------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Kas slypi už uždarų durų?

Praėjusios savaitės popietę į „Suvalkiečio“ redakciją, ieškodami pagalbos savo kaimynui, užsuko šeši marijampoliečiai. Dar tiek pat, kad būtų gelbėjamas Slaugos skyriuje artimųjų numirti paliktas žmogus, pasirašė po kreipimusi į Marijampolės savivaldybės administracijos vadovą, Apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Miesto pakraštyje, individualių namų kvartale, daug metų gyvenantys ir vienas kitą puikiai pažįstantys žmonės sunerimę dėl itin skaudaus ilgamečio savo kaimyno likimo. Nustebino tai, kad tiek daug gyventojų sukilo ginti šiuo metu Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje gulinčio vyro.
Nenorėdami viešinti asmeninių dalykų, asmens duomenų, šią istoriją pasakojame neminėdami pavardžių, adresų.

Mini geru žodžiu
Vytas buvo gydomas Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriuje.Pasak vienoje Marijampolės gatvėje individualiuose namuose gyvenančių žmonių, kaimynystėje – jie visi nuo seno, dvidešimt, trisdešimt metų. Todėl pažįsta vieni kitus kaip šeimos narius, dalijasi džiaugsmais ir bėdomis. Žino, kuo vienas ar kitas gyvena, kaip sekasi jų vaikams ir anūkams. Kaimynams ne paslaptis ir čia pat gyvenančių šeimų tarpusavio santykiai. Kiemai arti vieni kitų, tad net ir sutuoktinių, vaikų barnius, aštresnius žodžius, nori ar nenori, kaimynai kartais girdi.
Priemiesčio gyventojai labai šiltai atsiliepia apie savo 64 metų kaimyną Vytą (vardas pakeistas, redakcijai tikrasis žinomas). Anot jų, Vytas visada buvo ramus žmogus. Daug dirbo, stengėsi, kad namai būtų sutvarkyti, abu sūnus į aukštuosius mokslus išleido. Jis nevartodavo alkoholio, visada būdavo mandagus, paslaugus kaimynams, ko nors paprašytas padėti ar namus pažiūrėti niekuomet neatsisakydavo. Laiko Vytas rasdavo ir kaimynų vaikams. Pats sportuodavo ir juos mielai kviesdavosi kartu, treniruodavo. „Mūsų vaikai tiesiog lipo prie Vyto“, – sakė kaimynė.
Visai kitokios nuomonės jie apie Vyto sutuoktinę. „Pikta, isteriška, amžinai šūkaujanti, mažai bendraujanti“, – taip kaimynai apibūdino Vyto žmoną. Jų teigimu, sutuoktinis žmonos prisibijodavo. Visas kiemas aidėdavo, kai ji ant vyro šaukdavo. Jis niekaip jai neįtiko, nors laukdavo valgį pagaminęs, stengdavosi visus darbus nudirbti.
Pro šalia gyvenančių žmonių ausis ir akis nepraslydo, kad ir sūnūs, ypač jaunesnis, su tėvu negražiai elgiasi. Ne tik pakeltu tonu kalba, bet kaip ir motina durniumi šaukia. „Juk jis juos į mokslus išleido, kaip tai galima“, – stebėjosi vietiniai.

Išvežė policija ir greitoji
Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus darbuotojai jiems metamus priekaištus laiko nepagrįstais.Praėjusią vasarą žmonės pastebėjo, kad kaimynas pasikeitė, tikriau tariant, susirgo. „Atrodė, kad jam depresija, baimės jausmas apėmęs, nenori bendrauti, lyg ko bijo, mato vagis. Pamatęs, kad parvažiavo jo sūnus, pasikviečiau pasikalbėti ir pasakiau, jog su jo tėvu negerai, nervai nusilpę, vežti pas daktarus jį reikia“, – pasakojo Alvydas. Anot jo, sūnus pripažino, kad reikia kažką daryti, bet tai ir liko tik pokalbis.
Istorija pagreitį įgavo praėjusių metų pabaigoje. Kaimynams atrodė, kad Vytui viskas lyg ir neblogai, sveikata taisosi. Jis ir malkų prisivežė, ir automobilį įregistravo, sportavo. „Gruodžio pradžioje mes buvome išvykę į svečius. Vytui palikome prižiūrėti namus. Jis įeidavo, išjungdavo signalizaciją, sutvarkydavo, ką reikia, išeidamas įvesdavo kodą, signalizaciją priduodavo. Puikiausi tvarkėsi“, – pasakojo viena kaimynė. Anot kaimynų, gruodžio 28-ąją Vytas automobiliu važiavo iki savo tėvų namų, tvarkė elektros skaitiklį, grįžo tik pavakare. Kaimynai nustebo, kai po 22 valandos į Vyto namų kiemą įvažiavo greitosios pagalbos, policijos automobiliai. Netrukus iš namų buvo išvestas Vytas ir įsodintas į greitąją. Policija išvažiavo iš paskos.
Pasak kaimynų, jie kurį laiką apie Vytą neturėjo jokių žinių. Po savaitės vyro sutuoktinės pasiteiravo, kur Vytas, kas jam nutiko. Kaimynų teigimu, žmona atsakė tiesiai: „Vyto šiuose namuose nebus, su juo viskas aišku, eis į slaugą, o paskui į durnių namus“.
Kaimynai dar paklausė, kam reikėjo kviesti policiją. Žmona paaiškino, kad vyras buvo agresyvus, daužė kambario, kuriame ji buvo užsirakinusi duris, po jo lova buvo prikaišiota peilių, plaktukų. „Kam žmonai rakintis nuo savo vyro? O gelžgalių gali ir pats prikaišioti, norėdamas kitą apkaltinti“, – samprotavo viena kaimynė.

