------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Kritiškai vertinkime medijų turinį, padėkime jį formuoti (Eksperto komentaras)

Apie tai, koks gali būti subtilus, neiškart jaučiamas ir suvokiamas medijų poveikis ir kodėl būtina ugdytis kritinį mąstymą, mokytis informacinio raštingumo bei apie tai, kad nukentėjus nuo žiniasklaidos turinio apsiginti galima ir socialiniuose tinkluose, kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentu Deimantu JASTRAMSKIU.

VU Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis atkreipia dėmesį į tai, kad medijose rodomas smurtas neigiamai veikia visuomenę, ypač – vaikus. Taip pat primena, kad nukentėjus nuo medijų galima ne tik kreiptis į institucijas, bet ir suskubti skleisti teisingą informaciją socialiniuose tinkluose.– Medijų ir informacinis raštingumas – pastaruoju metu aktuali tema, šiais klausimais daug diskutuojama, rengiamos konferencijos. Kur slypi aktualumo priežastis?
– Medijų ir informacinis raštingumas (MIR) pastaraisiais metais daugiausia aktualizuotas dėl išorinio (Rusijos) propagandinio konteksto, kadangi MIR yra būtina priemonė norint amortizuoti arba naikinti įvairiausių melų poveikius. Konkretesnis atskaitos taškas, kada sustiprėjo ši aktualizacija – 2013 m. metų pabaiga – 2014-ųjų pradžia, kai prasidėjo Rusijos informacinė ir karinė agresija Ukrainoje, o Lietuvai, kaip Ukrainos sąjungininkei, teko daug Rusijos propagandinio srauto.
Tačiau MIR būtina ne vien dėl plintančio informacinio agresyvumo iš užsienio, bet ir tam, kad žmonės geriau susigaudytų kasdieninėje šiuolaikinės informacijos jūroje.
– Atrodytų, nemaža dalis visuomenės – išsilavinusi, gebanti perprasti ne tik naujas technologijas, bet ir kritiškai vertinti informaciją. Kur dažniausiai, pasitikėdami savimi, galime „paslysti“? Kokie dažniausi nesaugumo atvejai, kai galime būti suklaidinti, apgauti? Kokios būna to pasekmės?
– Nemaža dalis visuomenės yra „diplomuota“, tačiau medijų ir informaciniam raštingumui daugelį metų Lietuvoje buvo skiriamas labai menkas dėmesys. Apskritai, ši ugdymo sritis buvo palikta savanoriškai veiklai. Tad buvo rengiami tik trumpalaikiai projektai ar pavieniai užsiėmimai be jokio sisteminio valstybės institucijų darbo. Nuo 2017 metų į švietimo sistemą pradėti įtraukti su MIR susiję elementai: Vyriausybė pradėjo planuoti mokytojų rengimą, MIR įtraukta į mokyklų programas, tačiau, deja, tik kaip neformalaus ir neprivalomo ugdymo dalykas. Kai nėra išugdytas kritinis mąstymas ir trūksta žinių apie tai, kaip veikia medijos (žiniasklaida), kaip kuriami įvairiausių politinių ir verslo veikėjų ryšiai su visuomene, kaip konstruojamos paslėptos reklamos ir kas yra šiuolaikinė turinio rinkodara, „paslysti“, tai yra būti suklaidintiems ar apgautiems, galima labai dažnai.
Tokiam „slidinėjimui“ daugiausia galimybių yra socialiniuose tink­luose. Kita vertus, kaip rodo „Eurobarometro“ apklausos, žmonės mažiausiai ir pasitiki socialiniuose tinkluose skleidžiama informacija, palyginti su tuo, kas pateikiama žiniasklaidoje.
– Prisilieskime prie propagandos temos. Šių dienų medijose propaganda subtiliai paslėpta. Kaip ją atpažinti? Kokiomis temomis eskaluojama?
