------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Išsilavinusiam jaunimui atvirumas pasauliui – didelis privalumas

Apie emigraciją ar laikiną gyvenimą, mokymąsi, karjerą užsienio šalyse savo patirtimi dalijasi jaunimas. Ar pokalbio dalyvės – emigrantės? Oficialiai emigrantais laikomi asmenys, daugiau nei vienerius metus gyvenantys užsienyje. Tačiau tai – labiau ribas apibrėžianti etiketė. Dažnai jauni žmonės savo buvimą užsienio šalyse vertina kaip patirties įgijimą. Galbūt tai pritaikys vėliau savo šalyje, o gal ir ne, bet būdami lietuviais ir prisidėdami prie pasaulio pažangos bet kurioje šalyje vis tiek įneš indėlį ir į Lietuvą.

Gyvenimas užsienyje patrauklus galimybėmis, laisve, o įgyta patirtis vėliau gali praversti ir savo šaliai
„Jaučiuosi auganti visomis prasmėmis“, – sako Eglė Kryžanauskaitė. Per savo gyvenimo ir studijų bei darbo metus užsienio šalyse ji sukaupė daug profesinių žinių, sutiko begalę įdomių žmonių, patobulino anglų kalbą.Iš Marijampolės kilusi Eglė Kryžanauskaitė jau ne vienerius metus ir dirba, ir studijuoja užsienyje. Nepaisant to, prisipažįsta netaikanti sau termino „emigrantė“. „Nemėgstu savęs vadinti emigrante, netgi laikina. Manau, kad bet koks etikečių lipdymas tik dar labiau sustiprina šio termino demonizavimą ir neigiamą konotaciją.“
– Esu studentė, studijuojanti užsienyje, Nyderlanduose, – pasakoja Eglė. – Dabar, vasarą, dirbu Amerikoje pagal „Work and Travel“ („Dirbu ir keliauju“) programą (jau trečią kartą). Prieš tai gyvenau ir dirbau Vokietijoje, Frankfurte prie Maino, JAV, Niujorke, studijavau Italijoje, Romoje.
Paklausta apie sprendimo semtis patirties užsienyje priežastis, pašnekovė sako, kad tai – tiesiog puiki galimybė įgyti patirties, žinių, pažinti gyvenimą. „Pirmą kartą išvykau pagal studijų mainų programą „Erasmus“ antrame kurse, sekdama kitų pavyzdžiu ir vedama troškimo patirti kažką naujo, išbandyti save kitoje aplinkoje, – prisimena E. Kryžanauskaitė. – Nuo to laiko nenustoju keliauti ir gyventi užsienyje. Po bakalauro studijų atlikau praktiką ir dirbau Frankfurte, Vokietijoje, tuomet nusprendžiau pradėti magistro studijas. Gavusi pasiūlymą studijuoti užsienyje, galimybę toliau mokytis Lietuvoje atmečiau. Prioritetas buvo aukštus reitingus užimantis užsienio universitetas. Sprendimas mokytis ir dirbti užsienyje, mano manymu, labai pateisino viltis. Per šiuos metus sutikau begalę įdomių žmonių, turiu draugų visame pasaulyje, patobulėjo mano anglų kalba, taip pat sukaupiau daugiau žinių profesinėje srityje. Jaučiuosi auganti visomis prasmėmis. Gyvenimas užsienyje patrauklus galimybėmis, laisve, esu nuolat apsupta skirtingų kultūrų, žmonių. Užsienyje jaučiu mažiau spaudimo dėl savo sprendimų ar gyvenimo planų. Lietuvoje, manau, žmonės per daug skuba gyventi. Užsienyje viskas laisviau, liberaliau, galima turėti įvairius gyvenimo scenarijus ar juos keisti, nėra vieno teisingo gyvenimo modelio“.
Ateityje E. Kryžanauskaitė sako neatmetanti galimybės grįžti į Lietuvą.
Emigracijos procesas, jos manymu, žvelgiant išvykusiųjų akimis, turi ir teigiamą, ir neigiamą aspektus. Tai – gana daug emocinio streso sukeliantis procesas, neleng-vas būna adaptacijos periodas. Visuomet esi lyg iškarpa, priklijuota prie paveikslo, visuomet esi užsienietis. Kita vertus, šiais globalizacijos ir masinės migracijos laikais viename mieste ar kaimynystėje sugyvena begalės skirtingų kultūrų. Iš to galima pasisemti teigiamos patirties.
Galimybės mokytis, įgyti darbo, karjeros patirties užsienyje, pašnekovės įsitikinimu – vienareikšmiškai naudingos. Patirtis ir žinios, gyvenimiškos, ir profesinės, anksčiau ar vėliau pasitarnaus tėvynės labui.

