------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Policija nuolat pataria gyventojams, kaip išvengti apgavysčių

Pasak Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės specialisčių Sigitos Šatienės ir Daivos Klimavičienės, policija yra parengusi gyventojams atmintines, kaip apsisaugoti nuo sukčiavimu užsiimančių nusikaltėlių. Jie publikuojami policijos tinklalapiuose, socialiniame tinklalapyje „Facebook“. 

Komunikacijos grupės specialistė Daiva Klimavičienė.

Komunikacijos grupės specialistė Sigita Šatienė.

Bendruomenės pareigūnės taip pat rengia susitikimus su gyventojais ir pasakoja, kaip reikia saugotis apgavysčių. Keliais elementariais patarimais, kaip nepakliūti į sukčių pinkles, Komunikacijos grupės specialistės dalijasi ir su „Suvalkiečio“ skaitytojais.

Virtualios „investavimo“ platformos
Šis sukčiavimo būdas vis labiau populiarėja. Gyventojams į jų mobiliojo ryšio telefonus iš užsienio telefonų numerių skambina finansų brokeriais prisistatantys asmenys ir siūlo užsiimti investavimo veikla (prekiauti valiutomis, tauriaisiais metalais, žaliavomis ir pan.). Sutikusiems pasiūloma susikurti paskyrą įvairiose virtualiose „investavimo platformose“ ir sumokėti pirminį, dažniausiai nedidelį įnašą. Vėliau „finansų brokeriai“ teikia konsultacijas, į kokias sritis ar akcijas investuoti. Vykdant „finansų brokerių“ nurodymus, sukčių auka savo virtualioje paskyroje mato, kad po finansinių operacijų neva gauna pelną, o „brokeriai“ ir toliau siūlo plėtoti veiklą. Kai pareiškiamas noras atgauti investuotas lėšas ir gautą pelną, sulaukiama žinių, kad pirma reikia sumokėti mokesčius – tik tuomet pinigai bus pervesti į lengvatinio apmokestinimo (vadinamąją ofšorinę) bendrovę užsienyje, o vėliau pasieks nukentėjusiojo banko sąskaitą. Tokiu būdu, palaipsniui išviliojama vis daugiau pinigų.

Patarimas. Būkite atsargūs ir nesusigundykite pasiūlymais, neskubėkite priimti sprendimo, įvertinkite savo finansines galimybes ir galimą investavimo veiklos riziką, pasidomėkite siūlomais finansiniais įrankiais.

Asmeninių (el. bankininkystės) duomenų atskleidimas sukčiams
Nepaisant policijos pareigūnų ir kredito įstaigų vykdomos prevencinės veiklos, vis dar pasitaiko atvejų, kuomet piliečiai pateikia savo elektroninės bankininkystės sąskaitų duomenis telefonu skambinantiems sukčiams, prisistatantiems, pavyzdžiui, FNTT pareigūnų ar bankų darbuotojų vardu.

Patarimas. Visada žinokite, kad teisėsaugos pareigūnai ar bankų darbuotojai niekuomet telefonu neprašo pateikti elektroninės bankininkystės duomenų. Saugokite savo prisijungimo prie elektroninių sąskaitų bei mokėjimo kortelių duomenis (numerį, datą, CVV kodą), nepraneškite jų telefonu, paštu ar elektroniniu paštu kitiems asmenims. Neatskleiskite ir kitų asmeninių duomenų (paso, asmens tapatybės kortelės ar vairuotojo pažymėjimo) jeigu asmenys, kuriems teikiate šią asmeninę informaciją, nenurodo aiškaus teisinio pagrindo šiems duomenims rinkti.

Labiausiai paplitę sukčiavimo būdai:
Mobiliojo ryšio paslaugos „Labas“, „Extra“, „Pildyk“ pokalbių sąskaitos papildymo kodo pranešimas asmeniui, dažniausiai prisistatančiam loterijų organizatorių atstovu ir siūlančiam telefonu išlošti vertingus buitinės technikos ar namų elektronikos prizus. Taip pat skambučiai telefonu apie: piniginio prizo laimėjimą; mobiliojo telefono laimėjimą; daiktinio prizo laimėjimą; nusikaltimo padarymą ir nubaudimą; eismo įvykį.

Kiti atvejai:
Skambinama ir reikalaujama sumokėti laimėto daiktinio prizo PVM, pranešama tapus atsitiktinai atrinktu pirkėju prekybos centre, skambina nukentėję verkiantys giminaičiai ar iš Lietuvos ambasados užsienyje dėl giminaičio susižalojimo.
Asmenys važinėja po kaimo vietoves ir prisistato banko darbuotojais, už tam tikrą mokestį siūlo padėti susigrąžinti prarastus indėlius. Asmenys, prisistatę banko darbuotojais, už 10 procentų sumos ar kitą sutartą atlygį pasiūlo sutvarkyti dokumentus dėl prarastų indėlių susigrąžinimo. Surašomi tam tikri dokumentai, paimamas užmokestis, o bankininku prisistatęs asmuo dingsta.

Kaip reikėtų išvengti telefoninių sukčių?
Dar vis dažnai žmonės nukenčia nuo sukčių, kurie pinigus išvilioja naudodamiesi mobiliojo ar fiksuotojo ryšio telefonais.
Dažniausiai naktį paskambinęs apgavikas prisistato artimu giminaičiu ar net vaiku ir praneša, kad pateko į bėdą (padarė eismo įvykį, nusikaltimą ar įvyko nelaimingas atsitikimas). Naudodamasis netikėtumu ir susijaudinimu, paprašo skubiai jam perduoti ar pervesti reikalingą pinigų sumą.
Sulaukę tokio skambučio žinokite, kad įvykus eismo įvykiui ar padarius nusikaltimą, policija niekada nesprendžia iškilusių piniginių problemų tarp nukentėjusiojo ar pažeidėjo (įtariamojo).
Neskubėkite vykdyti skambinusiojo prašymų.
Patys paskambinkite giminaičiui ar artimajam, patekusiam į tariamą bėdą, ir įsitikinkite, ar tikrai jam reikalinga pagalba.
Jeigu tikrai jūsų artimą ištiko nelaimė, susitikite su juo.
Jeigu jūsų giminaitis kelionėje, neskubėkite skambinti į ambasadą nurodytu telefono numeriu, pasitikrinkite, ar šis numeris teisingas.
Neperduokite pinigų per tarpininkus.
Neperveskite pinigų į nurodytas banko sąskaitas.
Jeigu kyla nors mažiausias įtarimas, kad skambina sukčius, nedelsdami skambinkite į policiją trumpuoju numeriu 112 arba 02.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.