------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas – neišvengiama realybė

Spartūs skaitmenizacijos procesai šaknijasi šiuolaikinėje visuomenėje. Dauguma gyvenimo neįsivaizduoja be kompiuterio, telefono, interneto. Elektroninių įrenginių padedami užsisakome paslaugas, tvarkome dokumentus, įsigyjame, parduodame prekes. Tai keičia piliečių, įmonių, įstaigų, organizacijų darbą. Kai kompiuteris – pažįstamas aparatas, internetas – suprantamai veikianti erdvė, didelių sunkumų įsilieti į skaitmenizuotą visuomenės gyvenimą neliko. Bėdų kyla tiems, kuriems elektroniniai įrenginiai vis dar nepažįstami daiktai. Tokių asmenų tarp mūsų yra, tačiau greitai gali nelikti. Ignoravusieji ar ilgą laiką elektronikos įrenginių valdymo būtinybės nepripažinusieji sako, kad kitos išeities, kaip taikytis prie kintančio pasaulio, nėra. Todėl įvairūs medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius lavinantys mokymai ir seminarai šiuo metu – ant bangos. Specialistai sako, kad aktualūs jie turėtų būti ne tik pažintį su internetu ir elektronika pradedantiems, bet ir juos gerai pažįstantiems ir valdantiems asmenims. Pasirodo, kartais pernelyg pasitikime savo jėgomis ir įgūdžiais, kurie mus įpainioja į sudėtingas ir net pavojingas situacijas.

Pradžią davė skandinavų įranga
Vyresnioji bibliotekininkė Vaida Juselytė informacinio ir kompiuterinio raštingumo subtilybių moko ir pradedančiuosius, ir pažengusiuosius.Į internetinę erdvę lietuvaičiai pirmą kartą koją įkėlė 1991 m. spalio 10 dieną, kai norvegai mūsų šaliai padovanojo palydovinę įrangą. Ant Seimo stogo įtaisyta antena Lietuvai leido savarankiškai prisijungti prie pasaulinio žiniatinklio. Į internetinę erdvę tuomet patekti galėjo tik prie Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tink­lo „Litnet“ prijungti kompiuterių vartotojai – daugiausia mokslo įstaigose dirbantys darbuotojai ir studentai. Plačiajai visuomenei internetas tapo prieinamas 1994 metais, kai Atviros Lietuvos Fondas turintiems nuosavus kompiuterius asmenims neatlygintinai suteikdavo prisijungimo duomenis.

Delsimą pavertėme galimybe
Skaitmenizacija Lietuvoje vystėsi keletu žingsnių atsilikdama nuo Vakarų pasaulio šalyse vykstančios pažangos. Vis dėlto tai neužkirto kelio Lietuvai 2011 metais tapti šalimi, turinčia sparčiausią plačiajuostį interneto greitį pasaulyje. Svarstoma, kad pažangą interneto tinklų plėtroje mums pasiekti padėjo tų kelių žingsnių, kurių mums kažkada trūko eit koja kojon su Vakarų pasaulio pažanga, stoka. Kol vienos šalys, norėdamos paspartinti interneto greitį, turėjo dirbti prie senos įrangos, inžinerinių tinklų pakeitimosparčiai tobulėjančiais įrenginiais, Lietuva, neturėjusi plačios interneto tinklų infrastruktūros, ją sukūrė tada, kai jau buvo sukurti ir prieinami modernūs įrenginiai.

Prieigą turime, bet jos tinkamai neišnaudojame
Šiandien lietuviško interneto greitis galbūt nėra pats sparčiausias pasaulyje, tačiau vertinant interneto tinklų infrastruktūros naujumą ir efektyvumą vis dar esame tarp lyderiaujančių valstybių. Džiugina ir tai, kad interneto ryšys, kompiuterinė įranga tapo prieinami daugumai. Skaičiuojama, kad 2011 metais internetu Lietuvoje naudojosi apie 65 proc. namų ūkių, 2018 m. – jau 78 proc. namų ūkių. Bėda ta, kad turėdami spartų interneto ryšį ir plačią tinklo prieigą, tinkamai juo ir į jį vedančiais įrenginiais naudotis nemokame. Skaičiuojama, kad kas antras Lietuvos gyventojas nemoka naudotis kompiuteriu ir apie 50 proc. tautiečių turi nepakankamus skaitmeninius įgūdžius arba jų visai neturi. Daugiausia tai – vyresnio amžiaus žmonės.

