------------------------------------

Naujos knygos

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Mokyti saugoti gamtą nuo mažens

Kad žmogaus veikla daro įtaką aplinkos pokyčiams, o tai veikia gyvąją gamtą ir žmonių sveikatą, turbūt nereikia daug aiškinti, daugelis tai žino ir suvokia. Kitas klausimas, ar elgiasi taip, kad tas neigiamas poveikis aplinkai būtų mažinamas, ar žino, kokiais būdais ir priemonėmis tai daryti? Teisingus vartojimo įpročius geriausia diegti jauname amžiuje, dar mokykloje.
Aplinkosaugos temos yra ir ugdymo programose, ir neformalioje veikloje. Aplinkosauginį ugdymą mokyklose vykdo ir pradinių klasių mokytojos, ir klasių auklėtojos, ir kiti pedagogai.
Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinėje mokykloje su vyresnių klasių mokiniais gamtosaugines temas nagrinėja chemijos ir biologijos mokytoja Laima Žakienė, taip pat biologijos ir technologijų mokytoja Rita Dijokienė. Su abiem pedagogėmis ir kalbėjomės apie tai, kaip šis ugdymas vyksta, kokios jo formos yra paveikiausios.

Mokytojos Laima Žakienė ir Rita Dijokienė sako, kad vaikams praktinė veikla įdomiau, negu sausos paskaitos.Išteklių tausojimas prasideda nuo paprastų dalykų
L. Žakienė gamtos užterštumą nagrinėja per chemijos ir biologijos pamokas su vyresniais mokiniais. R. Dijokienė pasakojo, kad natūraliai išeina: yra gamtosauginės temos, o prie jų galima pritraukti neformaliąsias veiklas, projektus, renginius ar kitus darbus. Mokykloje populiarūs aplinkosauginiai projektai. Vaikai mokosi suprasti, jog būtina saugoti gamtą, jog svarbu, ką paliksime po savęs. Labai svarbu vaikus išmokyti suvokti, kad tai, ką darome dabar, turi didelę įtaką ateičiai. Vaikai tą žinojimą perduoda ir tėvams. Pedagogės sako, kad šiukšlių rūšiavimas turi būti įsisąmonintas kaip kasdienis dantų valymas. Nuolat privalu galvoti, ką darai. Ir išteklių tausojimas prasideda nuo paprastų dalykų: šviesos išjungimo, rašymo ant lapo iš kitos pusės, dėvėjimo brolių ar sesių išaugtų drabužių, vadovėlių tausojimo, kad galėtų pasinaudoti kiti. Šie dalykai pamažu įdiegiami ir formuojasi jau kitoks vaikų požiūris. Jie mokomi, kad būtina mažinti vartojimą, nes net ir pakuotės nuo žaislų daro poveikį aplinkai. Jie palengva suvokia, jog šiukšlių gausinimas labai žalingas planetai ir mums visiems.
Mokiniai labiau įsitraukia, jeigu gauna savarankiškų užduočių, pavyzdžiui, surinkti informaciją patys. Taip apie plastiko maišelius ieškojo informacijos ir jų rasta balinio vėžlio, kuris užsimovė šiukšlę – plastiko žiedą, nuotrauka įsiminė ilgam.
„Stengiamės praktinių veiklų daugiau organizuoti, dažniau tai daryti išvažiuojant iš mokyklos. Štai vykome į didelių gabaritų atliekų sąvartyną, kad matytų, kaip vyksta rūšiavimas, kiek tų šiukšlių ten kaupiasi.
Jiems reikia lengvo sukrėtimo, tada geriau įsimena, – sako mokytoja R. Dijokienė, pabrėždama, kad geriausiai mokomasi per asmeninę patirtį. – Paklausia savęs, kiek asmeniškai per dieną išmeta šiukšlių. Kai mato, kokiu greičiu auga šiukšlių kalnas Marijampolės apskrities sąvartyne, geriau suvokia užteršimo mastus ir grėsmę.“

Vyksta integruota pamoka: mokomasi ne tik kelių dalykų vienu metu, bet ir dirbti komandoje.Darbeliai iš atliekų
Lengviausiai mokykloje padaroma veikla – antrinių žaliavų perdirbimas, antrinis panaudojimas. Tą gali daryti net darželinukai. Ir tam nereikalingos didelės lėšos.
Kurti darbelius iš antrinių žaliavų – paveiki ugdymo forma, ypač jaunesniame amžiuje. O jeigu tai daroma bendrai, dar smagiau. Taip mokykloje gimė iš kamštelių sukurta šypsena – dalyvavimo „Kamštelių vajuje“ rezultatas. Ir voras buvo sukurtas iš žolių, šakelių, kuris jau keleri metai tebekabo tarp beržų mokyklos teritorijoje. Taip vaikai mato, kad šiukšlė gali turėti išliekamąją vertę ir tapti graži.
R. Dijokienė sako, kad labai integruojasi technologijos ir biologija: „Per technologijų pamokas rengėme debatus, ar prekėms reikia įspūdingų pakuočių. Patys vaikai savaitę ieškojo argumentų. Vienas kitą papildė ir nustebo, ką atrado šia tema naujo internete. Tai jiems įtaigiau, negu kad mokytojas pasako. Kai patys pasigilina, paieško, ilgam atsimena.“ Tiesa, jiems lengva pasiklysti tarp informacijos gausos, tad mokytojui kartais reikia juos nukreipti, paskatinti – surasti tą viduriuką, kad domėtųsi ir būtų aktyvūs.
Yra mokykloje rūšiavimo šiukšlių dėžės. Kartais vaikai klausia, į kurią dėžę mesti. Būna, kad ir mokytoja ne visada atsako. Štai kompaktinės plokštelės net ir jai klausimą sukėlė – pasirodo, negalima mesti nė į vieną dėžę, o reikia kaupti atskirai. Ir tokie vaikų klausimai padeda ieškoti informacijos, plečia žinių bagažą visiems kartu.

