------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Jei šeima ir artimieji apie mus ko nors nežino, žino „Google“

Naudodamiesi „Google“ paieškos sistema, elektroniniu paštu „Gmail“, socialiniu tinklu „Youtube“, „Android“ operacine sistema, interneto naršykle „Chrome“ ir kitomis „Google“ paslaugomis, kompanijai atskleidžiame daugybę duomenų. Tikinama, kad informacija renkama siekiant užtikrinti paslaugų kokybę. Iš tiesų, naudotis interneto paslaugomis patogiau, kai vartotojui siūloma tokia informacija, kuri labiausiai tikėtina jį sudomins. Kol tai žino tik „Google“ – viskas tvarkoje, tačiau kas, jei šie duomenys patektų į trečių asmenų rankas? Kompanijos „Facebook“ atvejis, kai buvo atskleisti socialinio tinklalapio vartotojų duomenys politinio konsultavimo įmonei „Cambridge Analytica“, dirbusiai Donaldo Trumpo rinkimų kompanijoje, siekiant paveikti balsavimo rezultatus, pagrindžia duomenų nutekėjimo tikimybę. Vis dėlto vartotojai turi galią šią riziką sumažinti. Pirmiausia, svarbu žinoti, kokius duomenis apskritai „Google“ apie mus renka, kokiu tikslu tai daro. Jei vartotojas už tų duomenų atskleidimą mainais gauna ne tai, ko tikisi ar ne tai, ko jam reikia, galima rinktis kokią informaciją leisti „Google“ rinkti ir kaip ją naudoti.

Nuo asmeninės iki turinio informacijos
Buvimo vietos informacija vartotojams naudinga naudojantis „Google“ žemėlapiais, tačiau kiek mūsų žino, kad tai kompanijai leidžia kaupti informaciją apie tai, kur, kada, kiek laiko praleidome?Kad naudodami „Google“ paslaugas vartotojai kompanijai patiki savo informaciją – jokia paslaptis. Apie tai praneša pati „Google“. Kiekvienas vartotojas turi galimybę ir teisę susipažinti su „Google“ privatumo politika, kurioje įmonė aiškiai pasako, kokią, kodėl ir kaip informaciją apie vartotojus renka bei tvarko. Taigi, mūsų duomenys į kompaniją patenka tikrai ne apgaulės būdu – apie tai būname informuoti. Tai kiekvieną kartą pranešama įsidiegiant kompanijos programas. Kad žinome, kokie duomenys apie mus bus renkami ir kaip naudojami, kompanijai patvirtiname paspausdami mygtukus „perskaičiau taisykles“ ir „sutinku su naudojimo sąlygomis“. Tačiau kiek mūsų tas taisykles atidžiai perskaito? Vėliau dažnas nustemba sužinojęs, kokiais vartotojų duomenų masyvais „Google“ disponuoja. Todėl labai svarbu žinoti, kokius duomenis ir kaip kompanija tvarko. Apie viską – iš eilės.
Pirmą kartą duomenų „Google“ vartotojų paprašo kuriant paskyrą. Ją turi dauguma kompiuterių ir telefonų naudotojų, nes „Google“ padeda įrenginiams veikti efektyviai ir patogiai. Mainais už tai „Google“ turime atskleisti savo vardą, pavardę, telefono numerį, kitus asmeninius duomenis. Tai – tik pradžia. Pradėję naudoti „Google“ programas, pavyzdžiui, „Gmail“, kompanijai patikime ir jose generuojamus duomenis – gaunamuose ir siunčiamuose laiškuose esančią informaciją. „Naudojant paslaugas, renkame jūsų kuriamą, įkeliamą ar iš kitų gaunamą informaciją. Tai apima, pvz., parašytus ir gautus el. laiškus, išsaugotas nuotraukas ir vaizdo įrašus, sukurtus dokumentus ir skaičiuokles bei pateiktus „Youtube“ vaizdo įrašų komentarus“, – rašome „Google“ privatumo politikos taisyklėse. Vartotojams naudojantis kompanijos paslaugomis, ji sužino ir kokius kompiuterius, telefonus ir planšetes turime, kokias programas įrenginiuose esame įsidiegę, jei tai telefonas – net kokio operatoriaus ryšio paslaugomis naudojamės.

