------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Automatiškai išsaugotas juodraštis

Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai nuo pat pirmos gaisro dienos Alytuje teikė pagalbą. Pasak tarnybos vadovo Ryčio Masio, į nelaimės vietą išvažiavę du automobiliai: siurblinė stotis, turinti didelio našumo vandens siurblius, ir gaisrinių žarnų mašina, kurios žarnas galima tiesti apie porą kilometrų. Būtent tokios technikos paprašė kolegos iš Alytaus. Marijampolės ugniagesių automobiliai ten jau daugiau kaip savaitė, keičiasi tik ugniagesiai.

Potencialiai pavojingų įmonių yra
Pasak Ryčio Masio, kiekviename gaisriniame automobilyje yra daugybė priemonių, skirtų gesinti gaisrus, padėti pakliuvusiems į avariją, įvykus cheminiams incidentams.Pasak Ryčio Masio, Alytuje, padangų perdirbimo gamykloje, kilęs gaisras – vienas didžiausių per pastaruosius penkiolika metų Lietuvoje. Jam savo mastu galbūt prilygsta gaisras Kuršių nerijoje. „Alytaus situacija sudėtinga todėl, kad gaisras kilęs uždarose patalpose, ant padangų užgriuvę stogo betono atramos ir metalo konstrukcija, nepavyksta padangų pasiekti ir visiškai užgesinti. Tikimasi, kad sunkioji technika atkels konstrukcijas ir smilkstančios padangos bus užgesintos. Be to, įmonė įsikūrusi mieste, aplinkui pakankamai arti gyvenvietės, daugiabučiai namai, kitos įmonės. Man pats keisčiausias dalykas, kaip buvo leista šitokiomis sąlygomis vykdyti padangų perdirbimo verslą“, – sakė R. Masys.
Paklaustas, ar Marijampolėje yra tokių potencialiai pavojingų įmonių, kuriose kilus gaisrui iškiltų ekstremalios situacijos pavojus, ugniagesių vadovas teigia, kad padangų perdirbimo gamyklos nėra. Tačiau regione turima nemažai didelių specifinių pramonės įmonių, kur kilus gaisrui būtų ką veikti kelias dienas. Tai – ir Marijampolėje esanti naftos bazė, akcinė bendrovė „Vernitas“, daugybė medienos perdirbimo įmonių, gamykla „CIE LT Forge“, Kazlų Rūdoje veikianti baldų gamybos milžinė „Ikea“, trąšų gamykla „Arvi fertis“. „Geografiškai mes esame kryžkelėje tarp Europos, magistrale „Via Baltica“, geležinkeliu „Rail Baltica“ pro Marijampolę gabenami pavojingų medžiagų – naftos, cheminės produkcijos kroviniai, tad turime būti ir esame pasiruošę gesinti tokio pobūdžio gaisrus“, – sakė R. Masys. Jis prisimena, kaip Kazlų Rūdos savivaldybėje prieš penkiolika metų degė pesticidų sandėlis, daug nerimo šių metų sausį sukėlė magistralėje Marijampolė–Kaunas apvirtęs itin toksišką medžiagą gabenęs vilkikas. Iš viso cisternoje buvo 24 tonos chemikalo stireno.
Jeigu nuodingos medžiagos būtų patekę į aplinką, gyventojų evakuacija neišvengiama. Taip pat teko gesinti nedidelius gaisrus „CIE LT Forge“, „Arvi fertis“ gamyklose, automobilių remonto dirbtuvėse.

Gera technika ir pasirengimas
Kasmet ugniagesiams rengiamos pratybos.Pasak Marijampolės priešgaisrinės įstaigos vadovo, jų tarnyba yra aprūpinta tokia technika, įranga ir priemonėmis, kokių šiandien reikia. Net išvardinti sunku. Tai ir moderniausi gaisriniai automobiliai, cheminė priekaba, siurblinė stotis. Taip pat kvėpavimo aparatai, nuo cheminių medžiagų apsaugantys specialūs kostiumai, šilumą atspindintys kostiumai, dekontominacijos postas, dozimetrai, dujų analizatoriai, termovizoriai. Keletą kartų per metus vyksta pratybos, ugniagesiai mokosi gesinti didžiulius gaisrus. Kaip tik spalio paskutinę savaitę pratybos bus rengiamos Višakio Rūdos bažnyčioje. Ugniagesiai turi atitikti tam tikrą kvalifikaciją, nuolat gilinti žinias ir stiprinti praktinius įgūdžius. Būtent per pratybas išryškėja silpnosios vietos.

