------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Mokymasis turėtų būti dialogiškas ir tyrinėjantis (Eksperto komentaras)

Mintimis dalijasi Lietuvos edukologijos universiteto Edukacinių tyrimų instituto direktorė, Ugdymo pagrindų katedros profesorė dr. Daiva JAKAVONYTĖ-STAŠKUVIENĖ.

Lietuvos edukologijos universiteto Edukacinių tyrimų instituto direktorė, Ugdymo pagrindų katedros profesorė dr. Daiva JAKAVONYTĖ-STAŠKUVIENĖDarnaus vystymosi, kuriame vienu iš komponentų yra aplinkosauginis ugdymas, kontekstą nusako Geros mokyklos koncepcija (2015). Šiame dokumente teigiama, jog šiuolaikiniame pasaulyje žmogus atlieka daug vaidmenų, kurie dažnais atvejais yra netgi prieštaringi. Pabrėžiamos asmens savybės, tokios kaip atvirumas, komunikabilumas, lankstumas, adaptyvumas, tačiau ne mažiau svarbus tapatybės, vertybinio stuburo ir asmeninės gyvenimo prasmės susikūrimas. Tad ypač aktualus tampa asmenybės vertybinės orientacijos ugdymas – socialinis, pilietinis, dorinis asmens brandinimas. Visa tai turi įtakos numatant tinkamą šiems laikams ugdymo viziją. Asmenybės vertybinis ugdymo pagrindas yra esminis, mano nuomone, net pats reikšmingiausias kalbant įvairiomis aplinkosaugos temomis.
O kad vaikai išsiugdytų čia paminėtas vertybes, ir ikimokykliniame amžiuje, ir mokykloje ugdymasis (mokymasis) turėtų būti dialogiškas ir tyrinėjantis. Jį apibūdina tokie bruožai: įdomus ir stebinantis, provokuojantis, kuriantis iššūkius (pakankamai platus, gilus ir optimaliai sudėtingas); atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu, eksperimentavimu ir kūryba, teise klysti, rasti savo klaidas, jas taisyti); suasmenintas ir pagrįstas asmeniniais poreikiais ir klausimais, mokymosi uždavinių, tempo, būdų, šaltinių ir partnerių pasirinkimu, savistaba ir įsivertinimu; interaktyvus (pagrįstas sąveikomis ir partnerystėmis), bendruomeninis, tinklinis, peržengiantis mokyklos sienas (globalus); kontekstualus, aktualus (susietas su gyvenimo patirtimi, parengiantis spręsti realias pasaulio problemas, naudotis šaltinių ir informacinių technologijų įvairove).
Norėčiau pabrėžti, kad ugdymo turinys ir formos pasirenkamos ugdytojams bendradarbiaujant ir tariantis su ugdytiniais; atsižvelgiant į amžiaus tarpsnį, vaikų poreikius, polinkius ir galimybes.
Analizuojant aplinkosauginį turinį labai svarbus socialinio konstruktyvizmo teorija grindžiamas ugdymas, kai besimokantieji ugdymo prasmę ir reikšmę konstruoja patys, aktyviai dalyvaudami. Rekomenduojama sudaryti galimybes pačiam vaikui susikurti, keisti ar pertvarkyti aplinką, ugdymo įstaigos teritorijoje auginti ir tyrinėti daržoves, gėles; vaikai planšetiniu kompiuteriu ar skaitmeniniu fotoaparatu gali fotografuoti, filmuoti savo auginamus augalus ar išvykas į gamtą. Ugdytiniai skatinami diskutuoti apie pamatytas realaus gyvenimo problemines situacijas (pavyzdžiui, užterštus vandens telkinius, iškirstus, išdegintus ar kitaip suniokotus miškus), matytus filmus, kartu su artimaisiais skaitytas aplinkosauginio turinio knygas. Žinoma, atsižvelgiant į amžių, sudėtingėja analizuojamas turinys, probleminės situacijos, žodynas ir pan. Tokiu būdu nuo mažens gyvendami darnoje su gamta vaikai mokosi ne tik pažinti natūralią gamtinę aplinką, bet ir saugoti, rūpintis ja.
Ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams priimtiniausias yra asmenine patirtimi grįstas ugdymasis. Tokio amžiaus ugdytiniai geriausiai ugdosi patys būdami aktyvūs – tyrinėdami visais pojūčiais, darydami, bandydami ir eksperimentuodami, stebėdami veiksmų pasekmes, diskutuodami, spręsdami problemas, dalydamiesi išvykų patirtimi ir kt. Aplinkosaugos temos yra integruotos į ikimokyk­linio ir pradinio ugdymo turinį.
Ugdymas vyksta ne tik uždaroje erdvėje – grupėje ar klasėje, bet ir išnaudojant visas kitas galimybes – vaikas ugdomas ir realiame, ir virtualiame pasaulyje, ir ugdymo įstaigoje, ir už jos ribų. Skatinamas veikimas kartu bendradarbiaujant su bendraamžiais ar kitais bendruomenės nariais, tolerancija, bendruomeniškumas, socialinis jautrumas. Vaikai skatinami kurti grupinius darbus jiems įdomia aplinkosaugos tema.
Siekiant darnaus gyvenimo, labai svarbu ikimokykliniame amžiuje išsiugdyti tinkamus kasdienio gyvenimo įpročius, tokius kaip tvarkingas valgymas, savarankiškas savitvarkos veiksmų atlikimas, saugus elgesys bet kokioje aplinkoje.
Planuojant ir organizuojant ugdymo procesą, labai svarbu atsižvelgti į šiuos laukiamus rezultatus:
* ugdytinis teigiamai vertina savo ir kitų veiklą aplinkosauginio ugdymo srityje;
* yra atsakingas, bendraujantis ir bendradarbiaujantis, iniciatyvus ir kūrybingas atlikdamas aplinkosauginio turinio veiklas;
*siekia žinių ir kūrybingai jas taiko spręsdamas įvairias aplinkosaugos problemas;
* renkasi saugų ir sveiką gyvenimo būdą;
* kuria ir palaiko gerus santykius su aplinkiniais.
Pats palankiausiais ir priimtiniausias aplinkosaugos gebėjimų ugdymosi būdas – kasdien gamtoje praleisti kuo daugiau laiko ir mokytis iš gamtos.
Nuotrauka iš pašnekovės asmeninio albumo
Paruošė Loreta AKELIENĖ

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.