Nustebino sąlygos ligoninėje
Sužinoję, kad Vytas gydomas Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriuje, kaimynai jį aplankė. Žmonės neslėpė – buvo apstulbę tuo, ką pamatė. „Palata užrakinta, jis pririštas prie lovos, su sauskelnėmis, apsvaigęs. Mus Vytas pažino, pasakė, kad gavęs daug vaistų, todėl toks mieguistas“, – pasakojo gyventojai. Jie kaimyną lankydavo nuolatos, 2–3 kartus per savaitę. Žmonės matė, kad jo sveikata nuolat prastėja, nei žmona, nei vaikai Vyto nelanko. „Visą laiką rasdavome jį užrakintą, vieną palatoje, itin prastomis sąlygomis. Mums atrodė, kad tai blogiau negu įkalinimo įstaigoje“, – sakė marijampoliečiai. Kaimynai pasakojo, kad jiems Vytas atrodė sąmoningas, pats nusiprausdavo, nusiskusdavo, vaikštinėdavo su jais koridoriais.
Atvykę sausio pabaigoje Vyto ligoninėje kaimynai neberado. Jiems buvo paaiškinta, kad pacientas perkeltas į Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių.

Silpsta su kiekviena diena
Kaimynai, aplankę Vytą Slaugos skyriuje, buvo dar labiau priblokšti. Sveikas ir stiprus vyras tiesiog virtęs šešėliu, akivaizdžiai nusilpęs, sulysęs. „Jis nebevaikšto, visą laiką fiksuojamas prie lovos, net vandens nepasiekia pasiimti, negali nueiti į tualetą, turi būti su sauskelnėmis. Jis nesugeba savarankiškai pavalgyti. Kojos visos mėlynos nuo lovos kraštų“, – pasakojo gyventojai.
Kaimynai įsitikinę, kad taip atsitiko todėl, kad vyras apleistas, tinkamai negydomas, jam skirtos per didelės vaistų dozės. Jie kaltina dėl tokios ligonio būklės medikus, žmoną, vaikus, stebisi, kodėl pacientas nebuvo vežamas gydyti į Marių ligoninę. „Jeigu su juo kas nors dirbtų, leistų jam judėti, pačiam apsitvarkyti, jis nesmuktų taip žemyn, neprarastų įgūdžių“, – sakė žmonės.
Norėdami padėti Vytui, kaimynai raštu kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją, policiją, prašydami suteikti minėtam asmeniui pagalbą, paskiriant teisingą gydymą.

Pažeidimų gydyme nenustatė
Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus direktorius Mantas Čėsna įsitikinęs, kad slauga jų skyriuje teikiama kvalifikuotai. Gyventojų nurodytoms aplinkybėms ištirti Marijampolės PSPC direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija. Ji nustatė, kad pacientas Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje prižiūrimas tinkamai, gauna adekvatų gydymą. Jo sveikata buvo ištirta ir diagnozė nustatyta Marijampolės ligoninėje. „Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, išsamios informacijos apie ligoniui atliktus tyrimus, nustatytą diagnozę, paskirtą gydymą ir sveikatos būklę gyventojams teikti negalime“, – atsakė Marijampolės PSPC direktorius Mantas Čėsna.
Pakalbintas „Suvalkiečio“ direktorius sakė, kad personalo Slaugos skyriuje pakanka. Jo žiniomis, pacien­tu rūpinamasi. M. Čėsna pažadėjo dar kartą atkreipti Slaugos skyriaus personalo dėmesį į šias aplinkybes, pastebėti, kaip jaučiasi pacientas, ar jam teikiama tinkama priežiūra.

