų tikrai reikia. Savo gyvenimo būdo filosofiją ji vadina minimalizmu. Nors taip gyventi pradėjo vedina gyvenimo prasmės paieškų, šiandien ji be galo džiaugiasi, kad savo elgesiu prisideda ir prie Žemės tausojimo. Negana to, atsakingiau elgtis savo pavyzdžiu ji ragina ir kitus, patirtimi dalydamasi savo internetiniame dienoraštyje „Minimaliai“.

Pradėjusi tausoti aplinką, atsisakiusi daiktų pertekliaus Inga Montvilaitė sako atradusi tikrą gyvenimo džiaugsmą.– Kada susirūpinai gamta ir klimato kaita, kada ėmeisi realių veiksmų, siekiančių sumažinti neigiamą poveikį aplinkai?
– Didžiausią įtaką man padarė aplinkosaugos paskaitos universitete. Kuo daugiau ėmiau domėtis aplinkosauga, tuo labiau supratau, kad viskas, ką mes perkame, naudojame turi grįžtamąjį ryšį gamtai, mūsų sveikatai, savivertei. Tai leido pažvelgti į viską kitomis akimis: ieškoti alternatyvų, atsisakyti nereikalingų daiktų, destruktyvių įpročių. Vis dėlto labiausiai mane įkvėpė ne siekis išsaugoti planetą, bet gyvenimo prasmės paieškos. Ėmiau suprasti, kad šiuolaikinės materialinės vertybės yra laikinos ir neatneša laimės ir kad tikrų, prasmingų dalykų nenusipirksi.
– Žinau, kad bandydama įprasminti savo elgesį, remiesi įvairiomis filosofijomis. Kokios jos? Kokių pagrindinių taisyklių laikaisi?
– Mano idealas yra minimalizmas. Tai gyvenimo būdas, skatinantis atsisakyti nereikalingų daiktų, prasmingai leisti laisvalaikį. Minimalistas netarnauja daiktams, jam neįdomi mada ar greitas gyvenimo būdas. Jam daiktai yra tik įrankis, o ne priemonė, leidžianti kurti savąjį aš. Ėmusi gyventi minimalistiškai, atsisakiau daiktų pertekliaus, apsivaliau informacinę erdvę nuo negatyviai nuteikiančios informacijos, apsipirkimą visiškai atskyriau nuo laisvalaikio.
Taip pat daug įtakos man padarė „Zero waste“ (jokio švaistymo, jokių atliekų) judėjimas. Ėmiau motyvuotai vengti plastiko pakuočių, visiškai nenaudoju vienkartinių indų, plastikinių maišelių, renkuosi kokybiškus daiktus, kurie tarnaus ilgai, stengiuosi kiekvieną pirkinį gerai apsvarstyti ir nepirkti nieko, kas dulkės stalčiuje ar suplyš po mėnesio.
Trečioji filosofija, kuri man padeda, yra sveika gyvensena. Turiu vos kelias makiažo priemones, kremą renkuosi kuo natūralesnį, naudoju sausą šampūną, vietoje dušo želės – natūralų muilą. Taip pat stengiuosi sveikai maitintis, vengiu saldumynų, greito maisto.
– Kaip manai, ar propaguojant kažkokias gyvenimo filosofijas ir jomis remiantis savo elgesį keisti yra lengviau?
– Skaičiau apie vieną tyrimą, kuris parodė, kad žmonės, kurie turi tam tikrą gyvenimo filosofiją, yra laimingesni, ramesni, labiau jaučia dėkingumą. Iš tikrųjų tai yra tiesa, tačiau manau, kad geriausia yra kurti unikalią gyvenimo filosofiją, kombinuojant atskirų elementus. Mano propaguojamos gyvenimo filosofijos puikiai viena kitą papildo ir net sustiprina. Tiesa, kartais minimalizmo ir aplinkosaugos idėjos prieštarauja viena kitai: noriu dar labiau sumažinti turimų daiktų kiekį, tačiau jų tiesiog išmesti negaliu – reikia rasti naujus šeimininkus, sugalvoti alternatyvius jų panaudojimo būdus ar pan. Tuomet atsiveria kelias kūrybiškumui.
– Kaip pasikeitė tavo gyvenimas pradėjus labiau rūpintis gamta, gyvenant pagal tam tikras filosofijas?
– Darnesnis gyvenimo būdas suteikė galimybę dalintis savo tekstais, nuotraukomis asmeniniame tinklaraštyje, leido atrasti bendraminčius, kurių prieš susidomėdama aplinkosauga neturėjau daug. Negana to, atsirado vidiniai pokyčiai. Gerai, kad žmonės rūšiuoja šiukšles, bet kai tai daro vengdami baudų, siekdami materialios naudos (pasiteisinusi depozito sistema parodė, kad esant piniginei grąžai su gamta galime elgtis draugiškai) emociniai pakitimai, ko gero, pas žmones atsiranda retai. Tačiau kai noras tausoti aplinką, neapsikrauti daiktais atsiranda žmogaus viduje be išorinio paskatinimo, jis būna visai kitoks. Mano atveju jis paveikė ne tik elgesį buityje, bet ir požiūrį į laisvalaikį, sveikatą, namų erdvę, artimus žmones, save.
– Papasakok apie savo kasdienybę. Kuo ji ypatinga ir kuo skiriasi nuo daugumos?