– Propagandoje atsiskleidžia žmonių polinkis meluoti: ar tai daroma asmeniškai, ar per kokį nors masinį kanalą. Subtilesnius melus atpažinti yra sunkiau. Bet kalbant apie žiniasklaidą, svarbiausia yra šaltiniai, kuriais vadovaujantis konstruojama informacija. Apskritai, žiniasklaidos informacija yra tiek patikima, kiek patikimi jos šaltiniai. Žmonėms, norint apsisaugoti nuo propagandos, gali padėti šaltinių įvairovė ir kritinis mąstymas. Pavyzdys gali būti koks nors nuolat meluojantis politikas. Problema yra tuomet, kai dalis žiniasklaidos jo manipuliacijas transliuoja be jokio kritinio vertinimo.
– Kaip Jūs – akademinės srities atstovas – vertinate šiandienos populiarųjį medijų turinį? Ar gali ir jis žmogui padaryti žalos? Kokios?
– Medijų (žiniasklaidos) poveikis yra labai skirtingas įvairiems žmonėms, priklausomai nuo jų patyrimo ir išsilavinimo. Daliai visuomenės medijų poveikis yra menkas arba jokio. Labiausiai paveikūs yra vaikai arba menkai išprusę ir nenuovokūs suaugusieji.
Medijų poveikis – labai plati tema su daug potemių. Paminėsiu vieną – medijose rodomo smurto poveikis auditorijai. Pagrindiniai jo efektai yra jautrumo smurtui mažėjimas ir smurto modeliavimas (dar gali būti ir jautrumo smurtui padidėjimas, baimės ugdymas ir kt.).
Smurtas medijose dažniausiai naudojamas kaip priemonė atkreipti dėmesį ir sukelti emocinius patyrimus. Atlikti tyrimai rodo, kad beveik pusėje demonstruojamo smurto (daugiausia filmuose) nerodomi nemalonūs padariniai smurtą patiriančioms aukoms (nesimato jokios kančios) ir nėra pateikiamas aiškiai neigiamas smurtautojo vertinimas.
Smurtas dažnai rodomas kaip priimtina priemonė siekti numatyto tikslo. Dar viena keista sąsaja kine yra smurtinių veiksmų rodymas, kaip juokingų ir linksmų nuotykių. Netgi yra specialus tam skirtas žanras – veiksmo komedija.
Paradoksalu tai, kad, pavyzdžiui, nacionalinių televizijų programose kokį nors eilinį vakarą gali būti sunku rasti pažiūrėti filmą be smurto elementų.
– Visuomenė mokosi kritiškai vertinti medijų turinį. O jį kuriantieji – ar didėja reikalavimai jiems? Gal aš klystu, bet kol kas didžiausia atsakomybė, ko gero, ir yra moralės aspektas, visuomenės vertinimas.
– Teisinių ir etinių reikalavimų yra daugybė. Jų prižiūrėtojų Lietuvoje netgi atrodo per daug. Tačiau dažnai kyla dilema tarp saviraiškos laisvės ir atsakomybės ribų. O visuomenės vertinimas yra pats svarbiausias, nes jeigu didesnė auditorijos dalis nesidomėtų tendencingu ir neatsakingu turiniu, jo sklaida greitai sumažėtų, nes būtų nuostolinga.
– Kraštutinis atvejis nukentėjus – kreiptis į teisėsaugą. Tačiau tam reikia kantrybės, laiko, užsispyrimo… Ką dar galima daryti, žmogui, apie kurį paskleidžiama melaginga informacija, arba jeigu faktai nemelagingi, bet pernelyg eskaluojama turima informacija apie žmogų?
– Taip, teismas – kraštutinė priemonė. Bet tik jis gali priimti galutinį sprendimą. Kita vertus, šiuolaikinėje komunikacijos sistemoje yra socialiniai tinklai, kuriuose galima panaudoti labai geriems tikslams – skleisti tikrovę atitinkančią ir teigiamą socialinį poveikį turinčią informaciją.
– Po Nepriklausomybės atgavimo užplūdo laisvės banga, propagandos sumažėjo, tačiau medijos tuomet gana drastiškais būdais siekė populiarumo, stengėsi įtikti masiniam vartotojui. Dabar procesas gerokai subtilesnis. Kaip jis keitėsi, link ko dabar einama, į ką orientuojamasi?