Duomenis lemia kartų skirtumai
Statistika skelbia, kad geriausius kompiuterinio raštingumo įgūdžius šiandien turi kartų Y, gimusių 1984–2003 metais, ir Z, kuriai priklauso vaikai, gimę nuo 2003 metų, atstovai. Viskas todėl, kad Y karta gimė pačiame kompiuterizacijos įkarštyje. Su Z karta viskas dar paprasčiau, nes jie gimė ir augo jau žinodami, kas yra internetas, todėl sakoma, kad tai geriausiai naujausias technologijas išmananti karta. Kai 1944–1963 m. gimė prarastoji arba kitaip vadinama kūdikių bumo karta, kompiuterinė įranga buvo embriono stadijoje, todėl to meto darbingo amžiaus žmonėms menkai rūpėjo kas dedasi ir kaip vystosi technika. X karta, gimusi 1964–1983 metais, kompiuterizacijos procesus suvokė geriau, tačiau tuo metu jiems tai taip pat mažai rūpėjo. Tada jie buvo darbingo amžiaus žmonės, kurių darbas kompiuterinių įgūdžių nereikalavo. Tai yra priežastys, kodėl šiandien prasčiausiai kompiuterius valdo ir siauriausią prieigą prie interneto tinklo turi vyresniojo ir senyvo amžiaus žmonės, prarastosios ir X kartų atstovai.

Ignoruoti skaitmenizacijos neįmanoma
Pažintis su skaitmenine erdve prasideda nuo kompiuterio, o išklausę pradžiamokslį, mokymų dalyviai kviečiami gilinti žinias ir susipažinti su platesnėmis kompiuterinio ir informacinio raštingumo sąvokomis.Kategoriškai sakyti, jog visi prarastajai ar X kartai priskiriami asmenys negeba naudotis kompiuteriniais įrenginiais, negalima. Yra daugybė žmonių, kurie prisitaikė prie kintančios aplinkos, tačiau statistika ir tendencijos visgi sako, kad šių kartų žmonių kompiuterinis raštingumas – skurdžiausias. Nemaža dalis šiai grupei priskiriamų asmenų ilgą laiką neigė faktą, kad pasaulis keičiasi ir kad norint gyventi visavertį, patogų gyvenimą, perprasti kompiuterio veikimą ir jungtis į interneto tinklą vieną dieną reikės. Jei prieš 10 metų ignoruoti skaitmenizacijos procesus dar buvo galima, šiandien to padaryti praktiškai neįmanoma. Kompiuterio ir interneto pagalba ne tik pramogaujame, bet ir dirbame, mokomės, perkame, parduodame daiktus, paslaugas, mokame mokesčius, tvarkome finansus. Neturintiems nė menkiausio supratimo apie kompiuterį, kaip veikia internetas, išsiversti be artimųjų, gebančių valdyti elektroninius įrenginius, pagalbos tampa sunku. Todėl nori nenori tenka pradėti pažintį su kompiuterine technika ir internetu. Ypač tai paskatino operatorių, tiekiančių gyventojams elektrą, dujas, sprendimas neišdavinėti naujų atsiskaitymo knygelių pasibaigus senoms. Teigiama, kad taip elgtis nuspręsta siekiant paskatinti gyventojus mokesčius mokėti skaitmeniniu būdu.

Mokymus veda porą dešimtmečių
Prognozuodamos ateitį ir suprasdamos, kad skaitmenizacija vieną dieną palies įvairias gyvenimo sritis, Lietuvos bibliotekos gyventojus kompiuterinio, informacinio ir medijų raštingumo pradėjo mokyti 2000 metais. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka skaičiuoja, kad siekdama pagerinti gyventojų skaitmeninius įgūdžius per beveik 20 metų surengė nesuskaičiuojamą kiekį užsiėmimų. Nemažai gyventojų jais jau yra pasinaudoję ir daug ko išmokę, tačiau patirtis rodo, kad dar ne visi perprato kompiuterinių įrenginių veikimą. Todėl šiuo metu biblioteka dalyvauja ir gyventojus kviečia pasinaudoti poros informacinio raštingumo skatinimui skirtų projektų nauda.
Projekto „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ tikslas – padėti gyventojams išmokti efektyviai, saugiai, atsakingai naudotis informacinėmis technologijomis ir internetu, taip pat jo teikiamomis galimybėmis. Šis projektas įgyvendinamas visoje Lietuvoje ir yra nukreiptas į gausią tikslinę, apie 500 tūkst. asmenų, kurie vis dar nesinaudoja internetu arba kurių skaitmeniniai įgūdžiai nepakankami, grupę. Siekiant apmokyti tiek daug žmonių, sukurtas „skaitmeninių lyderių“ ir „e. skautų“ (savanorių) tinklas, vienijantis ne mažiau kaip 2000 asmenų. Prie šio tinklo yra prisijungę ir bibliotekininkai, kurie konsultuoja gyventojus atnaujintuose ir planuojamuose atnaujinti viešuosiuose interneto prieigos taškuose.