Grupuojamos pagal pavojingumą
Paklaustas, kaip tikrinamos potencialiai pavojingos įmonės, R. Masys papasakojo, kad įmonės pagal pavojingumą suskirstytos į kelias grupes. Pavojingiausios inspektuojamos kas metus, kitos – kas dvejus, trečios – kas penkerius. Prieš pradedant veiklą priešgaisrinės apsaugos specialistai apsilanko įmonėje ir sprendžia, ar išduoti leidimą. „Problema ta, kad įmonė gali keisti veiklos sritį. Tuomet priešgaisrinės priežiūros specialistų leidimai nebūtini. Susidaro galimybė įmonei vystyti potencialiai pavojingą veiklą. Sakykime, bendrovė, kuri vertėsi medienos gamyba, gali pakeisti profilį į padangų perdirbimą. Apie tai mes sužinosime tik patikrinimo metu. Kas dabar žino, kokios dar medžiagos galėjo būti laikomos Alytaus padangų perdirbimo gamykloje ar šalimais esančiose įmonėse?“ – retoriškai klausė R. Masys.
Anot jo, gerai, kad Marijampolės regione daugelis gamyklų bendradarbiauja su ugniagesiais. Įmonėse vykdomos įvairios prevencinės priemonės, rengiamos pratybos, mokymai, kurių metu supažindinama su priešgaisrine apsauga. „Labiausiai įmonės saugumas priklauso nuo jos politikos gaisriniais klausimais. Ten, kur dideli reikalavimai, teikiamas didžiulis dėmesys, išvengiama ir didelių nelaimių. Neatsakingas verslas sukelia problemas“, – sakė R. Masys.
Anot Marijampolės priešgaisrinės tarnybos vadovo, ne mažiau svarbu tinkamai reaguoti į pirminį gaisrą, turėti reikiamas gesinimo priemones, mokėti jomis naudotis. Taip pat darbuotojai turi būti apmokyti, kaip elgtis, jeigu kiltų gaisras, kaip evakuotis.
Pasak R. Masio, dažniausiai nustatomi šie pažeidimai: nesilaikoma gaisrinio režimo, produkcija užkraunami evakuaciniai keliai, neturima tinkamų pirminių gesinimo priemonių ar jos būna neveikiančios, neįrengti gaisro įspėjimo prietaisai. Per šiuos metus Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybėse bus patikrinta apie 130 įmonių, aplankyta 2660 gyventojų būstų.

Darbą organizuoja savivaldybių ekstremalios komisijos
Sunku pratybose, lengva mūšyje – tokios nuostatos laikosi Marijampolės ugniagesiai.Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovo klausėme, ar yra kokie nors planai, kaip būtų elgiamasi ekstremalios situacijos metu. Pasak R. Masio, visose savivaldybėse yra įkurtos ekstremalių situacijų komisijos, kurios gali priimti sprendimą skelbti ypatingą padėtį. Jeigu paskelbta ekstremali situacija, operacijų centrai vykdo numatytas užduotis: teikiama informacija ir pagalba gyventojams, sprendžiama dėl evakuacijos, mokyk­lų uždarymo, padedama gelbėjimo darbų organizavimui. Ugniagesiai rūpinasi konkrečiu gaisro gesinimu, aplinkosaugininkai – tarša. Jeigu šalyje skelbiama ekstremali situacija, vyriausybiniu lygiu imamasi koordinuoti visų institucijų veiksmus. Gyventojams privalu paisyti komisijos teikiamų rekomendacijų. Nesielgti taip, kaip daro kai kurie Alytaus rajono Miklusėnų gyventojai. Tik dalis jų sutinka su evakuacija, 60 procentų gyventojų pareiškė niekur nevyksiantys. Taip pat, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovo teigimu, gyventojai turi būti susipažinę su svetaine LT72.lt. Tai Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainė, skirta pasiruošti sudėtingai situacijai, gauti informacijos. „Kiekvienas ekstremaliu atveju turėtų gebėti pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 valandas, kol atvyks pagalba“, – sakė R. Masys.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.