Atsimena, kas mums įdomu
„Google“ atskleisti duomenys vartotojams kartais atsiperka. Žinodama, kokia prekė ir paslauga vartotoją domina, reklamos vietose „Google“ ima talpinti skelbimus, atitinkančius paieškos turinį. Taip galima sužinoti apie pigiau parduodamą geidžiamą prekę ar rasti parduotuvę, kurios sandėliuose įrenginių pakankamai, kad būtų galima juos nusipirkti.„Google“ dar turi ir atmintį. Ji renka informaciją apie mūsų veiklą, prisimena, kada, kokios informacijos ieškojome. Paaiškinama, kad norėdama teikti vartotojo poreikius kuo geriau atitinkančią paslaugą, kompanija stengiasi atsiminti, kas mus domina ir paskui, vykdant naują paiešką ar toliau naršant, pirmiausia siūlo tą informaciją, kuri labiausiai tikėtina bus panaši į anksčiau ieškotą. Šie duomenys „Google“ pasitarnauja, pavyzdžiui, vartotojui naudojantis „Youtube“ platforma – sistema gali rekomenduoti peržiūrėti vaizdo įrašą, kuris, remiantis anksčiau sukauptais duomenimis apie veiklą, vartotojui gali patikti.
Tiesa, ši praktika taikoma ne tik žiūrint videoįrašus. „Google“ perspėja, kad šį metodą ji taiko ir terminams, pagal kuriuos vartotojai ko nors ieško paieškos sistemoje, balso ir garso informacijai, vartotojui naudojant garso funkcijas, apsiperkant, bendraujant su žmonėmis, naršant internete naudojant „Google“ kompanijos „Chrome“ naršyklę.

Duomenys naudingi reklamos tikslais
Ko gero, įsitikinti, kad anksčiau ieškota ir mus dominusi informacija vėliau net būna brukama per prievartą, yra pastebėję dauguma „Google“ paslaugų vartotojų. Pakanka tik pasidomėti, paieškoti informacijos apie kokią nors prekę ar paslaugą. Pavyzdžiui, jums reikia naujų batelių. Suvedate „Google“ paieškoje frazę „raudoni bateliai“. Paieškos sistema jums pasiūlo visą sąrašą puslapių, kurie geriausiai atitinka jūsų įvestą frazę.
Užeinate į vienos internetinės avalynės parduotuvės puslapį, į kitos. Neapsisprendę, ką įsigyti, nutariate prie šio reikalo grįžti vėliau. Vėl naršote internete, tačiau jau kitais klausimais. Tačiau „Google“ ir jų reklamos platforma „AdWords“ atsimena, kad jūs domėjotės bateliais. Net ir naršant su tuo nesusijusiuose puslapiuose, reklamos vietose švies ne šiaip kažkokia reklama, o būtent raudonų batelių, į kuriuos dairėtės anksčiau lankytose internetinėse parduotuvėse. Jei nusipirksite juos, prekybininkui atsipirks investicija į reklamą ir, tikėtina, reklamos paslaugą „Google Ads“ platformoje jis įsigis dar kartą. „Google“ naudinga atsiminti vartotojų paieškos duomenis ne tik dėl to, kad galima pasiūlyti suasmenintą turinį, jiems galimai patiksiantį vaizdo įrašą. Duomenys naudingi uždirbant pinigus – štai kur slypi esmė.

Pasitarnavo ir vartotojui
Galime tik spėlioti, kur „Google“ saugo apie vartotojus surinktus informacijos kiekius, nes jų – tikrai daug. Tiesa, reikia pripažinti, kad vartotojui tokia, jo paieškos duomenis atitinkanti reklama, taip pat gali būti naudinga. Aišku, jei tas daiktas jį tikrai domina, jei jis į raudonus batelius dairėsi iš tikrųjų planuodamas juos įsigyti, tačiau nepirkti jį privertė, pavyzdžiui, per didelė produkto kaina ar nepakankamas jo kiekis. Į tokią situaciją neseniai pakliuvo marijampolietė Laima. Užklupus karščiams išbūti patalpoje, į kurią visą dieną pliskina saulė, moteriai tapo nep

akeliama. Bandymai atsivėsinti ventiliatoriumi nepadėjo. Laima nusprendė įsigyti oro vėsinimo aparatą. Įrangos ji ėmė dairytis internetinėse parduotuvėse. Pasirodo, jos poreikius atitinkančio modelio agregatai lietuviškose parduotuvėse buvo išpirkti. Laima buvo nutarusi laukti, kol parduotuvės sandėlius papildys naujais įrenginiais, tačiau to neprireikė. Konkretaus modelio vėsintuvo Laima ieškojo į paieškos sistemą suvedusi jo pavadinimą ir duomenis – „Google“ tai įsiminė. Vėliau ieškant kitokios informacijos moteris reklamos vietose pastebėjo reklamuojant būtent tokio modelio vėsintuvą, apie kurį neseniai ieškojo informacijos. Paspaudusi ant reklamos ji atsidūrė vokiško kapitalo įmonės internetinės parduotu

