------------------------------------

Naujos knygos

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Gyventojų mylimi ir garbinami medžiai privalo būti saugūs aplinkai ir žmonėms

Vilkaviškyje gyvenantį Renaldą Žilinską mūsų krašte pažįsta ne tik gana daug jo gimtojo miesto gyventojų – kaimynai, mokyklos ir jaunystės draugai, bičiuliai, bet ir buvę kolegos, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, pasieniečiai ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, ir, žinoma, ne savo noru su juo privalėję bendrauti, kaip sakoma, įvairaus plauko žmonės, kurie, švelniai tariant, nelinkę paisyti Lietuvoje galiojančių įstatymų normų.
Dar vieną, kasmet vis didėjantį Renaldo pažįstamų ratą sudaro profesionaliomis jo, kaip arboristo, paslaugomis naudojęsi krašto žmonės ir įvairių įmonių atstovai. Mat daugiau kaip 10 metų vidaus reikalų sistemoje tarnavęs, o paskui su Muitinės kriminalinės tarnyboje dirbusiais kolegomis su kontrabandininkais „kariavęs“ vilkaviškietis užsiima medžių ir krūmų genėjimu, kitaip tariant, dirba arboristu, o šiuo metu netgi vadovauja arboristikos principus ir arboristų teises ginančiai Lietuvos arboristų asociacijai (LAA).

R. Žilinskas neslepia, kad jam džiugu, jog daugeliui Lietuvos žmonių medžiai yra tarsi broliai, tačiau liūdna, kad nenorima priimti mokslininkų išvadomis pagrįstų naujovių.Kas yra arboristas?
Lotynų kalboje arbor yra medis. Taigi, arboristai yra aukštos kvalifikacijos medžių priežiūros specialistai, kurie ne tik praktiškai prižiūri medžius, bet ir diagnozuoja jų ligas, taip pat siekia medžiams bei krūmams sudaryti ilgo, sveiko ir saugaus gyvenimo sąlygas.
LAA nariai teigia, kad plačiąja prasme arboristika prasideda nuo darbų su kastuvu rankose, nuo sėklų brandinimo ir daiginimo. Nuo sėklos teisingai išauginti arba vegetatyviniu būdu padauginti sodinuką arboristams reiškia tolimesnį sėkmingą to augalo gyvenimą. Mat arboristikoje yra labai svarbu, koks ir kokioje aplinkoje medžio sodinukas ar netgi medis bus pasodintas, kaip jis bus prižiūrimas. Juolab kad arboristai dalyvauja kraštovaizdžio formavimo procesuose, projektuoja ir restauruoja esamus parkus, skverus ir želdynus.
Kitas dalykas, kad arboristams dažnai tenka tiesiog gelbėti medžius, kuriuos yra sužaloję kažkada nemokšiškai genėjimo darbus atlikę „specialistai“. Įvairioms klaidoms ištaisyti dažnai reikia ir daug laiko, ir daugybės pastangų, ir, žinoma, finansinių išteklių. Tačiau arboristai teigia, kad pradėjus medį ar kitą augalą tinkamai prižiūrėti, galima ne tik ištaisyti praeities priežiūros klaidas, bet ir prailginti medžio gyvenimą.
Dar vienas niuansas – arboristai medžius prižiūri ir geni tik su sertifikuotais įrenginiais. Tiesa, dėl to jų paslaugos yra brangesnės, tačiau tuo pačiu ir kokybiškesnės.
Kalbėdamas šiuo klausimu R. Žilinskas teigia, kad tinkamai arboristų prižiūrimi medžiai yra investicija į ateitį, nes arboristų tikslas – ne iškirsti medį, o jį prižiūrėti ir sutvarkyti taip, kad tas medis ar kitas augalas būtų saugus ir žmonėms, ir aplinkai. Deja, dar gana dažnai dėl nemokšiškos medžių priežiūros ar nepriežiūros tenka priimti drastiškus sprendimus ir tokius medžius iškirsti.