– Lietuvai atgavus laisvę, subliūško vienos partijos propaganda, tačiau atsivėrė nauja reklamos ir viešųjų ryšių manipuliacijų jūra (prisiminkime vien tik ypač klaidinančio pobūdžio „Sekundės“ banko, pradanginusio tūkstančių indėlininkų pinigus, reklamas). Kai kurios žiniasklaidos organizacijos, norėdamos pasiimti reklamos pinigus, papildomai įsivelia į paslėptus tendencingo informacijos pateikimo sandėrius. Išsiplėtojus naujoms technologijoms, dar padaugėjo manipuliavimo informacija formatavimo galimybių. Todėl reikia nuolat domėtis medijų naujovėmis, bandyti suvokti jų galimybes ir plėtoti informacinio raštingumo įgūdžius.
– Subtilus dalykas – medijų psichologinis poveikis žmogui. Žinau, esate domėjęsis šia sritimi… Daugeliui mūsų atrodo, kad esame protingi ir mūsų tai neveikia, o kaip yra iš tiesų? Aišku, poveikis nėra vien neigiamas – kokios laidos, straipsniai labiausiai, Jūsų manymu, įkvepia?
– Teigiamo medijų (žiniasklaidos) poveikio yra labai daug. Apskritai be žiniasklaidos, demokratinė visuomenė negalėtų egzistuoti. Prob­lema yra ta, kad žiniasklaida yra labai įvairi ir dirba vadovaudamasi skirtingais atsakingumo visuomenei standartais. Puikaus žiniasklaidos turinio galima rasti daugelyje sričių, temų. Tam reikalingas nuolatinis domėjimasis, informacijos atranka, koks turinys yra kiekvienam svarbus ir reikalingas.
– Paslėptos reklamos atvejai – norėtųsi pakalbėti apie subtilesnius, sunkiai atpažįstamus.
– Tai tokie atvejai, kai yra už reklamą užmokėta, tačiau žinia­sklaidos priemonėje tai nenurodyta ir informacija pateikiama ne kaip reklama, o kaip žurnalistinis turinys. Paslėptos politinės reklamos fiksavimą per rinkimų kampaniją bando atlikti Vyriausioji rinkimų komisija, bet tai padaryti sudėtinga be specialių priemonių, tai yra iš esmės specialiųjų tarnybų darbas.
Dar yra naudojamas mišrus būdas – turinio rinkodara, kai nurodoma, kad tai partnerio turinys ir žiniasklaidos vartotojas gali nežinoti, ar toks partneris už tą turinį mokėjo. Be to, konstruojant komercinę reklamą, jų kūrėjai dažnai naudoja įvairias priemones, skatinančias neteisingą supratimą, nors pats reklamos turinys formaliai tikrovei neprieštarauja. Pateikiamos užuominos, dviprasmybės, kurios skundo atveju padeda išsisukti nuo atsakomybės. Tai tipiška reklamuojant staigaus svorio numetimo priemones ar paslaugas. Taip pat vartojami vengiantys tiesaus apibūdinimo žodžiai. Pavyzdžiui, nekonkretus teiginys „gali padėti“ dalies žmonių, pamačius (išgirdus) prekės ar paslaugos reklamą, suvokiama, kaip „padeda“, o nusipirkus reklamuojamą produktą atitinkamo padėjimo nesulaukiama.
Dar vienas propagandistų ir nesusipažinusių su reklamos poveikio sritimi populiarus tvirtinimas, kad reklama mus gali paveikti per pasąmonę. Yra toks paplitęs viešame diskurse terminas „dvidešimt penktas kadras“, tai yra, kad labai trumpi milisekundiniai vaizdai ar garsai, kurių mes neįsisąmoniname, gali paveikti mūsų elgesį – taip, kaip nori propagandistai. Tačiau – tai yra moksliškai neįrodyta, aiškiau šnekant, tai yra propaganda arba netiesa.
– Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Jolanta RAČAITĖ

Nuotrauka iš Deimanto JASTRAMSKIO archyvo

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.