------------------------------------

Naujos knygos

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Santykių psichologija

Paprastas, tačiau kiekvienam suprantamas noras – siekti tarpusavio supratimo, susikalbėjimo, draugiškų ir malonių santykių, džiaugsmą ir pilnatvę teikiančio bendravimo. Tačiau tai ne visada paprasta. Kodėl su vienais žmonėmis bendrauti lengva ir gera, o su kitais – daug sunkiau? Kodėl su vienais sugyvename, o su kitais nuolat pykstamės? Kaip bendrauti su paaugliais, nes paauglystė yra vienas sudėtingiausių laikotarpių žmogaus gyvenime. Šiuo brendimo laikotarpiu tėvai bene daugiausia patiria sunkumų su savo vaikais ir ieško atsakymų, kodėl vaikas taip elgiasi, kelių į paauglio širdį, gebėjimo suprasti jį, išklausyti, sustabdyti nuo blogų, o kitą kartą ir nepataisomų dalykų.

Paauglystė – didelių pokyčių metas.„Suvalkiečio“ redakcija dažnai sulaukia skaitytojų pasakojimų, apie tai, kaip sudėtinga spręsti tarpusavio santykių problemas, kaip išmokti geranoriškai elgtis su kitais žmonėmis, savimi, kaip padėti savo vaikams, kad jie jaustųsi gerai, mokėtų mylėti, spręsti problemas. Kaip išmokyti vaikus atskirti tai, kas yra gerai, kas tinkama, ko reikėtų vengti, saugotis.
Tik kalbantis, ieškant kompromisų santykiai su vaiku bus geri.Psichiatrijos specialistų teigimu, pirmas žingsnis – sustoti ir į susiklosčiusią situaciją pažvelgti ramiai, per atstumą, be neigiamo nusistatymo. Vaiko problemos – tai proga tėvams atsigręžti į save, į savo pačių gyvenimą, į savo nuostatas ir lūkesčius, ir pasistengti suprasti, kas jį auklėjant jau nebeveikia.
Psichologė Jolanta Bogužienė straipsnyje „Kaip tėvams suprasti savo paauglius?“ teigia, kad sunkiausias paauglystės periodas – 12–16 metai, kai vaiko nevisavertiškumo jausmas pasiekia aukščiausią tašką, kai paauglys jaučia nuolatinį suaugusiųjų spaudimą ir yra priekabiai vertinamas bendraamžių.
Paauglystė – pats rizikingiausias metas, kai pasukama ne tuo keliu.„Būtent šiuo periodu žmogus yra mažiausiai atsparus išorės poveikiui, jis nepasitiki savimi ir yra lengvai paveikiamas suaugusiųjų spaudimo. Jo asmenybė dabar gali pasikeisti negrįžtamai“, – sako psichologė.
Paauglystėje vaikas yra emociškai nestabilus, tai lemia hormoniniai organizmo pokyčiai.
Psichoterapeutė Lina Vėželienė straipsnyje „Suprasti paauglius“ teig­ia, kad raidos psichologijoje paauglystės etapui priskiriami vaikai nuo lytinės brandos pradžios iki 18–19 metų. Šiuo itin sudėtingu žmogaus raidos etapu sprendžiami keli pagrindiniai klausimai: autonomijos, identiškumo ir intymumo.
Paaugliai aktyviai ieško artimo draugo, kuriuo būtų galima visur remtis, pasitikėti.„Uždaviniai ne iš lengvųjų. Paaugliui tapti nepriklausomu reiškia turėti savo vertinimo kriterijus ir pačiam reguliuoti savo elgesį, t. y. paauglys nori galvoti pats. Dauguma paauglių mokosi būtent to. Jie iš naujo pervertina tėvų padiktuotas taisykles, vertybes, apribojimus. Kovoja su tuo, kuo abejoja, siekia didžiausios laisvės, kad galėtų išbandyti save ir savo galimybes. Nenuostabu, kad žmogus, užimtas tokiais klausimais, gali atrodyti atsiribojęs ir priešiškai nusiteikęs egoistas“, – teigia psichoterapeutė.
Anot L. Vėželienės, suprasdami tai, galime sau leisti labai nebesipiktinti, kad mūsų paauglys pernelyg sureikšmina komunikaciją su draugais, skirdamas tam visą savo laisvalaikį, o kartais ir daugiau.
Norint nuo mažumės kurti darnius santykius su vaiku, labai svarbu jį palaikyti, net ir tada, kai vaikui kažkas nepasiseka. Patirti sunkumų auklėjant vaikus yra normalu. Labai gerai, jeigu tėvai į šiuos sunkumus reaguoja laiku ir žino, ką daryti, o jeigu nežino – kreipiasi patarimo į specialistus. Nėra gerai, jeigu laukiama, kol viskas praeis savaime, nes dažnai ne tik nepraeina, bet ir smarkiai pablogėja. Psichologė Silvestra Markuckienė teigia, kad kovodami su paaugliais, tėvai visada pralaimi. Ne todėl, kad nepasiekia savo tikslų, o todėl, kad jų neapleidžia jausmas esą jie – prasti tėvai, jei nesugeba tvarkytis su savo vaiku ar jo nesupranta.
„Ką daryti, kad dvasinis ryšys su vaiku nedingtų konfliktiniu periodu? Kad nesugriūtų tai, kas buvo sukurta?“ Šiandien pateikiame dvi mamų papasakotas istorijas, kurias komentuoja biomedicinos mokslų daktarė, LSMU Psichiatrijos klinikos docentė, gydytoja psichiatrė, daugiau nei 30 tarptautinių publikacijų autorė ir bendraautorė Vesta Steiblienė.

 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.