------------------------------------

Naujos knygos

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Medijos: kaip jas suprasti? Žiniasklaida ir jos pateikiama informacija – galinga jėga

Kiekviena mūsų diena pilna įvykių. Informacija apie juos sklinda didžiuliu tempu ir kiekiais televizijoje, radijuje, laikraščiuose, internete. Vos spėjame sekti nuolat besikeičiančius įvykius, naujienas. Žiniasklaida – tarsi langas, leidžiantis mums pamatyti už jo vykstančius įvykius. Kaip nepasiklysti informacijos galybėje, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti, kaip nepakliūti į manipuliatorių pinkles, kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektoriumi Kęstučiu Petrauskiu.

 

Kęstutis Petrauskis ragina skaitytojus nesileisti, kad jais būtų manipuliuojama.– Ar dažnai tenka susidurti su situacija, kai ta pati informacija skirtingose informacijos priemonėse pateikiama skirtingai? Kokios priežastys šio reiškinio? Gal galite pateikti konkrečių pavyzdžių? Kaip skaitytojui nepaklysti, kaip atsirinkti, kur tiesa, kaip „skaityti“ tokią informaciją?
– Reiškinys, kai žmonės skirtingai vertina tą pačią informaciją, bet pateikiamą skirtingose žiniasklaidos priemonėse, pastebėtas jau gana seniai.
Prieš beveik 60 metų JAV prezidento rinkimų debatuose susitiko Džonas Kenedis (John Kennedy) ir Ričardas Niksonas (Richard Nixon). Jų žodžių dvikova buvo transliuojama per radiją ir tuo metu Amerikoje labai išpopuliarėjusią televiziją.
Didžiausias tų debatų netikėtumas buvo tai, kad žmonės, klausę radijo, palaikė R. Niksoną. Jo kalbos maniera, idėjos, pasiūlymai klausytojams pasirodė labai kompetentingi.
Tačiau rinkėjams, žiūrėjusiems televiziją, vienareikšmiškai geresnį įspūdį padarė Dž. Kenedis. Jaunas, energingas politikas pavergė auditoriją. Jis, žinia, buvo išrinktas JAV prezidentu.
Po tų debatų padaryta išvada, kad vaizdas iškreipia žmonių politikos ir bendrai realybės suvokimą. O dar tiksliau – didesnę įtaką daro ne tiek turinys, o įvaizdis. Taigi, nustatyta, kad skirtingos žiniasklaidos priemonės gali daryti ne vienodą įtaką. Televizija, o šiuo laiku ir internetas, dėl savo galimybių pajungti vaizdo, garso efektus, daro didesnę įtaką nei kitos žiniasklaidos priemonės.
Įpratę gauti greitą informaciją neretai skaitome tik antraštes. – Kaip žurnalistų pateikta informacija gali veikti žmones? Ar tai daroma sąmoningai, turint iš anksto numatytų tikslų?
– Mokslininkai jau seniai yra nustatę kaip žiniasklaidoje pateikiama informacija veikia žmones. Žiniasklaidos daromą įtaką galima pastebėti net buitiniame, kasdienybės lygmenyje: kaip rengiamės, ką perkame, kaip leidžiame laisvalaikį, ką aptariame su draugais, kolegomis darbe (orientuojamės į tai, ką matėme, girdėjome, skaitėme).
Komunikacijos moksluose tas poveikis yra vadinamas informacijos efektais. Jie gali paveikti mūsų žinias, nuomonę, padaryti įtaką jausmams, mūsų nuostatoms, elgesiui, veiksmams.
Kaip tai pasireiškia kasdienybėje būtų štai toks pavyzdys: populiariame Egipto kurorte įvyko teroristinis išpuolis prieš turistus. Taigi žmonės pirmiausia sužino apie įvykį. Bet kartu tokia žinia gali paveikti žmogaus emocijas, nuomonę („musulmoniškose šalyse nesaugu, siaučia terorizmas, jis nukreiptas prieš Vakarus“). Galiausiai tai gali paveikti veiksmus. Žmogus gali apsispręsti: „niekada nebevažiuosiu atostogauti ar turistauti į tuos kraštus“.
Žiniasklaidos priemonės, žinodamos kokį efektą padaro informacija, ją gali skleisti sąmoningai (pavyzdžiui, politinėje kontroversijoje palaikant vieną ar kitą partiją, politiką). Bet gali būti, kad efektas padaromas ir nesąmoningai, neplanuotai. Pavyzdžiui, pranešimai apie priekabiavimo skandalą, į kurį įsivėlęs politikas, gali paveikti rinkėjų nusivylimą ne tik konkrečiu politiku, bet ir partija ar net politine sistema.
