------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Kokią žiniasklaidą skaitome, kuo pasitikime?

Medija itin veikia visuomenę, kurioje ji vaidina didžiulę rolę ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo pačios turimos charakteristikos. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo, daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.
Savo pašnekovų klausėme, kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis jie dažniausiai naudojasi? Kas lemia jų pasirinkimą? Ar jie susidūrė su faktais, kai ta pati informacija skirtingose visuomenės informavimo priemonėse pateikiama skirtingai?Jų nuomone, kokiu tikslu tai daroma?

 

Akvelina Paškauskienė, pedagogė

 

Akvelina Paškauskienė, pedagogė
– Dažniausiai informaciją skaitau internete, „delfi“, „15min“. „lryto“ portaluose. Taip pat seku naujienas televizijoje, spaudoje, radijuje.
Mano pasirinkimą lemia operatyvumas, pateikimo būdas. Tikrai pasitaiko, kad ta pati informacija pateikiama skirtingai. Konkrečių pavyzdžių neprisimenu, bet, manau, kad būna „užsakomieji“ straipsniai.
Ypač nepatinka, kai antraštės neatitinka turinio. Taip dažniausiai pasitaiko interneto portaluose. Labiausiai pasitikiu LRT televizija ir jos naujienomis. Labai vertinu regioninio pobūdžio naujienas „Suvalkietyje“. Tai labai informatyvus, įvairiapusiškas, įdomus leidinys.

 

 

Karolis Podolskis, politikas, Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriusKarolis Podolskis, politikas, Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius
Dažniausiai skaitau internetinius portalus, antroje vietoje – televizijos pateikiamos žinių naujienos, trečioje – laikraščiai.
Mano pasirinkimą lemia galimybė nuolat sekti atsinaujinančią bei rasti norimą informaciją. Tai geriausiai galima daryti internetiniuose portaluose.
Teko pastebėti, kad ta pati informacija skirtingose visuomenės informavimo priemonėse pateikiama skirtingai. Manau, kad ta pati informacija, jos turinys, gali būti pateikiamas skirtingu aspektu, norint pabrėžti ar sustiprinti norimą perteikti žinutę, skirtingai dedami pagrindiniai turinio akcentai arba pateikiama nepilna informacija, dėl to skirtingose priemonėse ta pati naujiena gali atrodyti skirtingai.
Norėdamas sužinoti tiesą renkuosi informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lyginu, domiuosi pateiktos informacijos tikrumu.

 

Kazimieras BukotaKazimieras Bukota, Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausiasis specialistas
Dažniausiai skaitau informacinius portalus 15min.lt, delfi.lt, lrytas.lt, kai kuriuos Lenkijos ir Rusijos informacinius tinklalapius ir laikraštį „Suvalkietis“.
Mano pasirinkimą lemia informacijos pateikimo operatyvumas (gal išskyrus „Suvalkietį“), medžiagos aktualumas, nuomonių įvairovė, galimybė stebėti visuomenės reakciją į pateikiamą informaciją.
Su faktais, kad ta pati informacija skirtingose visuomenės informavimo priemonėse pateikiama skirtingai, susidūriau ne kartą. Apie vienodai traktuotą tą pačią informaciją visose prieinamose žiniasklaidos priemonėse vyresnio amžiaus žmonės ypač puikiai prisimena.
Gal tai nėra tos pačios informacijos pateikimas, bet įvairiuose tinklalapiuose net straipsnių pavadinimai kartais rodo prieštaringas nuomones požiūryje į tą pačią problemą. Paskutinių dienų pavyzdys: „Premjeras žada, kad pertvarkius sistemą pensijos dar augs“, o „Ministras piešia tragišką vaizdą: pensija sieks tik 20 proc. buvusios algos“.
Kokiu tikslu tai daroma? Manau, kad skaitytojui pritraukti, nes tos pačios informacijos atkartojimas tikrai nedidina informacinės priemonės patrauklumo ir populiarumo.
Kaip atsirenku, kuria informacine priemone pasikliauti, kaip atrandu tiesą? Svarbūs ar įdomūs klausimai skatina ieškoti papildomų informacijos šaltinių, kitų nuomonių. Pateiktos informacijos teisingumą apsprendžia, kaip įprasta, bent dviejų šaltinių duomenys, informacijos autorių ar šaltinių autoritetas, gyvenimo patirtis vertinti.

