------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Netikros naujienos iš pusiausvyros veda ir eilinius piliečius, ir politikus, ir žiniasklaidą

Netikrų naujienų tėvynė – socialiniai tinklai. Jei čia pasirodo skandalingos ar provokuojančios naujienos, gali būti, jog tai – netik­ros naujienos.– Netikros naujienos – kas tai yra ir ko jomis siekiama, koks jų tikslas?
– Netikromis naujienomis paprastai vadinami ryšio su realybe neturintys (arba mažai jo turintys) pranešimai (daugiausia – internetinėje erdvėje), sukonstruoti ir pateikiami taip, kad būtų kuo panašesni į tikrus informacinius pranešimus. Dažnai tai skandalingos ar provokuojančios istorijos (ypač – apie įžymybes ar politikus), kadangi tokiu būdu galima pritraukti daugiausia dėmesio. Jų tikslai gali būti įvairūs: lankytojų pritraukimas ir pasipelnymas iš reklamos, politinės manipuliacijos ar tiesiog noras papokštauti.
– Kur netikros naujienos yra paplitusios? Ar tai tik socialiniuose tinkluose plintantis virusas, ar jos būdingos ir, pavyzdžiui, internetiniams naujienų tinklalapiams ar kitokioms medijų formoms?
– Iš esmės netikros naujienos gali egzistuoti bet kokioje medijų formoje, bet labiausiai jos paplitusios socialinėse medijose ir naujienų tinklalapiuose (esama ir ištisų tinklalapių, „besispecializuojančių“ netikrose naujienose). Tačiau net ir tie patys tinklalapiai, skleisdami savo informaciją, pirmiausia priklauso nuo socialinių medijų. Taigi būtent pastarąsias reikia laikyti svarbiausiomis tarpininkėmis. Taip yra pirmiausia todėl, kad jos sutelkia mūsų dėmesį, ypač – į tai, kuo dalijasi mūsų esami kontaktai. Taip pat – dėl pačių naujienų demokratizacijos ir hierarchijų griūties: socialinėse medijose viskas nuo profesionalių naujienų tarnybų pranešimų iki draugo statuso pakeitimo pateikiama greta ir paprastai yra suvokiama bei traktuojama kaip turintys vienodą vertę. Taigi yra daug lengviau įbrukti netikras naujienas.
I. Kalpokas sako, kad priešnuodžių netikroms naujienoms nėra. Jis pataria tiesiog „susitaikyti su tuo, kad pereiname į „po-tiesos“ – neatskiriamo tiesos ir klastočių persipynimo – erą“.– Kokias grėsmes medijų vartotojams kelia netikros naujienos?
– Daugelis netikrų naujienų nekelia tiesioginės grėsmės mums kaip individams (nebent skatintų elgtis gyvybei ar sveikatai pavojingu būdu). Daug labiau tikėtina, kad manipuliatyviomis žinutėmis bus siekiama paveikti mūsų elgseną, santykius su kokiomis nors visuomenės grupėmis (pvz., etninėmis mažumomis) ar paramą politikams ir partijoms. Šiuo atveju pagrindinė grėsmė yra visuomenės lygmeniu neoptimalių sprendimų priėmimas, kuris gali turėti netiesioginių neigiamų ekonominių ar politinių pasekmių per, tarkime, nekompetentingų ar priešiškai valstybei palankių politikų išrinkimą. Tuo tarpu grynai pasipelnymo tikslais sufabrikuotos naujienos galbūt jokio reikšmingo poveikio ir neturės – nebent sugaišime laiko.
