------------------------------------

Naujos knygos

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Nuomonę galima formuoti skirtingais būdais

Gyvename laikotarpiu, kai informacija yra labai galinga jėga. Spartus informacinių technologijų vystymasis ne tik išplėtė viešosios erdvės ribas ir sukūrė naujas erdves, bet ir sudarė galimybes daryti dar didesnę teigiamą ar neigiamą įtaką žmonėms. Džimis Morisenas (Jim Morrison) yra pasakęs, kad tie, kurie kontroliuoja žiniasklaidą, kontroliuoja ir žmonių mintis.

 

Dažnas iš mūsų turime savąjį televizijos kanalą, kuriuo pasitikime labiau.Žurnalistais galime būti visi
Šiandien informaciją skleisti yra galybė būdų. Nebūtina pirkti reklamą spaudiniuose, per radiją ir televiziją, nebūtina laukti, kol mus pakalbins kokio nors portalo ar laikraščio žurnalistas. Savo mintis, žinias, pamąstymus socialiniuose tinkluose gali skelbti visi: ir profesorius, ir namų šeimininkė, ir moksleivis. Ir visi gali, jeigu tik atranda būdą, turėti skaitytojų, kitaip vadinamų sekėjų. Žmonės skirtingai priima ir apdoroja informaciją, ir tuo neretai naudojasi savų interesų turintys jos platintojai. Sakykime, Monikos Šalčiūtės fenomenas stebina ir stulbina ne vieną. Pradžioje šimtai, o dabar šimtai tūkstančių gerbėjų seka jos naujienas internete ir domisi asmeniniu gyvenimu. Mergina išpopuliarėjo ne tik „Facebook’e“, bet ir visoje lietuviškoje žiniasklaidoje.
Viešoje erdvėje, rašydamas komentarus ir pastabas apie restoranus ir kavines, išgarsėjo Audrius Užkalnis, dabar jau turintis platų savo auditorijos ratą, netgi žurnalą. Tai rodo, kad viešoji informacinė erdvė – įvairialypis informacijos sklaidos laukas, kuriuo naudotis galime visi, o žiniasklaida vis dažniau tampa skirtingų interesų susikirtimų vieta. Jos turinį ir nepriklausomumą paveikti atsiranda daug būdų, vienas iš jų – pinigai…

Ta pati informacija skirtingai traktuojama
Ne vienas iš mūsų, aktyviai skaitantis spaudą ar naršantis portaluose, akyliau stebintis įvairių televizijų laidas, pastebėjo, kad skirtingose informacinėse priemonėse ta pati informacija pateikiama skirtingai. Ypač tai akivaizdu ten, kur laikraštis, portalas už vienokios ar kitokios nuomonės formavimą gauna pinigus, tegul ir reklamos pavidalu. Tarkime, prisiminus Garliavos pedofilijos skandalą buvo akivaizdu, kad vienaip jį traktavo dienraštis „Lietuvos rytas“, plačiau nagrinėdamas visas šio skandalo puses, išklausydamas skirtingas nuomones, pateikdamas skirtingus pasisakymus ir vertinimus. Tuo tarpu televizijos laidos, kurias vedė Rūta Grinevičiūtė, Kristupas Krivickas ar dienraštis „Respublika“, tą pačią naujieną pateikdavo „mušdami įvarčius tik į vienus vartus“, kelis kartus sustiprintą, formuodami skaitytojo nuomonę, kad šis patikėtų būtent jų tiesa.
Net tą patį siužetą rodant būdavo parenkami tik tokie pašnekovai, kurie išreikšdavo leidėjui priimtiną nuomonę.
Tad galima konstatuoti, kad ta pati informacija skirtingai įvairiose informacinėse priemonėse pateikiama, norint daryti įtaką, suformuoti skaitytojui nuomonę, priversti jį mąstyti, taip, kaip informacijos skleidėjui palanku, naudinga…

Spaudos įvairovė leidžia skaitytojui rinktis. Kas moka – to giesmę gieda
Kartais tenka pastebėti, kad skirtingose žiniasklaidos priemonėse tas pats įvykis aprašomas visai skirtingu kampu tada, kai tie įvykiai susiję su didelėmis bendrovėmis, kurios tose žiniasklaidos priemonėse talpina savo reklamą, arba priklauso tam tikrų žiniasklaidos priemonių akcininkams.
Vienas to pavyzdžių galėtų būti 2014 metais įvykusi skelbimų portalų koncentracija. Tuomet Estijos bendrovė „Eesti media“, valdžiusi naujienų portalą 15min, žurnalą „Žmonės“ bei skelbimų portalus autoplius.lt ir domoplius.lt, įsigijo savo konkurentę „DiginetLT“, kuri valdė skelbimų portalus skelbiu.lt, autogidas.lt, aruodas.lt ir kt.
Lyg tyčia po šio sandorio per gana trumpą laiką kai kurių skelbimų kainos padidėjo 70 procentų.
Įdomiausia tai, kad gerokai išaugus internetinių skelbimų kainoms, beveik visose visuomenės informavimo priemonėse pasipylė straipsniai apie sunkiai protu suvokiamomis kainomis pasipiktinusius nekilnojamojo turto brokerius, nekilnojamojo turto ir automobilių pardavėjus. Ypač aršiai šį sandorį kritikavo naujienų portalas „Delfi“, kuris yra vienas iš pagrindinių „Eesti media“ valdomo tinklaraščio „15 min“ konkurentų. Tuo tarpu pats „15 min“ skelbimų portalus valdančių bendrovių sandorį piešė pozityviomis spalvomis ir teisino didėjančias skelbimų kainas, nes, neva, kainos išaugo dėl to, kad vartotojams buvo suteikta papildomų paslaugų, kurių, iš tikrųjų, niekas neprašė.
Taigi, ši situacija puikiai parodė, kad už žiniasklaidos skelbiamos informacijos kartais slepiasi tam tikri interesai, kurie turi įtakos perduodamos informacijos turiniui.
Tad apibendrinant, atsižvelgiant į pagrindinius vaidmenis ir santykius tradicinėse žiniasklaidos institucijose, ypač susijusius su autoryste, skelbimu, pranešimų gamyba, platinimu ir priėmimu auditorijoje, jos gali turėti skirtingą poveikį, formuoti skirtingą nuomonę.
Autoriams naujosios medijos atveria daugiau galimybių: skelbti tekstus internete, rašyti tinklaraštį, lengviau rengti spaudinius leidybai. Knygoje „Šiuolaikinės medijos ir informacija“ teigiama, kad žinia­sklaidos priemonės sudaro kasdienio gyvenimo naujienų rengimo ir sklaidos industriją, atliekančią itin svarbų vaidmenį informuojant visuomenę apie naujausius įvykius konkrečiame regione, šalyje, pasaulyje. Iš esmės žiniasklaida atkreipia ir nukreipia visuomenės dėmesį į svarbiausius įvykius ir aktualijas, tik šiandien skaitytojas turi pats atsirinkti tiesą, nepasikliauti aklai perskaityta žinia, tikrinti faktus, analizuoti. Pasakymas „tai buvo parašyta“, nereiškia, kad tai buvo visiška tiesa…

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.