------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Išeitis – keisti žemės ūkio veiklos įpročius

Vandens telkinių būklė pagerėtų, jei ūkininkai keistų žemės dirbimo metodus, naudotų mažiau trąšų. Tiesa, tam tikrų priemonių yra imamasi. Pavyzdžiui, tarpinių augalų auginimas, kuris praturtina dirvą trūkstamomis medžiagomis ne cheminiu būdu, yra taikomas gana plačiai. Tačiau tai – tik vienas iš galimų būdų, padedančių pagerinti vandens telkinių, o taip pat ir dirvos būklę. Taikant kompleksines priemones būtų galima pasiekti reikšmingesnių rezultatų, tačiau viskam reikia investicijų.Įrodyta, jog vandens telkinių būklę labiausiai veikia žemės ūkio veikla. Todėl Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra (LAAA), kaip vienintelė institucija vykdanti valstybinį aplinkos monitoringą, Žemės ūkio ministerijos, augalininkystės ir gyvulininkystės asociacijų, aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų atstovams pristatė informaciją ir įžvalgas apie šalies vandens telkinių būklę ir atkreipė dėmesį į vis didėjantį žemės ūkio poveikį aplinkai ir jo pasekmes.
LAAA teigimu, viena iš stebimų pagrindinių problemų, keliančių poreikį diskusijai, yra vandenų tarša iš pasklidusios taršos šaltinių – žemės ūkio sektoriaus. Siekiant pokyčių labai svarbus yra ūkininkų aplinkosauginis ir ekonominis sąmoningumas, geranoriškas bendradarbiavimas ir iniciatyvumas ieškant aplinkosaugine ir ekonomine prasme naudingų sprendimų, atvirumas naujoms tvaraus ūkininkavimo kryptimis. Viena iš pagrindinių siūlomų priemonių – tai tikslusis (precizinis) ūkininkavimas, kuris laikomas šiuolaikiško ūkio bruožu. Dabartinės technologijos leidžia detaliai sekti derliaus augimą ir trukdžius savalaikei intervencijai, t. y. tiksliai nustato, kiek ir kur reikia įterpti trąšų bei vandens, stebėti maistinių medžiagų kiekį dirvoje, augalų būklę ir pan.
Šis tikslusis ūkininkavimas suteikia ne tik didelę ekonominę naudą ūkiui taupant išteklius ir didinant derlių, bet tuo pačiu tausoja aplinką – išvengiama maistinių medžiagų išplovimų iš dirvos, mažesnis vandens eikvojimas.
Specialistai sutinka, kad vandens telkinių teršimas suteikia nemažai ekonominės naudos, tačiau sako, kad ji tūkstančius kartų mažesnė už gamtinio turto praradimus, kurie gali atsiliepti per ekosistemų paslaugas.LAAA pastebėjimu, labai didelis taršos mažinimo potencialas slypi ir tarpinių augalų (tokių kaip aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios, rapsai, facelijos, grikiai, žirniai ir kt.) auginime. Po derliaus nuėmimo, iki žiemos atėjimo, ant tuščios suartos dirvos pasėjami „laikini“ tam tikrų savybių turintys augalai, kurie šaltuoju metu apsaugo dirvą nuo erozijos, maistinių medžiagų išplovimo, kadangi patys savyje įsiurbia perteklinį azotą ir fosforą. Pavasarį jie užariami, ir taip tampa ilgalaike trąša. Ši siūloma priemonė ne tik apribotų poreikį trąšų naudojimui, bet ir natūraliai pagerintų dirvos struktūrą, suteiktų galimybę susidaryti didesniam humuso kiekiui, apsaugotų nuo kenkėjų ir ligų, o tai labai svarbu ilgalaikiam derlingumui ir ūkio tvarumui.
Didžiausią efektą ir mažiausius kaštus turėtų žemės ūkio vandens taršos mažinimo priemonė – beariminis dirbimas ir ražienų palikimas per žiemą. Taikant šį ūkininkavimo principą, nedarkoma dirva – mažesnė erozija ir žala dirvos struktūrai, nedidelis drėkinimo poreikis, mažesnis maistinių medžiagų išplovimas, ekonomiška eksploatacija ūkiams.
Tuo tarpu kontroliuojamo drenažo sistemų įrengimas pagal poreikį leistų prisitaikyti prie orų kaitos ir reguliuotų dirvos drėgnumą. Būtų mažinamas maistinių medžiagų išplovimas, sulaikant maistines medžiagas dirvoje. Tai leistų sutaupyti laistymui reikalingo vandens kiekius ir sumažintų trąšų naudojimo poreikį.
Parengta pagal LAAA informaciją

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.