– Kokiame kontekste dažniausiai yra konstruojamos netikros naujienos ir kokiomis temomis jos dažniausiai kuriamos?
– Priklauso nuo konteksto. Tarkime, grynai pasipelnymui iš reklamos naudojamos netikros naujienos dažnai būna apie įžymybes, pramogų pasaulio atstovus. Tačiau jos gali būti ir politinio pobūdžio, ypač jei vyksta aršūs, poliarizuojantys debatai – tarkime, pastarųjų JAV prezidento rinkimų kampanijos metu daug netikrų naujienų apie D. Trampą neturėjo nieko bendra su agitacija – jas kūrė su JAV politika nesusiję asmenys iš įvairių pasaulio šalių vien todėl, kad šio kandidato vardo paminėjimas pritraukdavo lankytojų srautą. Vis dėlto politinis ar ekonominis turinys labiau būdingas žinutėms, kuriomis siekiama manipuliuoti visuomenės nuomone.
– Kas dažniausiai būna netik­rų naujienų kūrėjai?
– Juos galima suskirstyti į kelias kategorijas. Pirma – oportunistai, tiesiog norintys pasipelnyti. Dažnai tokius skleidėjus sunku numatyti iš anksto. Štai, tarkime, 2016-aisiais kaip „pasaulio netikrų naujienų sostinė“ išgarsėjo Veleso miestelis Makedonijoje – jame netikrų naujienų kūrimas tapo gerai anglų kalbą mokančio, bet įsidarbinimo galimybių beveik neturinčio vietinio jaunimo vienu pagrindinių pajamų šaltinių. Antra grupė – nuoširdūs politiniai aktyvistai, siekiantys paveikti auditorijos mąstymą savo palaikomo kandidato ar partijos naudai. Trečia susijusi kategorija yra vadinamieji „troliai“, tą patį darbą atliekantys dėl piniginio atlygio. Taip pat reikia išskirti ket­virtą kategoriją – tai profesionalios visuomenės nuomonės formavimo (pabrėžtina: ne šiaip rinkodaros ar viešųjų ryšių) kompanijos, kurios manipuliuoja itin dideliais tikslinių auditorijų duomenų kiekiais, siekdamos pateikti maksimaliai tikslinei auditorijai pritaikytą žinutę būtent tuo metu, kai ji labiausiai paveikiama. Čia, pavyzdžiui, paminėtina kompanija „Cambridge Analytica“, kuri, kaip įtariama, pasisavino apie 50 mln. „Facebook“ vartotojų duomenis tam, kad jais remdamasi manipuliuotų visuomenės nuomone D. Trampo naudai per JAV prezidento rinkimus.
– Kaip skaitytojai netikras naujienas turėtų atpažinti ir kaip jas atpažinę turėtų elgtis?
– Paprasčiausia atskirti pasipelnymui skirtas naujienas: jos paprastai būna šokiruojančios, itin netikėtos, neretai gali atrodyti net kvailokos. Bet būtent toks ir yra tikslas: išprovokuoti mus paspausti nuorodą tam, kad patikrintume, kas gi tai per istorija, tokiu būdu auginant lankytojų srautą, taigi ir reklamos pajamas. Atskirti manipuliatyvaus pobūdžio naujienas yra sudėtingiau, ypač jei jos sukurtos profesionalių tokio turinio kūrėjų.