Medikai Vokietijoje gerbiami, geros sąlygos tobulėti
Aistė Mockutė medikės karjeros Vokietijoje siekė kryptingai. Dabar džiaugiasi mėgstama veikla, geromis darbo sąlygomis ir galimybėmis tobulėti.Buvusi marijampolietė Aistė Mockutė Lietuvoje baigė medicinos studijas. Tačiau šiuo metu savo karjerą ir šeimą kuria Vokietijoje.
A. Mockutė 2009 metais baigė Rygiškių Jono gimnaziją, tais pačiais metais įstojo studijuoti medicinos. Iškart po šešerius metus trukusių studijų išvyko dirbti ir gyventi į Vokietiją. Dirba gydytoja rezidente Eizenacho miesto ligoninėje. Jos sritis – radiologija. Tiesa, su vyru Rudolfu dabar yra susilaukę mažylio, tad pastaruoju metu daugiau atsidavusi šeimai.
Sprendimą išvykti dirbti į Vokietiją lėmė penktame kurse Liubeko miesto ligoninėje atlikta praktika. Nutarė sąmoningai siekti karjeros šioje šalyje. Kitais metais A. Mockutė išvyko į Berlyną, kur vienoje iš ligoninių atliko internatūrą. Tuo metu sako stengusis pasisemti kuo daugiau praktikos iš skirtingų medicinos sričių, kad galėtų apsispręsti dėl ateities. Pradėjo domėtis radiologija, bendrauti su šios srities specialistais. Keletą savaičių praleido radiologijos skyriuje stebėdama kasdieninį specialistų darbą, mokėsi vertinti rentgeno nuotraukas. Tuomet tikina supratusi, kad savo ateitį nori skirti būtent šiai sričiai.
Po diplomo atsiėmimo Vilniuje, jau kitą savaitę A. Mockutė išvyko į Vokietiją atlikti praktikos vienoje iš Frankfurto ligoninių radiologijos skyriuje. Po to – jau ieškoti nuolatinio darbo.
Kas lėmė apsisprendimą kryptingai siekti karjeros Vokietijoje? Jau pirmosios praktikos metu A. Mockutė sako supratusi, kad tai jai labai tinkamas kelias. Patiko darbo sąlygos, kolegų geranoriškumas, žmonių mentalitetas, teigiamas požiūris į medikus. „Jau pirmais studijų metais rimtai svarsčiau, kokios perspektyvos manęs laukia pabaigus mediciną Lietuvoje, – pasakoja jauna moteris. – Pastebėjau, jog nemokamų vietų į rezidentūros programą populiariose specializacijose Vilniuje yra vos viena ar keletas, daugumai būsimų gydytojų tenka rinktis ne jų išsvajotąsias specialybes, tačiau tas, kuriose yra laisvų vietų. Mintis, kad galbūt reikėtų dirbti ne savo norimą darbą, buvo pagrindinis motyvas išvykti. Jaunatviškas noras keliauti, pažinti kitas šalis ir kultūras pridėjo dar daugiau motyvacijos. Pirmą kartą išvykti į svetimą šalį vienai buvo nedrąsu, tačiau po sėkmingų praktikų nebeliko jokių dvejonių“.
Vokietija, pasak A. Mockutės, labiausiai jaunus medikus traukianti šalis. Gydytojų čia nepakanka, tad užsieniečiai medikai laukiami. Tiesa, norintiems dirbti Vokietijos medicinos sistemoje tenka pasistengti: privalu gauti vokišką gydytojo licenciją, įgyti kalbos sertifikatą. Vokiečių kalbos A. Mockutė mokytis pradėjau būdama trečiame kurse, tad po keleto metų intensyvių kursų sėk-mingai išlaikyti kalbos egzaminą nebuvo sunku.
Darbo sąlygos Vokietijoje patenkina daugumos lūkesčius – patogus darbo laikas, viliojantis atlyginimas, nuolatinis karjeros tobulinimas stažuotėse, ilgos metinės atostogos. O labiausiai žavintis dalykas yra tai, jog gydytojas čia yra gerbiamas ir vertinamas.
Darbo aplinka maloni, veiklos paskirstymas gerai organizuotas. Vadovai – supratingi ir kolegiški.
Lietuva, pašnekovės pastebėjimu, neatsilieka nuo Vokietijos pažangos prasme. Kaip ir Vokietijoje, čia atliekami visi šiuolaikiniai diagnostiniai tyrimai, ir Lietuvos, ir Vokietijos radiologijos centruose magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai atliekami galingais aukštos skiriamosios gebos magnetinio rezonanso tomografais.
Tačiau požiūris į specialistus, darbo organizavimas skiriasi. Atlyginimų skirtumas taip pat nemažas. „Čia visiškai nebūtina užsikrauti sau didžiulio darbo krūvio, kaip kad daro dauguma mano amžiaus kolegų Lietuvoje. Kad galėtų uždirbti ir kokybiškai gyventi, jiems tenka plėšytis ne už vieną etatą. Aš galėjau leisti sau tobulėti pasirinktoje srityje ir kartu rašyti daktaro disertaciją. Laisvo laiko užtenka, dirbti savaitgaliais tenka vos kartą per du mėnesius“, – pasakojo pašnekovė.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.