Moteris prarado gebėjimą džiaugtis gyvenimu
„Suvalkiečio“ korespondentė pakalbino ir Vyto žmoną. Sutuoktinė sutiko papasakoti, kokie buvo jų santykiai su vyru, kodėl ji ir vaikai nustojo juo rūpintis.
Pokalbio metu moteris nuolat verkė, neslėpdama, kad gyvenimas su sutuoktiniu jai paliko didžiulius randus ne tik širdyje, bet sugriovė sveikatą, suluošino gyvenimą.
Vyto žmonos teigimu, su juo gyventi nebuvo lengva niekuomet. Kaimynams jis buvo paslaugus, netgi uolus tarnas, viską darantis, ko tik jie paprašo, dėmesingas jų vaikams, negailintis gerų žodžių. Su savo vaikais jis nerasdavo bendros kalbos. Tėvui jie neįtikdavo – negeri, negabūs, atrodė, kad jam jų tarsi nėra. „Į mokslus abu sūnus išleido mano giminės. Jeigu prireikdavo kur nors vaikus nuvežti, prašydavau giminių, nors svetimus žmones, jų vaikus sutuoktinis veždavo, kur tik paprašytas“, – pasakojo pašnekovė. Jų sūnūs jau sukūrę šeimas, bet tėvas nesidomėjo nei jų, nei anūkų gyvenimu. Lygiai taip dabar vaikai nenori rūpintis tėvu.
Anot moters, sutuoktiniui su psichika buvo negerai seniai. Per avariją prieš keturiasdešimt metų jis susitrenkė galvą, turėjo invalidumą, lankėsi pas psichinės sveikatos specialistus. Be to, sutuoktinio giminėje buvę daugiau sirgusių panašia liga.
Moters teigimu, su kiekvienais metais vyro būklė prastėjo. „Mes, kaip vyras ir žmona, negyvenome kartu jau dešimtį metų. Man būdavo baisu. Miegodavau užsirakinus, nes ne kartą vidury nakties pabudusi pamatydavau jį palinkusį virš manęs ir žiūrintį. Kodėl niekur neišėjau? Gal neturėjau jėgų, gal bijojau, buvau silpna“, – kalbėjo moteris. Anot jos, Vytas ją buvo sumušęs, ji turinti dokumentus, nuolatos priekabiaudavo, būdavo agresyvus. Moteris pasakoja, kad kai vyras imdavo kibti, ji pradėdavo garsiai rėkauti, kad girdėtų kaimynai, tai jį sustabdydavo.

Sveikata nuolat blogėjo
Žmonės stebisi, kodėl patekę į Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių pacientai taip greitai nusilpsta.Pastaraisiais metais, pašnekovės teigimu, sutuoktinio psichika pablogėjo dar labiau. Jam vaidendavosi vagys, kalbėdavosi su tariamais žmonėmis, matydavo šešėlius, be jokios priežasties tapdavo agresyvus. „Prašydavau, kad eitume kartu pas daktarus, atšaudavo, jog jaučiasi gerai. Pati nuėjau pas jį gydžiusį gydytoją, papasakojau situaciją, jis liepė, atvesti į polikliniką. Kaip aš galiu atvesti, jeigu jis neina?“ – sakė moteris. Jos teigimu, ir vaikai ne kartą tėvo prašė nueiti pas gydytoją, išsirašyti vaistų, tačiau jis nesileido į kalbas. Ir kaimynai matė, kad jam jau negerai. „Kodėl jie jo tuomet nevežė pas daktarus, neįkalbinėjo nueiti, jeigu tokie rūpestingi“, – svarstė sutuoktinė.
Kulminacija įvyko paskutinėmis gruodžio dienomis, kai vakare vyras pradėjo daužyti kambario, kuriame ji buvo užsirakinusi, duris.
„Aš taip išsigandau, vos įstengiau išsikviesti pagalbą. Ligoninėje pripažino, kad jis patiria regos ir klausos haliucinacijas, kad užeina agresija, buvo kviesta apsauga. Jam diagnozavo silpnaprotystę. Iš pradžių domėjausi, kokia eiga, kuo galima padėti, bet kai į ligoninę supuolę kaimynai ėmė mane viskuo kaltinti, neva aš papirkau gydytoją, kad jį pripažintų silpnapročiu, palūžau. Daugiau taip gyventi nebegaliu. Nebegaliu klausyti tų absurdiškų kaltinimų“, – sakė moteris.
Sutuoktinė po šio išpuolio nusišalino nuo visko, nelanko vyro, nesidomi jo ateitimi. Ji pradėjusi skyrybų procesą. Anot moters, tegul dabar Vytu rūpinasi jo gerieji kaimynai, ji suteikia jiems visas teises. „Atėjo laikas man pasirūpinti savimi, nes ligi šiol aš negyvenau, aš tik buvau. Privalau gyventi, jeigu ne dėl savęs, tai dėl vaikų, anūkų. Nebegaliu vien tik kentėti, mano sveikata nebelaiko“, – sakė moteris.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.