------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

„Kiti Žaltyčiui neprilygsta“ (Eksperto komentarai)

Į mūsų klausimus atsako Arūnas PRANAITIS, Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovas.

Į mūsų klausimus atsako Arūnas PRANAITIS, Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovas.– Kas inicijavo šį Žaltyčio ežero pakrantės pritaikymo žvejybai projektą, kodėl tai daroma būtent dabar?
– Pats Žaltyčio ežero pakrantės pritaikymo mėgėjiškai žvejybai projektas yra rezultatas šiais metais naujai patvirtinto Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano. Planas dar iki patvirtinimo buvo suderintas su visomis institucijomis, aptartas su vietos gyventojais, todėl poreikis Žaltyčio ežero pakrantei sutvarkyti mums nebuvo jokia naujiena.
Dar pernai Žuvinto biosferos rezervato direkcija parengė paraišką Marijampolės savivaldybės Aplinkos apsaugos programai, kad būtų galima pradėti įgyvendinimo darbus. Gavome pritarimą, finansavimą, todėl jau dabar aiškėja tvarkymo rezultatai.
Konkrečiai Tvarkymo plano sprendiniai numato sudaryti sąlygas trumpalaikiam poilsiui vietos gyventojams ir lankytojams, Žaltyčio ežero rytinėje pakrantėje įrengti atokvėpio vietą, taip pat mėgėjiškos žvejybos nuo ežero kranto vietas, sutvarkant pakrantę Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtoje teritorijoje.
– Kad egzistuoja toks Žaltyčio botaninis-zoologinis draustinis, žino daugelis. O ką iš tiesų tai reiškia?
– Botaninis-zoologinis draustinis yra viena iš saugomų teritorijų – gamtinių draustinių rūšių. Lietuvoje tokio tipo draustinių yra 31, ir kiekvienas iš jų skirtingas, su skirtingais steigimo tikslais. Oficialiai įvardintas Žaltyčio botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti tipinį eutrofinį ežerą su būdinga augalija ir gyvūnija, didžiųjų baublių, plovinių vištelių, migruojančių vandens paukščių sankaupų vietas. Tai „Natura 2000“ teritorija, o kaip itin vertingas Pietvakarių Lietuvos gamtinis kompleksas, jis atitinka Ramsaro konvencijos (tarptautinių požiūriu svarbiausių pelkių ir sekliųjų vandenų sąrašo) kriterijus.
– Kodėl neleidžiama čia žvejoti iš valties? Negi pavieniai žvejai gali padaryti daug žalos?
– Draustiniuose prioritetas skiriamas gamtos vertybėms išsaugoti, o žmogaus veikla neturi joms kenkti. Draudimas žvejoti Žaltytyje (išskyrus poledinę žvejybą) yra įrašytas Žuvinto biosferos rezervato nuostatuose. Jis grindžiamas Gamtos tyrimų centro mokslininkų parengtoms rekomendacijoms. Mokslininkai teigia: norint išsaugoti Žaltyčio ežero vandens paukščių perinčias populiacijas, vandens paukščių šėrimosi vietas ir migruojančių paukščių sankaupas, plaukiojimas valtimis nei perėjimo laiku, nei vėliau yra neleistinas. Žaltytis yra palyginti nedidelis ežeras, jis gan siauras, ištįsęs, todėl tokiame ežere vandens paukščiams, jei jie būtų trikdomi, tiesiog nebūtų kur pasislėpti. Mokslininkų reikalavimas visiškai suprantamas, nes kai kurios migruojančių paukščių rūšys, kad ir kuoduotosios antys, valties neprisileidžia per 300–400 metrų. Užtektų kokių dešimties tolygiai ežere pasiskirsčiusių valčių, kad nė viena tos rūšies antelė nė nenusileistų Žaltytyje. Žiemą, kai vandens paukščių nėra, nuo ledo niekas netrukdo užsiiminėti žvejyba. Gamtininkai siūlo dar labiau sustiprinti jo apsaugą ir įrašyti jį į tarptautiniu požiūriu svarbių pelkių ir sekliųjų vandenų konvencijos (Ramsaro konvencijos) sąrašą. Beje, rekomendacijose siūloma aktyviai gerinti ežero būklę: mažinti pakrantės užžėlimą įvairia, o ypač sumedėjusia augmenija, įrengti Kai lankėmės prie ežero prieš mėnesį, pakrantė buvo tik ką išvalyta, net nespėta pastatyti ženklo apie tai, kad čia yra vieta mėgėjiškai žūklei.pagalbines vandens paukščių apsaugos priemones – dirbtines lizdavietes, saleles.
