------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Mokytis profesijos niekada nevėlu

L. Kukienė džiaugiasi, kad tapo profesionalia slaugytojo padėjėja ir dirba mėgstamą darbą. Mūsų žmonės, ypač vyresnio amžiaus, yra gana sėslūs ir daug kam prieraišūs – gyvenamajai vietai, savo būstui, taip pat ir darbovietei bei profesijai. Netekę darbo tokie žmonės patiria nemenkas psichologines traumas, nes puikiai žino, kad įsidarbinti pagal kažkada įgytą specialybę ar profesiją gali būti labai sunku, o apie tai, kad būdami, kaip sakoma, žilo plauko gali įgyti naują profesiją dažnam atrodo nemenkas iššūkis.
Užimtumo tarnybos Marijampolės skyriaus vedėja Živilė Povilaitienė irgi neslepia, kad darbo netekusius vyresnio amžiaus žmones, ypač tuos, kuriems iki senatvės pensijos liko treji–penkeri metai, reikia padrąsinti iš Užimtumo tarnybos siūlomų paslaugų rinktis profesinį mokymą. Rasa Juknevičienė, Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento patarėja, pritardama Ž. Povilaitienei pasakoja, kad bendraudami su tokiais Užimtumo tarnybos klientais įstaigos specialistai stengiasi kuo daugiau sužinoti apie žmogaus pomėgius, įgytas kompetencijas, galimybes imtis savo verslo ir bando jam padėti atrasti naujų galimybių save realizuoti individualiame versle ar naujame profesiniame amplua. „Bendraudami su į mūsų įstaigą besikreipusiais žmonėmis, mes domimės, ar jie, pavyzdžiui, moka gaminti, ar mėgsta krapštytis prie automobilio ir meistrauti, ar turi patalpas savo verslui plėtoti, – sako R. Juknevičienė. – Juk gali būti, kad atspirties tašku gali tapti turimas garažas ar laisvos patalpos gyvenamajame name. Štai, pavyzdžiui, viena buvusi mūsų klientė, kuri buvo labai sutrikusi, kai būdama vyresnio amžiaus neteko ilgamečių didelės Kauno įmonės vadovės pareigų, mūsų padrąsinta baigė manikiūrininkės kursus ir savo namo verandoje atidarė manikiūro saloną. Dabar ji šį savo verslą netgi plečia.“
Užimtumo tarnybos duomenimis, 38 procentai vyresnio amžiaus bedarbių ieško nekvalifikuoto aplinkos tvarkytojo, valytojo, darbininko, sargo, budėtojo, kiemsargio ir panašiai darbo. Tokių darbo vietų skaičius yra ribotas. Todėl profesinės kvalifikacijos neturintiems žmonėms siūloma nemokamai mokytis darbo rinkoje paklausių profesijų: slaugytojo padėjėjo, pardavėjo, gėlių pardavėjo-floristo, suvirintojo, krautuvo vairuotojo, apdailininko ir t. t. Profesijos mokymo metu besimokantiems bedarbiams kompensuojamos kelionės išlaidos iki artimiausios mokymo įstaigos, be to, mokamos 260 Eur stipendijos.
61 metų marijampolietis Stanislovas Gajauskas gyvenime yra dirbęs ir autobuso vairuotoju, ir šilumos ūkyje, ir savo verslą buvo susikūręs. Iš darbo šilumos ūkyje vyras teigia išėjo, nes po tam tik-rų pertvarkų jo netenkino darbo sąlygos.
Į buvusią Darbo biržą (dabar Užimtumo tarnyba) marijampolietis kreipėsi po intensyvių, bet nesėk-mingų savarankiško darbo paieškų. Čia išanalizavus jo darbinę patirtį ir dabartinius poreikius Stanislovui buvo pasiūlyta pasinaudoti ESF projekto „Pasinaudok galimybe“ profesinio mokymo programa ir įgyti 95 kodą, kuris vairuotojams suteikia teisę gabenti keleivius ir krovinius. Marijampolietis baigęs kursus gavo keletą pasiūlymų dirbti autobusų vairuotoju, ir pasirinko, jo nuomone, geriausią pasiūlymą pateikusį Vilkaviškyje įsikūrusį UAB „Kautra“ filialą, kur jau daugiau kaip pusė metų sėkmingai dirba autobuso vairuotoju.
Jaunystėje ikimokyklinio ugdymo pedagogės specialybę įgijusi 59 metų Laimutė Kukienė kone pusę gyvenimo pradirbo Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Vaikų registratūroje registratore. Šį darbą marijampolietei palikti teko dėl etatų mažinimo. Po to Laimutė keliose įmonėse dirbo kepėja, tačiau taip susiklostė, kad ir viena, paskui ir kita įmonė buvo uždarytos, o trečioje netenkino darbo sąlygos. Taip moteris tapo tuometinės Darbo biržos kliente.
Deja, rasti marijampolietei darbo nesisekė ir šios įstaigos specialistėms. Tuomet jos Laimutei pasiūlė eiti nemokamai mokytis slaugytojo padėjėjo profesijos. Moterį toks pasiūlymas sudomino. Ji vienoje iš mūsų mieste veikiančių profesinio mokymo įstaigų mėnesį sėmėsi teorinių žinių, o paskui du mėnesius atliko praktiką Marijampolės ligoninės I vidaus ligų skyriuje.
„Per praktiką įsitikinau, kad slaugytojos padėjėjos darbas man patinka, – pakalbinta „Suvalkiečio“ sakė L. Kukienė. – Mielai būčiau likusi dirbti ligoninėje, tačiau ten laisvų darbo vietų tuo metu nebuvo. Po kiek laiko iš tuometinės Darbo biržos gavau žinią, kad slaugytojo padėjėjo reikia Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Nuskubėjau, gavau darbą ir džiaugiuosi, nes man patinka ir darbas, ir kolektyvas.“
Marijampoliečiai S. Gajauskas ir L. Kukienė yra tik vieni iš daugelio mūsų krašto žmonių, kurie jau turėdami tam tikrą gyvenimo metų ir patirties bagažą padedami Užimtumo tarnybos ryžosi mokytis profesijos ir ją įgiję sėkmingai įsitvirtino darbo rinkoje.
2017 m. tuometinė Darbo birža įgyti naują profesiją padėjo 169 Marijampolės apskrityje gyvenantiems vyresniems nei 55 metų bedarbiams. 2018 m. profesijos mokėsi 131 asmuo, iki šių metų gegužės 1-osios – 37. Savo verslo, paskatinti Darbo biržos ir įsigiję verslo liudijimus, 2017-aisiais ėmėsi 942, 2018 m. – 1102, šiemet – 356 asmenys.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.