------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Norint miškus išsaugoti, svarbiausia ne drausti kirsti, o teisingai formuoti

Situaciją komentuoja Valstybinės miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninio padalinio vadovė Rūta VARNAGIRIENĖ.
Per 2014–2018 metus Kazlų Rūdos savivaldybės valstybinės reikšmės miškuose metinė visų rūšių kirtimo apimtis sudarė 111 tūkst. kietmetrių medienos. Visi kirtimai, taip pat ir atliekami šiuo metu, vyksta atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus. Leidimas kirsti mišką – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti mišką jame nurodytu mastu ir sąlygomis.
Regioninis padalinys Kazlų Rūdos savivaldybėje administruoja patikėjimo teise priskirtus valstybinės reikšmės miškų plotus. Visiems kirtimams, kuriuos atliekame patikėjimo teise priskirtuose valstybinės reikšmės miškuose, yra išduoti leidimai ir darbai vykdomi teisėtai. Tačiau regioninis padalinys neatsakingas už kirtimus, kurie vykdomi kitų patikėtinių ar nuosavybių teisės miškuose. Kazlų Rūdos Žemaitės gatvės gale esančio miško kirtimai taip pat atliekami su valstybės leidimu, pagal galiojančius teisės aktus.
Valstybiniams miškų valdytojams miško kirtimo normas nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Kirtimo normą sudaro visais miško kirtimais iškertamas medienos kiekis.
Kazlų Rūdos savivaldybėje miškai užima beveik 60 procentų teritorijos. Iš šių miškų apie 70 proc. yra ūkiniai miškai, kuriuose produktyvių medynų formavimas ir nepertraukiamas medienos tiekimas – pagrindinis ūkininkavimo tikslas. Šie miškai tam ir auginami, kad nukirtus juose medžius būtų gaunama kuo daugiau ir kuo geresnės medienos. Brandžiame miške sukaupta mediena šiandien yra pagrindinis miško produktas, tačiau nereiškia, kad miškai tik kertami.
Remiantis Miškų valstybės kadastre kaupiama ir saugoma informacija apie Lietuvos miškų plotus matyti, kad miškingumas šalyje jau kuris laikas auga. 2003-aisiais jis apėmė 31,3 proc. šalies teritorijos, o 2019-aisiais užfiksuotas jau 33,7 proc. rodiklis. 2012-aisiais patvirtintoje Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros programoje numatyta, kad iki 2020-ųjų šalyje turėtų būti pasiektas 35 proc. šalies miškingumo rodiklis.
Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, kasmet pats savaime miškas išplinta maždaug 3,5 tūkst. hektarų plote, o miškininkai kasmet įveisia beveik 3 tūkst. hektarų miško žemės ūkio reikmėms nenaudojamuose plotuose.
Vyriausybė 2012 m. patvirtino Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programą. Vienas iš jos strateginių uždavinių – užtikrinti darnų miškų ūkio principų įgyvendinimą visuose šalies miškuose. Tai reiškia, kad miškuose medienos turi būti iškertama ne daugiau nei jos priauga. Šiuo metu Lietuvoje yra nustatyta griežta teisės aktų sistema, kuri reglamentuoja miškų kirtimą ir jų atkūrimą.
Kirtimai miške apima daug daugiau, nei tik „derliaus nuėmimą“ subrendusiame medyne. Yra miško ugdymo ir sanitariniai kirtimai, kurie yra svarbiausia augančio medyno formavimo ir tinkamos būklės išlaikymo priemonė. Nuo teisingai ir laiku atliktų miško ugdymo kirtimų priklauso, kokį medyną turėsime ateityje. Ypač svarbūs jaunuolynų ugdymo kirtimai, kuriais praktiškai suformuojamas būsimasis medynas.
Ne draudimas medžius kirsti, bet teisingas ir atsakingas ūkininkavimas miške sukuria produktyvius ir našius miškus, kuriais didžiuojamės šiandien ir kurie džiugins ateities kartas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.