– Ji niekuo neypatinga. Galbūt tik svarbu paminėti, kad kiekvieną rytą valgau namuose gamintus pusryčius, pietums – maistą, kurį pasiruošiu iš vakaro, niekada neperku maisto išsinešti. Grįžusi po darbo lekiu sportuoti arba skaitau. Jau nemažai laiko nežiūriu serialų, beveik neskaitau naujienų portalų, į parduotuves einu tik tuomet, kai tikrai reikia kažką įsigyti – laisvalaikis parduotuvėse man skamba kaip didžiausias košmaras. Taip pat nedžiuginu savęs mažais, impulsyviais pirkiniais, tokiais kaip kava, šokoladas ar pan., šiuos pinigus taupau kokybiškiems, ilgalaikiams daiktams, potyriams, kelionėms. Paprasčiau tariant – nieko neperku be reikalo.
– Gali būti, kad atsisakymas tam tikrų dalykų daug kam atrodo kaip savęs varžymas. Sakyk, ar kažko nedarydama, nepirkdama nesijauti suvaržyta, nuskriausta ir pan?
– Sieti kažko nedarymą su stygiumi yra klaidingas mastymas. Priešingai – kai aiškiai žinai, ką darai ir ko nenori daryti, viskas gyvenime atrodo aiškiau ir streso mažiau. Pavyzdžiui, aš radau tobulai man tinkantį sausą šampūną ir man daugiau nebereikia eiti į parduotuvę, rinktis iš šimtų šampūno buteliukų, skaityti sudėtis, bandyti apsiginti nuo marketingo triukų.
Kad apsieitų be plastikinių maišelių, Inga yra pasisiuvusi daugkartinio naudojimo maišelių. Be jų į parduotuvę mergina kojos nekelia. Sako, tokius turėtų turėti kiekvienas apsipirkinėjantis.– Tinklaraštis – kodėl ir kam jis atsirado? Ką jame talpini, kuo daliniesi ir koks yra tinklaraščio turinio tikslas?
– Visada mėgau rašyti, bet neradau dominančios temos. Kai sužinojau apie minimalizmą, supratau, kad tai Lietuvoje mažai žinoma tema – atsirado puiki niša tinklaraščiui. Jis, kaip daugybė kitų, nėra ta vieta, kuri skatina pirkti daiktus, drastiškai keistis ar išsižadėti dabartinio gyvenimo būdo. Priešingai, aš noriu parodyti, kad patys iš savęs esame puikūs ir su savo, o ne kažkieno kito idėjomis galime daug ką nuveikti. Kitas svarbus aspektas – draugiškumas aplinkai gyvenant didmiestyje. Savo pavyzdžiu noriu parodyti, kad norint gyventi atsakingai nebūtina būti keistuoliu ir kraustytis gyventi į vienkiemį.
– Ką galėtum patarti, pasakyti tiems, kurie aplinkos atžvilgiu norėtų elgtis atsakingiau, tačiau vis pritrūksta ryžto? Nuo kokių dalykų reikėtų pradėti, ką savo gyvenime pirmiausia turėtume keisti?
– Pats didžiausias ir nuoširdžiausias patarimas: jei jaučiate, kad jums neįdomu ir norite kažko naujo, greičiausiai nesusigaudote tarp to, ką jau turite. Žmonės dažnai daro klaidą, stengdamiesi tuštumą, nuobodulį užpildyti naujais daiktais. Šiais laikais galima įsigyti praktiškai viską, bet neribotos galimybės be vertybinio stuburo veda į aklavietę: galiu daryti ką tik noriu, pirkti ką tik noriu, internete galiu kurti kokį noriu savo įvaizdį. Tačiau ilgainiui kyla klausimas: kas iš to ir kas toliau? Aplinkosaugos idėjos tarsi grąžina į realybę ir primena žmogaus laikinumą. Kai supranti, kad esi laikinas, imi daug labiau vertinti kiekvieną patirtį ir savo laiką, o visokie materialūs momentiniai malonumai praranda žavesį. Kai imi suvokti, kad pasaulis nesisuka aplink tave ir neprivalo tavęs linksminti, imi kitaip vertinti žmones ir kitas gyvybės formas apskritai. Kasdienės pastangos neteršti gamtos, palikti kuo mažiau šiukšlių ir nereikalingų daiktų, neremti neatsakingų verslų kasdienybei suteikia prasmės – juk visi sąmoningi veiksmai prisideda prie labai svarbaus tikslo – išsaugoti pasaulį ateitiems kartoms. Jeigu turėčiau pasakyti penkis dalykus, nuo kurių reikėtų pradėti atsakingiau gyventi, jie būtų tokie:
1. Rūšiuoti šiukšles. Tai privaloma kiekvienam protingam ir atsakingam žmogui.
2. Atsisakyti plastikinių, vienkartinių indų, turėti savo gertuvę.
3. Kitomis akimis pažvelgti į plastikinius maišelius: ar tikrai viskam, ką perkate reikia maišelio? Medžiaginis pirkinių maišelis – būtinybė.
4. Įsisąmoninti, kad pirkimas nėra laisvalaikio leidimo būdas. Neikite pasivaikščioti į prekybos centrus.
5. Išsivalyti savo internetinę erdvę. Jei informacija verčia save nuvertinti arba nuolat primena, kad tau reikia keistis, jei nuolat stimuliuoja jūsų poreikius ir skatina norėti tai, ko neturite, tai yra destruktyvi informacija ir jos jums nereikia.