– Kokias priemones pasitelkia žiniasklaida, norėdama paveikti skaitytoją, pasiekti savo tikslą ar įvykdyti užsakymą?
– Norint, kad informacijos poveikis būtų dar stipresnis, žiniasklaida neretai panaudoja taip vadinamus „rėmus“. Tai yra kai politikai, partijos ar valstybės apibūdinami naudojant vis tuos pačius epitetus, stereotipus. Tam yra panaudojamos metaforos, istoriniai palyginimai, vaizdai, posakiai. Gan ryškus pavyzdys šiuo metu yra žiniasklaidos „kova“ prieš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį Ramūną Karbauskį. Pastarasis apibūdinamas kaip didžiausias žemgrobys, ūkininkų išnaudotojas, nedoras verslininkas, nesilaikantis įstatymų. Dažnai jis lyginamas su tėvu (ko galima tikėtis iš kolūkio pirmininko sūnaus), naudojamos nuotraukos, kuriuose R. Karbauskis apsirengęs tautiniais rūbais (istorinė metafora – „nešiuolaikiškas“).
Bet prisiminkime, kad panašiai prieš keletą metų buvo apibūdinamas Andrius Kubilius. Jis vaizduotas kaip beširdis, ciniškas politikas, kuriam terūpėjo kaip mažinti atlyginimus, pensijas (nors tai buvo ekonomikos nulemta būtinybė, o ne jo būdo ar veiklos bruožai).
Tokios priemonės naudojamos, kad pasakojama istorija būtų efektyvesnė, kad išryškėtų jos svarba prieš kitus įvykius. Tačiau tuo pačiu akivaizdu: kitokie akcentai, kitos žurnalistinės technikos panaudojimas ir kitokie rėmai, suformuotų kitokį realybės suvokimą.
Dėl informacijos gausos tapo sudėtinga skirti patikimą ir nepatikimą informaciją. – Kaip žmogui, skaitytojui, žiūrovui suprasti, kada jis gauna nešališką informaciją, o kada norima ja manipuliuoti?
– Šiuolaikinės visuomenės narys, siekdamas būti gerai informuotas ir neleisti, kad juo kas nors manipuliuotų, turi suprasti šiuos dalykus. Pirma, kaip informacija yra kuriama. Antra, kokias intencijas turi informacijos kūrėjai. Trečia, turi gebėti atpažinti informaciją, kuria siekiama manipuliuoti. Ketvirta, suprasti, kodėl siekiama manipuliuoti, t. y. paveikti jo jausmus, veiksmus, lūkesčius; Penkta, išsiugdyti gebėjimus perskaityti reikšmes, užkoduotas „tarp eilučių“.
Tai nėra lengva. Kaip to išmokti? Stengtis skaityti ne vieną laikraštį ir ne vieną interneto portalą, žiūrėti ne vieną televizijos kanalą. Analizuoti, lyginti gaunamą informaciją.
Kritiškai pradėti vertinti jau nuo antraštės, pagalvoti ar ja nenorima primesti „įpiršti“ nuomonę. Pagalvoti ar faktai, aplinkybės, pateikiami pranešime tikri, neiškraipyti ar pateikiamos skirtingos nuomonės (t. y. skaitytojui, žiūrovui leidžiama pačiam padaryti savo išvadas).
– Kodėl tai svarbu? Kaip skaitytojui nepaklysti, kaip atsirinkti, kur tiesa, kaip „skaityti“ tokią informaciją?
– Dėl informacijos gausos tampa sudėtinga skirti patikimą ir nepatikimą informaciją. Todėl žmonėmis, jų nuostatomis galima nesunkiai manipuliuoti.
Ypač šias galimybes sustiprino internetas. Mes įpratome gauti informaciją kuo greičiau. Neretai juk net nebeskaitome turinio, o tik peržiūrime antraštes savo mobiliajame telefone. Taigi jas atitinkamai formuluojant paveikti, manipuliuoti galimybių dirva yra labai palanki (ir ne tik Lietuvoje. Amerikos rinkimus, žinia, paveikė Rusija, socialiniuose tinkluose, internete paskelbdama tūkstančius „žinių“, kurių tikslas buvo vienintelis – paveikti eilinių amerikiečių emocijas, nuomonę, o tuo pačiu ir elgesį rinkimų metu).
– Ačiū už pokalbį.

Loreta TUMELIENĖ
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš pašnekovo albumo

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.