------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Marijampolės regiono gyventojų žiniasklaidos vartojimo įpročiai lenkia šalies statistiką

Dr. V. Grigas sako, jog suvalkiečiai gana teisingai vartoja žiniasklaidos turinį. Visgi jis mano, kad praktikoje situacija yra kiek kitokia. „Daryti viską tiksliai taip, kaip reikia, tiesiog pritrūkstame laiko. Skubame ir per tą skubą pasiimame pirmą pasitaikiusią informaciją, kuria vėliau ir remiamės. Tad viena yra žinoti, kaip viską daryti, o kita – taikyti tai praktikoje“, – tikino specialistas. K. Petrauskis pastebi, kad Marijampolės krašto gyventojai aktyviai žiūri televiziją. Anot jo, daug žiūrėti televizijos nepatartina, nes ji gali suformuoti labai stereotipinį ir iškreiptą tikrovės vaizdą.Lietuvos statistika rodo, jog gyventojų įpročiams ir požiūriui į žiniasklaidos turinio vartojimą iki vadovėlinio dar toloka. Vis dėlto džiugina tai, kad prognozės – optimistinės dėl numatomo švietimo augimo medijų ir informacinio raštingumo klausimais. Norėdami išsiaiškinti, ar mūsų krašto gyventojų žiniasklaidos turinio vartojimo įpročiai artimi Lietuvos statistikai, ar galbūt ją lenkia teigiama prasme, išėjome į Marijampolės gatves ir klausėme gyventojų, kaip, kokiu būdu jie sužino informaciją ir kaip ją vertina.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centro asistento, knygos „Šiuolaikinės medijos ir informacija: požeminiai garažai „Google“ karalystėje“ bendraautoriaus dr. Vinco Grigo ir Komunikacijos fakulteto lektoriaus Kęstučio Petrauskio paprašėme pakomentuoti praeivių atsakymus.

 

 

Virginijus iš Varnupių kaimo.Virginijus iš Varnupių kaimo:
– Informaciją ir naujienas sužinau naudodamas įvairius žiniasklaidos kanalus. Žiūriu televiziją, klausau radiją, skaitau laikraščius, internetinius naujienų tinklalapius. Pastebiu, kad dažnai ta pati naujiena skirtinguose žiniasklaidos kanaluose yra pateikiama labai skirtingai. Kartais sunku suprasti, kur yra tiesa. Kai kyla klausimų, dvejonių apie išgirstą, pamatytą, perskaitytą informaciją, kalbuosi su šeimos nariais, nuomonės klausių kolegų. Viskuo, ką perskaitau ir išgirstu, besąlygiškai netikiu. Žiniasklaidos turinį stengiuosi vertinti kritiškai. Manau, tik taip galima pasaulį suprasti teisingai, nes norinčių, kad minios jį suprastų taip, kaip palanku kažkam, yra daugybė.

Vincas Grigas:
– Puikus sprendimas naudotis keliais skirtingais šaltiniais, abejoti pateikiamu turiniu. Virginijus supranta, kad dalis turinio yra ne faktai, o siekis kažką įpiršti siekiant naudos. Pagirtinas sprendimas pasikliauti savo artimų žmonių nuomonėmis. Tai senas geras būdas padiskutuoti apie tai, kas išgirsta, ir nelikti vienam su savo mintimis, dvejonėmis.

Juzė iš Paežerėlių kaimo (Liud­vinavo sen.).Juzė iš Paežerėlių kaimo (Liud­vinavo sen.):
– Dažniausiai žiūriu televiziją, bet skaitau ir laikraščius, kartais klausausi radijo. Stengiuosi informaciją gauti įvairiais būdais. Kartais, kad įsitikinčiau naujienos patikimumu, pakanka ir vieno šaltinio, o kartais išgirdus faktą iš karto kelia dvejonių. Tokiu atveju papildomos informacijos apie pranešimą ieškau kituose žiniasklaidos kanaluose. Nuomonėmis apie naujieną keičiamės su vyru, sūnumi. Kartais diskusija su jais padeda rasti atsakymus į klausimus, kuriuos sukelia išgirstos žinios.