Taip yra pirmiausia todėl, kad šios naujienos jau konstruojamos taip, kad atitiktų mūsų lūkesčius ir išankstinius nusistatymus, taip maksimizuojant tikimybę, kad informaciją priimsime kaip teisingą.
Čia netgi kritinis mąstymas dažnai gali nepadėti, nes nebūtinai jausime motyvaciją jį pritaikyti – galime tiesiog pernelyg norėti, kad lūkesčius atitinkanti informacija būtų teisinga. Atsakant kaip elgtis – pirmiausia, įtariant, kad naujiena klaidinga, reikėtų atsispirti potraukiui ją atsidaryti ir perskaityti, dalintis ar komentuoti – visi šie veiksmai bus įregistruoti socialinių medijų, paieškos variklių ir naujienų kaupėjų algoritmų, tad naujiena pakils populiariausiųjų reitinge, vadinasi, bus matoma didesniam kiekiui žmonių ir taip padės autoriams siekti savo tikslų. Jei tokia informacija aptinkama socialinėse medijose – daugelis šių platformų yra įdiegę pranešimo apie netinkamą turinį funkciją, tad kviesčiau ja naudotis.

Patikėjęs piktadarių sukurta netikra naujiena apie JAV prezidento pasirašytą bevizį režimą į JAV atvykstantiems lietuviams, naujiena feisbuke dalijosi diplomatas Vygaudas Ušackas.

– Ar gali nutikti taip, kad netikros naujienos gali būti susipynusios su tikromis naujienomis? Jei taip, kaip jas atskirti?
– Sociali

 

nėse medijose jos visada yra persipynusios. Kitose aplinkose jos taip pat gali egzistuoti kartu, nes tai prideda netikrai informacijai patikimumo. Be to, net ir toje pačioje žinutėje viena greta kitos gali būti tikra ir netikra informacija, taip pat siekiant sustiprinti manipuliacinį poveikį. Informacijos atskyrimas tokiomis aplinkybėmis gali apskritai būti sunkiai įmanomas.
– Kam dar, be medijų vartotojų, neigiamą poveikį gali daryti netikros naujienos?
– Pirmiausia – akcijų ir finansų rinkoms, kurios būna jautrios bet kokiai informacijai. Taip pat – visų netikromis naujienomis patikėjusiųjų draugams ir pažįstamiems – ir virtualiems, ir tiems, su kuriais bendraujama tiesiogiai. Čia ir slypi dar viena netikrų naujienų grėsmė – jų realus poveikis gali būti gerokai platesnis nei tiesioginė konkrečios žinutės sklaida. Pakanka tiesiog kritinės masės įtikintųjų, kad šie toliau tęstų darbą patys, skleisdami informaciją iš lūpų į lūpas.
– Ar yra būdų, kurie padėtų užkirsti kelią netikrų naujienų plitimui? Jei taip, kokie jie?
– Su pasip

Tikėdamiesi didelio lankytojų srauto programišiai socialiniuose tinkluose platina naujienas ir apie įžymybių mirtį. Pastebėjęs gedulingą žinią apie savo mirtį ją bando paneigti aktorius Silvesteris Stalonė.

elnymui skirtų reklamų talpinimu kovoti gana paprasta – užtenka nutraukti pagrindinį pajamų šaltinį – reklamą. Pagrindiniai reklamų talpinimo tarpininkai, tokie kaip „Google Ads“, jau turi savo politiką netalpinti reklamos žinomai netikrą turinį talpinančiose interneto svetainėse. Tikroji problema sietina su manipuliatyviu turiniu, kurio nesustabdys tai, kad jis nepelningas. Iš tiesų kovoti su šio tipo netikromis naujienomis yra praktiškai neįmanoma.
– Kokius gebėjimus medijų vartotojai turėtų ugdyti, kad galėtų atskirti, atsispirti ir kritiškai vertinti netikras naujienas?
– Būtų paprasčiausia įvardinti kritinį mąstymą, bet tai – gana apgaulinga viltis, nes mes pirmiausia turime panorėti pasitelkti šį mąstymą. Jei žinutė yra specialiai sukonstruota taip, kad mes ja patikėtume, tai pasitelkti kritinį mąstymą mums gali net neateiti į galvą. Be to, tobulėjant dirbtinio intelekto įgalintoms priemonėms generuoti itin tikroviškai atrodančias nuotraukas ir manipuliuoti garso įrašais, o netolimoje ateityje – ir kurti videosiužetus, netikros naujienos gali tapti dar sunkiau atskiriamos nuo tikrų. Tad vargu ar įmanoma pasitelkti kokius nors paprastus ir universalius sprendimus. Greičiau tiesiog reikia susitaikyti su tuo, kad pereiname į „po-tiesos“ – neatskiriamo tiesos ir klastočių persipynimo – erą.

 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.