Daugeliui marijampoliečių prieš kelerius metus buvo sunku emociškai susitaikyti su tuo, kad kapitaliai tuomet rekonstruojamoje Vytauto gatvėje buvo išpjauti brandūs medžiai. Šiandien daugelis pripažįsta, kad rekonstruota ir naujais medžiais apsodinta gatvė labai graži ir puošia miestą.Norėjo išsivalyti sielą – atrado verslo gyslelę
R. Žilinskas, kalbinamas „Suvalkiečio“ apie įdomų profesinį posūkį nuo kovos su įstatymų pažeidėjais iki karstymosi po medžius ir jų šakų genėjimo, teigė, kad tapęs vidaus reikalų sistemos pensininku, jis pajuto poreikį pravėdinti galvą ir apvalyti sielą nuo purvo, kuris viduje, Renaldo teigimu, susikaupė, kai jam teko tirti įvairius nusikaltimus ir tarnybos reikalais bendrauti su vadinamaisiais užribio žmonėmis.
„Tiesiog, matyt, taip sutapo, kad tuo metu skaitant vieną laikraštį man į akis krito skelbimas, jog nereikalingai augmenijai po elektros oro linijomis genėti ir valyti reikia darbuotojų, – pasakojo Renaldas. – Susidomėjau, ir lipimas į medžius, jų šakų genėjimas mane užkabino. Juolab kad įlipęs į medį, gali su juo pasikalbėti ir pamiršti visus rūpesčius bei problemas. Būnant medyje ir galva, ir siela praskaidrėja. Jau mūsų protėviai žinojo, kad medžiai turi netgi gydomąją galią. Pavyzdžiui, stipriausi energetikai yra pušis ir akacija, o beržas ir liepa veikia raminančiai. Be to, iš liepos galima pasisemti moteriškos energijos. Tuo tarpu eglė ir drebulė yra medžiai – energetiniai vampyrai.“
R. Žilinskas pasakojo, kad ėmęsis naujos veiklos, jis netrukus ėmė svarstyti, jog medžių ir kitos augmenijos priežiūros, genėjimo darbai gali tapti niša savo verslui.
„Pradėjau domėtis medžių genėjimu, studijuoti prieinamą literatūrą, – pasakojo Renaldas. – Taip ir sužinojau, kad yra toks dalykas kaip arboristika, ir susiradau Arboristikos centrą. 2012-aisiais į jį atvyko Latvijos arboristai. Jie tokiems, kaip aš, surengė kursus ir juose suteikė arboristikos pradžiamokslio žinių. Aš toje srityje tada darbavausi įsigijęs verslo liudijimą. Dar po trejų metų, 2015-aisiais, įsteigiau uždarąją akcinę bendrovę „Arbovita ir Ko“. Šiuo metu joje, be manęs, dirba dar vienas specialistas.“

Kartais medžius išpjauti tenka dėl to, kad kažkada jie buvo netinkamai ir neprofesionaliai genimi ar visai neprižiūrimi.Svarbiausias kriterijus – profesionalumas
Šiandien profesionalios medžių ir krūmų priežiūros, jų genėjimo klausimais pakalbintas R. Žilinskas galėtų ištisas valandas kalbėti ir diskutuoti įvairiomis šios srities temomis. Viena bėda – kad dabar Renaldas yra labai užimtas ir kalboms bei diskusijoms tiesiog sunkiai randa laiko. Štai pastarosios savaitės R. Žilinsko darbų geografija: Skuodas, Šilutė, taip pat seminaras Birštone. Todėl, norėdama kai ką pasitikslinti, Renaldui skambinau gana vėlai vakare, nes tik tuo metu jis galėjo atsakyti į iškilusius klausimus.
„Žmonėms, kurie norėtų verstis medžių priežiūra, šiuo metu įgyti arboristo pažymėjimą nėra būtina, – sako Renaldas. – Jiems pakanka turėti aukštalipio ir pjūklininko pažymėjimus. Juolab kad ir, mano akimis žiūrint, beviltiškai pasenusiame Želdynų priežiūros įstatyme nėra įtvirtintos nuostatos, kad genėti ir prižiūrėti medžius privalo ir gali tik arboristai. Tačiau, mano nuomone, tie, kurie nori tokius darbus atlikti išties profesionaliai ir kokybiškai, turėtų tapti arboristais.“
Pats R. Žilinskas pasirinko būtent pastarąjį, nors ir sudėtingesnį, tačiau ir kur kas įdomesnį kelią. Dar 2013-ųjų vasarą Latvijoje veikiančioje Baltijos šalyse vienintelėje arboristų mokykloje Renaldas išlaikė profesijos egzaminą ir įgijo arboristo diplomą. Po to jis dalyvavo garsiausioje Latvijos medžių priežiūros įmonėje „Labi koki“ visą mėnesį trukusioje stažuotėje, vyko į įvairius seminarus. Dar po metų R. Žilinskas du mėnesius buvo Čekijoje vykusioje stažuotėje, kurios metu darbavosi senuose parkuose.
„Domiuosi naujovėmis, nuolat mokausi ir stengiuosi tobulėti“, – pakalbintas „Suvalkiečio“ teigė Renaldas. Šiuo metu Kauno miškų ūkio ir inžinerijos kolegijoje jis studijuoja miestų želdynų tvarkymą, nuolat skaito specialią literatūrą, kuri daugiausia anglų kalba.
Pernai vasarą R. Žilinskui buvo suteiktas visose Europos Sąjungos šalyse apie aukščiausią profesinę kvalifikaciją liudijantis ETW (Europien Tree Worker, lietuviškai Europos medžių darbuotojo, – aut. pastaba) sertifikatas. Beje, tokį sertifikatą tarp LAA priklausančių arboristų šiuo metu turi tik R. Žilinskas.