vės puslapyje. Oro vėsintuvų parduotuvė sandėlyje turėjo pakankamai, o ir kaina buvo patrauklesnė nei lietuviškose parduotuvėse. Sumokėjusi pinigus moteris jau po kelių dienų mėgavosi vėsa. Jei ne „Google“ pasiūlyta reklama, nei apie tokios internetinės parduotuvės egzistavimą, nei jų asortimentą ji nebūtų žinojusi.
Reklamos turinys atitinka pokalbių turinį
„Google“ informuoja, kad tokiu pačiu principu vadovaudamasi renka duomenis ir iš balso bei garso informacijos, vartotojui naudojant garso funkcijas. Akylesni vartotojai pastebi, kad informacija balsu gali būti renkama ir nenaudojant garso įrankių. „YouTube“ platformoje galima surasti videoklipų, kuriuose vartotojai atlieka eksperimentus tikrindami, ar informacija balsu kaip nors darys įtaką siūlomai informacijai. Pavyzdžiui, vienas vaikinas pasidėjo telefoną ant stalo ir kurį laiką kalbėjo apie šunis, jų maistą, žaislus, gultus. Maždaug po 15 minučių monologo jis paleido interneto naršyklę ir nustebo: tinklalapiuose, kurie nesusiję su gyvūnais ir jų produkcija, reklamos vietose dominavo pasiūlymai įsigyti šunims skirtų žaislų, gultų ir panašių dalykų. Vadinasi, galima manyti, kad „Google“ girdi ir klausosi mūsų mums apie tai neįtariant.

„Google“ atsimena, kur buvote
*Be to, kad „Google“ ir taip daug apie mus visko žino, ji turi informacijos ir apie tai, kur visus šiuos veiksmus atliekame. Naudojantis kompanijos paslaugomis, renkama informacija apie vietovę, kurioje yra vartotojas. Tai nustatoma pasitelkiant GPS duomenis, IP adresą bei įrenginiuose esančių jutiklių – giroskopo, kuris nurodo judėjimo kryptį ir akscelometro, matuojančio judėjimo greitį, duomenis. Tiesa, šiuos duomenis „Google“ žino tik tuo atveju, jei vartotojas įrenginio nustatymuose įjungęs vietovės aptikimo funkciją. Tačiau dauguma mūsų šią funkciją esame įjungę, nes ji leidžia patogiai naudotis „Google“ žemėlapiais. Kažkam galbūt žinoma, kažkam – ne, tačiau vartotojų, kurie yra suteikę leidimą „Google“ žinoti jų buvimo vietą, kompanija turi ne tik momentinius duomenis, kur esate – ji žino visą jūsų vietos buvimo istoriją nuo tada, kai tik pradėjote naudotis „Google“ paslaugomis. Pamatyti savo vietos buvimo istoriją gali kiek-vienas vartotojas savo „Google“ paskyroje. Gali būti, kad prisiminsite vietas, kuriose net esate pamiršę, jog kažkada lankėtės.

Renka ne šiaip sau
„Google“ duomenis apie vartotojus renka teisėtai – prieš pradėdami juos naudoti prašo mūsų sutikimo.Visiems duomenų rinkimo atvejams „Google“ turi paaiškinimus. Kaip jau minėta, paieškos frazes įsimenama siekiant pasiūlyti vartotojo poreikius ir pomėgius atitinkantį turinį, skelbimus. Teigiama, kad vartotojų informacija kompanijai pasitarnauja siekiant įsitikinti, kad paslaugos veikia kaip planuota, taip pat paslaugoms tobulinti. „Žinodami, kurie paieškos terminai dažniausiai rašomi su klaidomis, galime tobulinti paslaugose naudojamas rašybos tikrinimo funkcijas“, – rašoma „Google“ privatumo politikos taisyklėse. Ten pat paaiškinama, kad kontaktiniai ir asmeniniai duomenys kaip, pavyzdžiui, el. pašto adresas, naudojami saugumui užtikrinti ir bendravimui. „El. pašto adresą naudojame, kad galėtume susisiekti tiesiogiai su jumis. Pavyzdžiui, galime atsiųsti jums pranešimą aptikę įtartiną veiklą, pvz., bandymą prisijungti prie jūsų „Google“ paskyros iš neįprastos vietos. Arba galime jums pranešti apie būsimus paslaugų pakeitimus ar patobulinimus“.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.