Štai kokie kūriniai gimė „Kamštelių vajuje“.Su paskatinimu suveikia labiau
Pavykęs ir visus įtraukęs buvo elektrotechnikos platintojų rengtas konkursas „Mąstau, rūšiuoju, gyvuoju“. „Visa mokyklos bendruomenė rinkome stambiosios elektronikos atliekas. Kai tėvai su vežimukais atveža skalbimo mašinas, tai daro įspūdį visiems. Ir buvo didelė varomoji jėga vaikams. Kaip prizą gavome nemokamų bilietų į krepšinio varžybas, nemokamą autobusą, vaikams labai patiko. Jie tuoj klausė, kada vėl rinksime. Taip, su paskatinimu suveikia labiau ir yra atsakomoji reakcija, ne tik žinojimas, kad esu šaunus ir teisingai elgiuosi. Šiame konkurse dalyvavome 2015 ir 2016 metais“, – prisimena R. Dijokienė.
Mokykla yra pirmą vietą laimėjusi „Kamštelių vajuje“, taip pat skulptūrų iš buitinių atliekų konkurse „Drugelis“ laimėjo pirmą vietą savivaldybėje. Mokytojos sakė, kad tokiems konkursams paprastai daromas vienas didelis darbas, kuris paskui papuošia mokyklos teritoriją, o ne daugybė mažų.
L. Žakienė pasakojo, kad labiausiai susidomi tokius darbus daryti 5–7 klasių mokiniai, jiems patinka kūrybiniai projektai, o vyresni nori išvažiuoti į ekskursijas, pamatyti „tikrą gyvenimą“. „Buvome šiluminių tinklų įmonėje, domėjomės, kiek Marijampolė šildymui sunaudoja kuro. Vaikai pamatė kuro kiekius, jiems tai padarė didelį įspūdį. Vyresniems ir integruotos pamokos labai įdomios“, – pasakojo chemijos ir biologijos mokytoja.

Stebėti, kaip auga vaistažolės iš sėklyčių, kurias padovanojo regioninio parko darbuotojai, tikrai uždegantis dalykas – net ir tiems, kurie lieka tik stebėtojai.Praktinė veikla – įdomiau
Taip pat visiems patinka ir daro įspūdį išvykos, kai galima susipažinti gyvai su gamtos objektais. „Buvome Labanoro regioniniame parke, Metelių regioniniame parke, kad patys vaikai pajustų, jog gamtai keliame realų pavojų. Kai pamoką veda kitas žmogus, ne mokytojas, jiems įdomiau, o jei dar su charizma, įspūdžių būna keleriems metams. Pažinimas to, kas yra aplinkui, ką reikia saugoti, didina supratimą. Jiems įdomu ir smagu, jeigu atpažino žolę ar paukštį. Praktinė veikla vaikams įdomiau, negu sausos paskaitos“, – sako R. Dijokienė.
Šiukšlė gali turėti išliekamąją vertę ir tapti graži – apie tai byloja šis moksleivių ir mokytojų kūrinys.O ir abstrakčiai gamtą saugoti sunkiau, bet susipažinus artimiau su saugomu augalu ar paukščiu pajunti ryšį su juo. Regioniniai parkai dabar turi įdomių edukacinių veiklų: tai įvairios užduotys, mįslės ir kt. „Tik bėda, kad sunku išeiti su klase iš mokyklos, tam labai daug popierizmo reikia paruošti. Ir nors noras yra, bet kartais pritrūksta laiko. Kai įveiki šitą biurokratinį barjerą, būna gerai, sulauki grįžtamosios vaikų reakcijos“, – pasakojo R. Dijokienė.
Mokytojos sako, kad gerose, tvarkingose šeimose nekyla klausimų dėl rūšiavimo, taupymo, ir vaikai iš tėvų sužino apie atliekų perdirbimą, taupymą, racionalų išteklių naudojimą. Kai kurie vaikai noriai pasakoja, ką šeimose daro, būna, kad atneša patys namie padarę darbelių iš antrinių žaliavų ir net mokytojus nustebina. Tiesa, ne visi noriai atsiveria. Ir šeimų įvairių yra, kai kuriose tas tausojimas – paskutinėje vietoje.
Apie vartotojiškumo mažinimą daug kalbama per technologijų pamokas. Vaikai sužino, kiek produktų išmetama, daro apie tai skaidres, skaičiuoja, ir tie skaičiai juos šokiruoja.
Rengiamos akcijos vartotojiškumui mažinti, mokyklos bibliotekoje vyko viena tokių – dovanoti iš namų nereikalingas knygas. Vaikai jomis ir keitėsi tarpusavyje. Kai kurių namuose knygos tiesiog kaupiasi, tad mokytojos pataria pirkti tik tą, kurią skaitysi ne vieną kartą.

Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš mokyklos archyvo

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.