Moko ir naujokus, ir pažengusiuosius
Virtualios realybės įranga labiausiai domina jaunimą.Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje mokymus įgyvendinant projektą veda vyresnioji bibliotekininkė Vaida Juselytė. Specialistė sako, kad gyventojų susidomėjimo organizuojamais mokymais netrūksta.
– Mokymai yra kelių lygių. Priimame ir kviečiame mokytis tuos, kurie niekada nėra valdę kompiuterio ir nesupranta, kaip veikia pelė, klaviatūra. Praėję šiuos mokymus lankytojai žinias gali gilinti mokymuose apie internetą, naršykles, informacijos paieškos sistemas, socialinius tinklus, jų ir viso interneto saugumą, elektroninę bankininkystę. Negalėčiau pasakyti, kurie mokymai yra populiariausi. Galbūt nemažą susidomėjimą gyventojai pastaruoju metu rodo mokymams, kuriuose mokome kompiuterinio raštingumo pradmenų. Taip yra todėl, kad kompiuteris ir internetas tampa neatskiriama kasdienio gyvenimo dalis, o nemokant jų valdyti, jais naudotis, gyventi kasdienį gyvenimą tampa sudėtinga, – teigė specialistė.
V. Juselytė džiaugiasi, kad nemažai pradžiamokslį išklausiusių gyventojų noriai sutinka gilinti žinias ir ateina į specializuotus mokymus. Sako, jie svarbūs siekiant gyventojų veiklą internete ir prie kompiuterio paversti prasminga, saugia ir kokybiška. Tačiau mielai juose laukia ir tų, kurie jau turi susiformavusius įgūdžius.
– Ne visų savarankiškai išmokusių naudotis interneto galimybėmis įgūdžiai būna tinkami saugiam ir kokybiškam darbui internete. Žmonės elgiasi patikliai ir naiviai: nesaugo asmeninių duomenų, pasitiki nekokybiška, abejotinos kokybės informacija, didžiausiu ir svarbiausiu žinių šaltiniu neretai jiems tampa socialiniai tinklai. Pastariesiems reikia skirti ypač daug dėmesio, nes juose praleidžiama itin daug laiko, taigi ir netikromis naujienomis patikima, ir abejotinos reputacijos bei neaiškių ketinimų turinčius asmenis į draugų sąrašus priimama, – situaciją apžvelgė bibliotekininkė.

Lavina įgūdžius ir suteikia prieigą
Metų pradžioje atsinaujinusi biblioteka pradėjo vykdyti dar vieną su skaitmenizacija susijusį projektą „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“. Tam, kad ankstesnio projekto dėka išmokyti kompiuteriu ir internetu naudotis gyventojai galėtų juo naudotis, šios iniciatyvos dėka buvo atnaujinti viešosios prieigos kompiuterių ir interneto infrastruktūra, sudarant sąlygas gyventojams dalyvauti skaitmeninių kompetencijų ugdymo ir vietos skaitmeninio turinio kūrimo bei kitose skaitmeninės informacijos iniciatyvose. Deja, ne visi turi galimybę įsigyti kompiuterius, interneto paslaugas. Todėl, kad įgyti įgūdžiai nebūtų numarinti ir kad gyventojai galėtų savarankiškai bendrauti, ieškoti informacijos, naudotis elektroninėmis paslaugomis, kompiuterių tinklo infrastruktūra bibliotekose buvo išplėsta.

Galimybė pamatyti ir prisiliesti prie naujausių technikos galimybių
Reaguojant į sparčiai besikeičiančią skaitmeninę aplinką, minėto projekto dėka bibliotekoje atsirado ir įranga, kuri dar neprieinama net tiems, kuri turi kompiuterį ar internetą. Tai virtualios realybės akiniai, inovatyvūs kompiuteriai, leidžiantys žaisti modernius skaitmeninius žaidimus, asmenų inžinerinius gebėjimus lavinantys konstruktoriai, robotikos rinkiniai. Kol kas ši technika daugiausia skirta pramogai, tačiau biblioteka planuoja organizuoti renginius, įtraukiant į juos šiuos įrenginius tam, kad su naujomis technikos galimybėmis ir atradimais susipažintų kuo platesnis ratas žmonių. Svarbu paminėti, kad projektas „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“ į biblioteką atvedė ir spartesnį negu 30 Mb/s interneto ryšį, kuriuo gali naudotis bibliotekos lankytojai dirbdami ir su nuosavais kompiuteriais, ir su bibliotekoje esančia kompiuterine įranga. Visų šių paslaugų tikslas – e. transformacija, t. y. naujų produktų ir paslaugų atsiradimas įvairiose vietovėse, nepriklausomai nuo esamos infrastruktūros ar ekonomikos lygio.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.