Gyventojus labiausiai liūdina ir piktina, kai miestų gatvėse ir parkuose pjaunami sveiki medžiai.Žmonės medžius myli, bet naujoves priima sunkiai
R. Žilinsko teigimu, Lietuvoje nėra priimto medžių genėjimo standarto ir mūsų šalyje dirbantys arboristai vadovaujasi Europos Sąjungos standartais.
„Nuo seno Lietuvoje mums buvo tiesiog įkalta į galvą, kad geriausias laikas medžiams genėti, jų vainikams formuoti, yra vėlyvas ruduo ir pavasaris, – teigė Renaldas. – Tačiau iš tiesų medis gyvybingiausias, stipriausias būna vasarą. Todėl dabar jau manoma, kad ir medžiams genėti geriausias laikas yra vasara. Tiesa, dėl įsisenėjusių nuostatų šiuo klausimu kai kurie žmonės, pamatę vasarą medžius geninčius specialistus, gali ir pirštu ties smilkiniu pasukioti. Tačiau, sakyčiau, kad tokios reakcijos baimintis nereikėtų, o tiesiog profesionaliai, vadovaujantis šiuolaikiniais mokslo pasiekimais atlikti savo darbą.“
R. Žilinskas neslepia, kad jį jaudina ir vis aštrėjanti konfrontacija tarp visuomenės ir medžius, skverus ir parkus prižiūrinčių specialistų. „Kol kas parengtų projektų viešinimas ir derinimas su visuomene yra labai formalus, – sako R. Žilinskas. – Gyventojai dažniausiai apie suplanuotus darbus ir parengtus projektus sužino tik prasidėjus realiems darbams, tai yra, kai projektai jau būna įsibėgėję. Todėl nenuostabu, kad yra žmonių, kurie piktinasi, skundžiasi ir panašiai, nes daugeliui iš jų iš tiesų skauda širdį dėl, pavyzdžiui, kertamų senų medžių. Kitas dalykas, kad tokia dėl prastos projektų užsakovų komunikacijos su visuomene susidarančia situacija gana dažnai linkę pasinaudoti žmonės iš šalies – nei ten gyvenantys, nei dėl to išgyvenantys. Jie „bangas kelia“ visai kitais tikslais – norėdami užsidirbti politinių dividendų. Kadangi 2019-aisiais Lietuvoje vyks net keleri rinkimai, manyčiau, kad šiais metais tokio pobūdžio skandalų tikrai nesumažės.“
Pats R. Žilinskas yra įtrauktas ir šiuo metu dalyvauja prie Aplinkos ministerijos dirbančioje darbo grupėje, kuri rengia pasiūlymus jau minėtam, anot Renaldo, beviltiškai pasenusiam Želdynų priežiūros įstatymui atnaujinti.
Parengė Birutė MONTVILIENĖ
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.