O dėl pavienių valčių, tai leidus žvejybą ežere, niekaip nepasakysi, ar tų valčių bus vos kelios, ar daugybė. Kažkas siūlė – leiskite nors vietos žvejams pažvejoti, tačiau turėtume užmiršti „vietinio žvejo“ sąvoką. Niekur teisės aktuose tokia neapibrėžta ir joks valdininkas, kaip aukštai besėdintis, „iš lubų“ nenustatys, kada žmogus vietinis, o kada ne. Mūsų šalyje esame visi vienodas teises turintys piliečiai, dar daugiau, diskriminacinių sąlygų įteisinimas gyvenimo vietos pagrindu gali pažeisti net ES stojimo sutarties esmines nuostatas dėl laisvo piliečių, prekių ir paslaugų judėjimo.
Bet kas – marijampoliečiai, alytiškiai, net ir kitų ES šalių piliečiai galėtų jaustis diskriminuojami, lyginant su išimtinę teisę žvejoti turinčiais vietiniais žmonėmis. Visai pritariu mokslininkų nuomonei – sprendimas įteisinti žvejybą iš valčių labai pakenktų šiame draustinyje saugomiems perintiems ir migruojantiems paukščiams.
Beje, ta pačia proga galiu nudžiuginti žvejus: Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje esančiame Amalvo ežere, kuriame vandens paukščių sankaupos rudenį gerokai menkesnės, vėlgi po ilgų diskusijų su mokslininkais ornitologais mes patys pasiūlėme leisti žvejybą iš valčių nuo liepos vidurio. Šis leidimas turėtų būti įteisintas naujuose Žuvinto bio­sferos rezervato nuostatuose.
– Kokia dar veikla ribojama šiame draustinyje?
– Žaltytyje beveik visi apribojimai yra susiję su lankymu. Botaninių-zoologinių draustinių ežeruose draudžiama vykdyti verslinę žvejybą, medžioti paukščius teritorijose, kurios priskirtos paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms. Griežtesni apribojimai taikomi, kai yra reikalinga specialiai išsaugoti vieną ar kitą gamtos vertybę.
– Kaip dėl statybų draustinyje? Kaip žinia, beveik ant pat kranto stovi pastatai…
– Kai kurių dalykų mes nepakeisime, gal tie pastatai galėjo būti statomi toliau, bet jei vertinsime iš draustinyje saugomų objektų – vandens paukščių pozicijos, tie pastatai nėra kažkoks blogis. Esamos draustinio ribos apima tik patį ežerą ir siaurą pakrantės ruožą, tad iš tikrųjų pačiame draustinyje pastatų nė nėra.
– Kalbėjome su vienu žveju, jis pasidžiaugė, kad sutvarkyta pakrantė, bet mano, jog reikia tilto. Ar atsiras?
– Na, pakrantė iš tikrųjų dar nėra galutinai sutvarkyta. Ji bus tokia tik tada, kai iš po plonai paskleisto pakrantės durpės sluoksnio prasikals žolė, atsistatys dalis vandens augmenijos ir kai šalia pakrantės esanti teritorija įgis tinkamą išvaizdą. Vandens augmeniją dar reikės prižiūrėti kelerius metus, nes nendrės tikrai bandys ataugti, jei jų nekirsime vegetacijos metu. Tam mes turime tinkamą techniką. Reikėtų jau už draustinio ribos įrengti atokvėpio vietos infrastruktūrą: tinkamą automobilių stovėjimo vietą, suoliukų, persirengimo kabiną poilsiautojams, takelį prieiti prie apžvalgos bokštelio, rasti tinkamą vietą šiukšlių konteineriams. Apie tai artimiausiu metu diskutuosime su Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojais.
Dėl tiltelio (tiksliau – pirso) įrengimo kol kas jokių sprendimų nepriimta. Buvo diskutuojama, kas yra tinkamiau – įrengti plačią žvejybai tinkamą pakrantę ar pastatyti tiltą, su kuriuo, ko gero, būtų kur kas daugiau problemų. Toks statinys nelabai tinka draustiniui, ne kažin ką jis pagelbėtų žvejams. Tad pasižiūrėkime pirmiau, ar dabartiniai sprendimai pateisins lūkesčius.
– Kuo ypatingas Žaltyčio ežeras? Kokia jo reikšmė aplinkosaugai apskritai?
– Galime palyginti: šiomis dienomis šiame ežere suskaičiuojame gerokai daugiau nei 3000 paukščių – tik kiek mažiau nei Žuvinte ir Dusioje. Kiti ežerai Žaltyčiui neprilygsta. Ežere plaukioja didžiosios, kuoduotosios, rudagalvės antys, gulbės nebylės, ausuotieji kragai ir kitos rūšys. Vakare prisideda dar ir šimtai migruojančių žąsų, tačiau mes jų apskaitos nevykdome. Gana daug Žaltytyje yra perinčių „Natura 2000“ teritorijose saugomų paukščių – nendrinių lingių, didžiųjų baublių, plovinių vištelių. Žinoma, su tais skaičiais, kokie buvo prieš pusšimtį metų, nėra ko lyginti, bet juk nuskurdo šia prasme visi be išimties mūsų šalies ežerai.
– Dėkui už išsamius atsakymus.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.