------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Gyventojai nori išsaugoti mišką, gamtininkai – pelkę

Daukšių miestelio, Varnupių, Plynių kaimų ir kitų aplinkinių vietovių gyventojus neramina Žuvinto biosferos rezervato Amalvo draustinio 200 hektarų teritorijoje pradėti medžių kirtimo darbai. Žmonės domisi, kokia šio projekto ilgalaikė nauda, ar jis paremtas moksliniais tyrimais.

Žmonės piktinasi
Pasak Arūno Pranaičio, atkuriant pelkę, mišką kirsti ne visuomet būtina (kai kur – techniškai labai brangu), bet jei nekirsi miško prieš atkurdamas pelkę, per kelis metus turėsi jį nudžiūvusį.Vietiniai nepritaria kišimuisi į gamtą, juos gąsdina brandaus miško kirtimai, nežinia, kur išgabenama mediena, darbai net naktimis, išvažinėtos ūkininkų pievos. „Išpjovimui numatytas plotelis gražaus miško, Amalvos palių pietinė dalis Varnupių ir Plynių kaimų pašonėje. Tikslas? Atgaivint pelkę užtvenkiant kanalus, sukeliant vandenį ir palaikant jo lygį 30 cm nuo žemės paviršiaus. 200 hektarų miško neliks!!! Šiose paliose prabėgus vaikystė. Gaila būtų, jei tie vaizdai liktų tik prisiminimuose“, – rašo žmonės socialiniuose tinkluose.
Gyventojams kyla įtarimų, kad tai eilinė pinigų plovykla, projekto tikslas – pinigai už medieną.
Varnupių ir Daukšių bendruomenės kreipėsi į Žuvinto biosferos rezervato direktorių, prašydamos paaiškinti, kodėl pjaunami medžiai Amalvos palių pietinėje dalyje, kodėl projektas nebuvo derintas su gyventojais, nepaaiškinta jo nauda gamtai ir aplinkai. Žmonės nori žinoti, kaip darbų metu bus išsaugota natūrali palių paklotė – uogakrūmiai, samanos, viržiai, per kiek laiko ši augmenija atsities.
„Suvalkietis“ paprašė Žuvinto biosferos rezervato direkcijos direktorių Arūną Pranaitį dar kartą papasakoti apie gamtotvarkos darbus Amalvos pelkės pietinėje dalyje. Taip pat apie projektą pasakoja jį įgyvendinantys Lietuvos gamtos fondo atstovai.
Anot Žuvinto biosferos rezervato direkcijos direktoriaus Arūno Pranaičio, gamtininkai ir miškininkai atgaivins pietinę Amalvos pelkės dalį kairiajame Dovinės krante. Siekiant paspartinti pelkės atsigavimą, rugpjūčio viduryje šioje dalyje pradėti sumedėjusios augalijos – daugiausia pelkę sausinančių beržynėlių – kirtimai, vėliau bus užtveriami melioracijos grioviai.

Darbų tikslas – atgaivinti aukštapelkę
Ar reikia atkurti pelkes, dabar jau net nebediskutuojama: jei tik įmanoma, tai tokie darbai daromi kuo skubiau.  Direktoriaus teigimu, Amalvos pelkė dar praėjusio šimtmečio viduryje buvo didžiausia Suvalkijoje (3414 ha), pasižymėjusi didele pelkinių buveinių ir rūšių įvairove. Vėliau ją smarkiai pakeitė žemių melioracijos bumas. Šiuo metu dėl sausinimo teritorijoje dominuoja degradavusios aukštapelkės buveinės, kurios, sudarius tinkamas hid­rologines sąlygas, galėtų atsikurti į aktyvias aukštapelkes, pelkinius miškus ir kt. Šiais laikais ne mažiau svarbi kita aukštapelkės reikšmė – klimato kaitos stabdymas. Sumedėjusios augalijos kirtimus pagal trišalio bendradarbiavimo sutartį įgyvendina Lietuvos gamtos fondas ir Valstybinių miškų urėdijos Marijampolės regioninis padalinys. Darbų priežiūrą atlieka Žuvinto biosferos rezervato direkcija“, – pasakojo A. Pranaitis.
„Atsirado spėliojimų apie medžių kirtimą Amalvos pelkėje. Kadangi ta tema visuomenė labai susidomėjo, tiesiog norime paaiškinti: Amalvo botaninio draustinio (kaip kartais skelbiama) niekas nekerta ir nežada kirsti. Sklypas, kur yra kertama, nutolęs apie 2 km nuo draustinio ribos ir yra specialioje ekosistemų atkūrimo zonoje. Šios zonos pagrindinis įsteigimo tikslas yra ne išsaugoti mišką, o atkurti aukštapelkę. Taip pasiūlė Mokslų Akademijos Ekologijos instituto mokslininkai, parengę pagrindžiamąją studiją biosferos rezervato steigimui“, – sako A. Pranaitis. Pagal zonavimo principus 2006 m. patvirtintas biosferos rezervato Tvarkymo planas buvo plačiai aptartas su visuomene. 2017 m. aplinkos ministro patvirtintas Amalvo gamtotvarkos planas ir Marijampolės urėdijos miškotvarkos planai pristatyti visuomenei, derinančioms institucijoms tokia tvarka, kaip nustato atitinkami teisės aktai.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.