Vincas Grigas:
– Televizija yra vienas iš kanalų, kuriame pateikiamą informaciją sunku objektyviai įvertinti, nes mus atakuoja ne tik pateikiama faktinė informacija, bet ir naudojamas muzikinis fonas, specialiai parinkti vaizdai, viskas vyksta greitai ir nėra galimybės sugrįžti atgal, peržiūrėti dar kartą. Tokią galimybė turime spaudoje, tad geras sprendimas – naudoti įvairius sklaidos kanalus, taip pat padiskutuoti su artimaisiais. Faktų tikrinimas kitose žiniasklaidos priemonėse ne visuomet efektyvus, nes tiesiog ir kitur gali tą pačią žinią atkartoti (naudoti tą patį informacijos šaltinį). Kartais gerai informaciją tikrinti kituose šaltiniuose.

Judita iš Marijampolės.Judita iš Marijampolės:
– Daugiausia žiūriu ir labiausiai pasitikiu televizijoje pateikiama informacija. Kartais paskaitau internetinius naujienų tinklalapius. Ne kartą teko pastebėti, kad skirtingi žiniasklaidos kanalai tas pačias naujienas pateikia skirtingai. Vienos pučia didesnius burbulus, kitos mažesnius, todėl stengiuosi informaciją gauti skirtingais būdais – taip suprantu, kad ne visos naujienos yra tokios geros ar tokios blogos, kaip kai kurie kanalai nori pasakyti. Apskritai, manau, kad vienu šaltiniu pasitikėti ir naujienas gauti tik iš vieno žiniasklaidos kanalo nėra gerai. Tiesa yra kažkur viduryje, kažkur aplinkui – kiekvienas pats ją turime iš mažų dalių susirinkti.

Vincas Grigas:
– Televizija yra viena nepalankiausių medijų siekiant įvertinti, ar pateikiama informacija yra teisinga, tiksli. Viskas vyksta greitai, nekartojama, naudojami papildomi dalykai, atitraukiantys ar tikslingai nukreipiantys dėmesį – muzika, vaizdo medžiaga. Be to, televizijoje (žiniose) pateikiamos medžiagos negalime atsirinkti, kaip norime, žiūrime iš eilės. Interneto portale ar skaitydami laikraštį jau turime galimybę rinktis, ką skaityti, o ką praleisti. Tad labiau patys valdome, kokią informaciją gauname. Televiziją žiūrėdami esami pasyvesni stebėtojai. Kadangi turime mažai laiko, svarbu tinkamai pasirinkti kanalus, kad nereikėtų nuolat tikrinti ar abejoti. Reikia atskirti nuomonę nuo faktų. Tai ne visuomet paprasta. Be to, ne visi faktai būna teisingi ir svarbu, kaip jie pateikiami.

Lina iš Marijampolės.Lina iš Marijampolės:
– Labiausiai mėgstami ir dažniausiai naudojami žiniasklaidos kanalai yra televizija ir internetas. Ten pateikiama informacija besąlygiškai nepasitikiu. Suvokiu, kad žiniomis galima manipuliuoti, daryti poveikį. Žinau, kad svarbu žinoti ne tik žiniasklaidos priemonių pavadinimus, bet ir jų savininkus – nuo to gali priklausyti naujienų turinys ir nuomonės formavimo kryptis. Kad išlaikyčiau atsparumą neigiamam informacijos poveikiui, apie perskaitytą, išgirstą, sužinotą naujieną visada stengiuosi padiskutuoti su šeimos nariais, draugais, kolegomis. Žinodama jų nuomonę kai kurias naujienas pradedu vertinti ir suprasti kitaip.

Vincas Grigas:
– Turime galimybę rinktis iš daugybės kanalų, tad verta paieškoti kelių, kuriais pasitikime. Per didelė našta yra nuolat galvoti ir analizuoti, kur čia melas, o kur tiesa. Tiesiog tam neturime laiko. Yra daugybė dalykų, kurių mums nereikia žinoti arba juos žinodami nieko negauname, jų nežinojimas mums nepakenks. Tad šiandien dažnai svarbiau atsirinkti, kuo domėtis ir kur domėtis, sugebėti atsispirti pagundai domėtis visa medijose pateikiama informaciją.