 

Andrius Vyšniauskas, politikas, Marijampolės savivaldybės tarybos narysAndrius Vyšniauskas, politikas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys
– Pastaruoju metu skaitau beveik išimtinai internetinę žiniasklaidą. Be abejo, kasdien ir dėl darbo pobūdžio, ir dėl įpročio tenka perversti pagrindinius šalies portalus. Daug laiko praleidžiu skaitydamas tarptautinę ir kitų šalių spaudą (The Economist, Politico, Der Spiegel, Real Clear World, Radio Free Europe portalus ir t. t.). Mano nuomone, politikui tiesiog yra privalu mokėti užsienio kalbas ir nuolatos skaityti svarbiausius tarptautinius leidinius. Tai išplečia akiratį ir leidžia neužsisklęsti kasdienybėje.
Marijampolės naujienoms ir aktualijoms neabejotinai renkuosi patikimiausią ir išsamiausią leidinį – „Suvalkietį“. Vertinu šio laikraščio gilumą, o pastaruosius kelis metus galiu pagirti už gebėjimą sunkiame mūsų miesto politikos kontekste išlaikyti nešališkumą.
Iš rimtesnės spaudos – „Naujasis Židinys-Aidai“. Šį leidinį raginu visus galinčius užsiprenumeruoti, nes tai bus ne tik gera investicija į jūsų pačių akiračio praplėtimą, bet ir parama rimtosios kultūros, politikos ir filosofijos leidiniui tuo metu, kai nedorėlių valdžia jį bando užgniaužti.
Mano pasirinkimą daugiausia lemia profesija. Kaip medikas privalo skaityti medikų leidinius, taip ir politikas privalo domėtis šalies ir vietos naujienomis, gilintis į profesinius leidinius.
Būna skirtingų informacijos interpretacijų, tačiau man labiau į akis krinta ne tai. Man užkliūva selektyvumas, kai vienoje žiniasklaidoje kokia nors gana svarbi naujiena nušviečiama, o kita žiniasklaida tai nutyli.
Pastaruoju metu teko susidurti su situacija, kai daugelis žiniasklaidos priemonių vieną labai svarbią žinią, susijusią su mūsų – konservatorių – veiksmais kovos su korupcija srityje nušvietė, bet štai vienas svarbus portalas totaliai ignoravo. Kodėl? Na, nesiplėtosiu, bet minčių tada kilo įvairių.
Kokiu tikslu tai daroma? Dažniausiai tai yra asmeninių įsitikinimų dalykai – myliu nemyliu, patinka nepatinka naujienos subjektas arba kūrėjas – arba, politikų atveju, politinis angažuotumas. Beje, galiu pasidžiaugti, kad politinio angažuotumo ir neobjektyvumo Lietuvos žiniasklaidoje pastaruoju metu tikrai mažėja.
Pasitikiu gerą vardą ir istoriją turinčia žiniasklaida. Niekados neskaitau ir netikiu visokiais naujai atsiradusiais portalais ar laikraščiais. Dažniausiai už jų stovi kas nors, kas siekia ne skaidrumo ar objektyvaus požiūrio, o žaidžia kokius nors negražius žaidimus. Štai ir dabar girdime, kad viena valdanti partija vis bando visokius neva bendruomeninius laikraščius kurti, nauji portalai be autorių pavardžių atsiranda. Esu girdėjęs, kad artimiausiu metu gal net ir valdžiai palankių, stambių verslo koncernų finansuojamų regioninių laikraščių tinklas gali užgimti. Tokie leidiniai su tiesa neturės nieko bendro. Jei jie atsiras, tai bus tik dar vienas desperatiškos propagandos įrankis. Visus skaitytojus raginu tokią propagandą griežtai ignoruoti. Tiesos ten nesurasite.

 

 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.