------------------------------------

Naujos knygos

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Paruošiamieji šiltnamio darbai – investicija į gerą derlių

Augalai iš komercinių šiltnamių netrukus keliaus į individualius. Visi juos sodinantys norės, kad jie gerai augtų, bujotų, vėliau duotų gerą derlių. Sakoma, kaip pasiklosi, taip išsimiegosi. Panašiai ir su augalais – nuo to, kaip paruošime dirvą, priklausys tolesnis jų vystymasis. Apie tai, ką turėtų daryti daržovių daigus ir gėles iš šiltnamio lauką sodinantys daržininkai-gėlininkai mėgėjai, kalbamės su agrotechnologijų specialiste, prekybos centro „Moki-veži“ Marijampolėje vyr. konsultante-pardavėja Sonata JASINSKAITE-JASILIŪNIENE.

Siekiantiems gausaus šiltnamio daržovių derliaus S. Jasinskaitė-Jasiliūnienė pataria investuoti į gerą dirvožemį.– Kokius darbus prieš pirkdami daržovių daigus turėtų atlikti turintieji individualius šiltnamius?
– Pirmiausias darbas – dezinfekuoti šiltnamį. Jei tai nėra geležinės konstrukcijos šiltnamis, kuris gali oksiduotis, o plastikinės ar medinės, jį galima dezinfekuoti siera. Geriausia yra degioji. Uždegta ji pradeda rūkti, dūminti. Tokiu būdu veikliosios medžiagos pasiekia kiekvieną šiltnamio kampą ir sunaikina visas jame esančias bakterijas, kurios vėliau gali sukelti ligas. Šį darbą reikėjo atlikti prieš maždaug dvi savaites. Dabar daug kas šiltnamiuose jau pasisėję ridikus, salotas. Kai šiltnamyje yra kokių nors augalų, sieros degti nepatarčiau. Tokiu atveju galima atlikti nebent šiltnamio konstrukcijos dezinfekciją. Insekticidiniu purškalu, skirtu užkirsti kelią įvairių kenkėjiškų vabalų, vabzdžių plitimui, galima išpurkšti visas šiltnamio dalis, išskyrus dirvožemį. Kai jau ridikai ir salotos bus nuimti, prieš sodinant pomidorus ar kitus šiltnamio augalus, būtų gerai panaudoti fungicidinį preparatą, stabdantį grybų augimą ir sporų vystymąsi, kitaip tariant, su puviniu kovojančią medžiagą. Ją galima ant žemės tiesiog išpurkšti arba ja sulieti dirvą. Ir tik atlikus šiuos veiksmus patarčiau galvoti apie dirvos gerinimą. Siekiant geresnio, natūralesnio rezultato, patariu žmonėms rinktis kompostinę žemę. Tai yra organinių ir mineralinių trąšų mišinį. Jei žmogus turi pakankamai finansų ir noro, gerai būtų nukasti maždaug 10 cm viršutinio šiltnamio dirvos sluoksnio ir vietoje jos supilti mano minėtą kompostinę žemę. Jei finansai riboja, tuomet sodinant daigus galima iškasti gilesnes, didesnes duobes ir į jas pripilti naujos žemės.
– Kada būtų laikas pradėti galvoti apie į šiltnamį susodintų augalų tręšimą?
– Apie tręšimą reikėtų susimąstyti jau sodinant daigus. Tiesa, iš pradžių nereikėtų griebtis sintetinių trąšų. Jei yra naudojama kompostinė žemė, ji turi pakankamai medžiagų, kurių reikia jauniems augalams. Papildomai tręšiant daigus tokiu metu, tokiomis aplinkybėmis, jam galima netgi pakenkti. Vienintelė medžiaga, kurios reikėtų papildomai duoti jauniems daigams juos sodinant yra fosforas. Didelius, naudingus ir organinės kilmės šios medžiagos kiekius turi žuvų miltai. Sodinant daigus patarčiau bent po vieną valgomą šaukštą jo įberti į kiekvieną duobę. Apie sintetines trąšas patarčiau susimąstyti tik praėjus mėnesiui po daigų sodinimo. Tiesa, tręšimo nereikia suprasti kaip vienintelio derlingumą, augalo vystymąsi skatinančio veiksnio. Taip, jis reikalingas, nes jei augalas negaus jam reikalingų maistinių medžiagų, ims skursti. Visgi, jis neduos gerų rezultatų, jei augalai bus tinkamai neprižiūrimi. Tai yra, reguliariai laistomi, skabomi, rišami.
– Kalbant apie šiltnamio augalus dažniausiai minime pomidorus. Tenka pastebėti, kad greta pomidorų žmonės mėgsta sodinti paprikas, agurkus, kitokias daržoves ar net gėles. Ar gera tokia praktika? Kokius augalus galima auginti viename šiltnamyje ir kokių derinių geriau vengti?
– Geriau, kai kiekviena daržovių rūšis auga atskirai. Deja, taupydami laiką, vietą, pinigus žmonės šio patarimo dažnai nepaiso. Jei kartu auginamos paprikos ir pomidorai – viskas tvarkoje. Tačiau pomidorai ir agurkai – prastas derinys. Jų priežiūra visiškai skirtinga. Pomidorus reikia laistyti retai, bet gausiai. Agurkus geriau laistyti kiekvieną dieną, bet po mažai. Kuomet pradedame vienodai lieti vienus ir kitus, nei vieniems, nei kitiems nebūna gerai. Taikant tokią praktiką gero derliaus tikėtis neverta. Gėlių ir daržovių derinį viename šiltnamyje pamatyti tenka retai. Tai dažniau pasitaiko komerciniuose šiltnamiuose daiginimo periodu, kai jie auga atskiruose vazonuose, paletėse. Toks skirtingų augalų buvimas vienoje vietoje nėra ydingas. Blogiau būtų, jei jie kartu augtų vienoje dirvoje visą brandos laiką. Tačiau gėlės iš šiltnamių vos tik sustiprėjusios iškeliauja į lauką. Individualiuose šiltnamiuose žmonės neturi tikslo auginti daržoves ir gėles kartu. Nebent tai yra serenčiai. Juos kai kas sodina į šiltnamius tarp pomidorų. Manoma, kad dėl intensyvaus savo kvapo jie atbaido kenkėjus. Tai tiesa, bet tai nėra patikimiausia prevencinė priemonė nuo kenkėjų.
– Kalbant apie gėles – kaip rūpintis jų daigais, kaip joms paruošti dirvą?
– Jei gėlės keliaus į kapines, svarbu parinkti joms tinkamą dirvožemį. Tikėtina, kad rudenį kapinėse daug kur buvo pasodinti viržiai. Jei tada jiems buvo supiltas rūgštus substratas, jį reikėtų pašalinti ir supilti universalų arba skirtą kapams, kurie tiks ir našlaitėms, ir ledinukams. Jie turi pakankamai medžiagų, reikalingų augalo vystymuisi. Kai norima juodesnės žemės, reikėtų rinktis gruntą su smulkia durpių frakcija arba tą pačią kompostinę žemę. Lygiai tas pats galioja ir į vazonus sodinamoms gėlėms prie namų.
Nuotrauka iš asmeninio S. Jasinskaitės-Jasiliūnienės albumo

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.