Kęstutis Petrauskis:
– Pagirtina, kad visi Marijampolės ir rajono gyventojai sako besistengiantys kritiškai vertinti žiniasklaidos pranešimus. Taip pat labai gerai, kad žmonės informaciją gauna iš įvairių šaltinių: televizijos, radijo, laikraščių ir interneto. Tokiu būdu, kaip pastebėjo kalbintieji, matyti, jog neretai žiniasklaidos pranešimai, valstybėje vykstančių procesų, reiškinių vertinimai skiriasi.
Gal pasireiškia sveikas suvalkietiškas būdo bruožas, bet labai gerai, jog žmonės žino, kad žiniomis galima manipuliuoti. Apie tai juk tiek daug dabar kalbama.
Panagrinėkime tokį pavyzdį. Štai premjeras Saulius Skvernelis nuvyko į Rusnę apžiūrėti statomos estakados. Lyg „tarp kitko“ Rusnės seniūnė paklausė apie prezidentavimą ir S. Skvernelis patvirtino kandidatuosiąs. Žiniasklaida apie tai pranešė. Buvo žiniasklaidos priemonių, kurios transliavo premjero žodžius, neva jis sprendžia problemas, kurios anksčiau nebuvo sprendžiamos (Rusnės estakada tai lyg patvirtina). Vis dėlto dalis žiniasklaidos pažiūrėjo kritiškiau ir atskleidė, jog tai buvo suplanuota premjero viešųjų ryšių akcija. Ir dar – už mokesčių mokėtojų pinigus. Išvada: pranešimai, kad S. Skvernelis kandidatuos ir jis daro, kai kiti nieko nedarė, suformuos vienokią nuomonę. Bet pranešimai, kad tai yra suplanuota viešųjų ryšių akcija, pasikviečiant tik „artimus“ žurnalistus, derinant klausimus su seniūne, o veiksmus – su žinoma viešųjų ryšių agentūra, suteiks daugiau ir ne vien teigiamų žinių apie kandidatą.
Apklaustieji taip pat minėjo, jog mėgsta iš žiniasklaidos sužinotas naujienas aptarti su pažįstamais, bičiuliais, kolegomis. Tai rodo, kad mes esame veikiami ne tik žiniasklaidos, bet ir aplinkinių žmonių nuomonės (kartais net sunku nustatyti, kas padaro didesnę įtaką). Šis reiškinys komunikacijos tyrinėtojų ištirtas jau daugiau kaip prieš penkiasdešimt metų. Tai yra vadinamoji dviejų pakopų informacijos srauto teorija. Esmė ta, kad informacija patenka vadinamiesiems „nuomonių lyderiams“ (tokių turime kiekvienoje darbovietėje ar net mokyklos klasėje), o pastarieji, kaip autoritetai, veikia aplinkinius.
Pastebėjau, kad visi klausiamieji kaip informacijos šaltinį pirmiausia paminėjo televiziją. Tai rodo, kad televizija tarp žiniasklaidos priemonių vis dar tebėra svarbiausia ir įtakingiausia priemonė. Ji turi galimybę mus nukelti į tiesioginę veiksmo vietą, perduoti vaizdus iš viso pasaulio. Jie ne tik informuoja, bet ir šviečia, linksmina.
Kita vertus, daug žiūrėti televizijos taip pat nepatartina, nes ji gali suformuoti labai stereotipinį ir iškreiptą tikrovės vaizdą. Pavyzdžiui, tyrimais nustatyta, kad daug žiūrintys televiziją žmonės yra įsitikinę, jog nusikalstamumas yra gerokai didesnis nei iš tiesų realybėje. Kas padaro tokiam įvaizdžiui poveikį? Rodomos laidos ir informacija apie nusikaltimus. Taip pat tyrėjai yra nustatę, kad žiūrintys vadinamąsias gyvenimo būdo laidas susiformuoja iškreiptą požiūrį į šeimą.
Mokslininkai šį reiškinį vadina Kultivacijos teorija: kuo daugiau žiūriu ar naudoju, tuo labiau tikiu. Šis reiškinys pasireiškia ir internete, nes interneto portalai, taip pat kaip ir televizijos, sistemingai pasirenka tik tas temas, kurias žmonės „klikina“ (daugiausia peržiūrinėja – aut. pastaba). Kasdienybėje, beje, galima pastebėti tokių reiškinių stebint mūsų vaikų elgesį. Jie daug naudoja arba net „gyvena“ socialiniuose tinkluose. O apie ką diskutuoja? Apie „žvaigždes“, nes jos aptarinėjamos socialinių tinklų „postuose“.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.