------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Šiuolaikinė tekstilė – naujomis technikomis stebinantis efektingas menas (Naujos parodos)

Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje atidaryta Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tekstilės katedros dėstytojų ir studentų kūrybos paroda „Tekstilė ir mes“. Pristatyti parodos buvo atvykusios dvi šios katedros dėstytojos – Monika Žaltauskaitė-Grašienė ir Giedrė Kriaučionytė.

Parodą pristato (iš kairės) menininkės iš Kauno Giedrė Kriaučionytė, Monika Žaltauskaitė-Grašienė ir menotyrininkė, profesorė dr. Rasa Žukienė.Didžioji parodos intriga yra tai, kad ekspozicija sudaryta iš dėstytojų, tituluotų Lietuvos menininkių kūrinių ir jų studenčių darbų. Taigi galime susipažinti su skirtingų kartų kūryba.
Parodoje eksponuojama šiuolaikinė tekstilė, sukurta naudojant tradicines ir naujas technologijas, įgavusi įvairias formas – nuo unikalaus audinio iki videofilmo, perteikiančio tekstilės garsus. Parodoje atsiskleidžia dėstytojo ir studento, meistro ir mokinio bendradarbiavimo aspektai.
Tekstilės menas laikui bėgant labai keitėsi ir tobulėjo. Gyvas, neišsenkantis jo šaltinis – lietuvių liaudies menas. Visgi nuo tradicinio audimo palaipsniui pereita prie sudėtingesnių, įvairesnių technikų. Dabar jau audžiama kompiuterinėmis staklėmis, bet mokslus studentai pradeda nuo paprasto dvinyčio audimo.
Šiuolaikinė tekstilė gali būti ir moderni.Pirmuose bakalauro studijų kursuose Tekstilės meno ir medijos programos studentės mokosi tradicinių audimo, dažymo, siuvinėjimo būdų. Aukštesniuose kursuose mokomasi taip valdyti tradicines tekstilės technologijas, kad jos taptų šiuolaikinio meno – efektingo ir žaismingo, gilaus ir filosofuojančio – kūrimo priemone.
Šioje parodoje eksponuojami studenčių Ernestos Dikinytės, Astos Puidokaitės, Editos Tamulaitytės, Viktorijos Berezniovos, Gied­rės Antanavičienės darbai stebina išradingumu ir netikėtu požiūriu į tekstilės galimybes. Požiūris gerokai kitoks negu dėstytojų. Abi stovyklas jungia aukštai išsikelta kokybės kartelė.
Giedrė Kriaučionytė šioje parodoje pristato veltinio technika sukurtų liaudiškų dievukų rinkinį.Lūžis tekstilės mene išryškėjo maždaug po 1990-ųjų. 1996 m. Lina Jonikė išsiuntė savo darbą į Japonijoje vykusią tarptautinę parodą ir gavo Kioto bienalės didįjį prizą, laimėtą už fotoaudinio, tapymo ir siuvinėjimo derinimą kūrinyje „Arnotas“. Šis darbas eksponuojamas ir šiuo metu Marijampolėje veikiančioje parodoje. L. Jonikė yra meistriškai įvaldžiusi siuvinėjimo technikas, o siuvinėja ji dažniausiai ne audinį, bet pačios pastebėtus ir nufotografuotus vaizdus.
Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tekstilės katedroje dirba žinomos ir tituluotos Lietuvos menininkės – profesorė Laima Oržekauskienė, docentės Monika Žaltauskaitė-Grašienė, Loreta Švaikauskienė, Lina Jonikė, Jūratė Petruškevičienė, lektorė Giedrė Kriaučionytė. Tai labai skirtingo kūrybinio braižo asmenybės. Visų jų parodas Kauno, Vilniaus, Rygos, Berlyno, Bonos, Dortmundo, Tokijo parodų salėse lydi susižavėjimas, o kūrybiniai darbai sulaukia susidomėjimo, apibūdinami kaip įkvėpimo šaltinis, kerintis menas. Beje, kai kurios menininkės naudoja ir iš Japonijos atkeliaujančias technikas – ten tekstilės menas taip pat turi gilias šaknis.
Jurgita AUKŠTAITYTĖ
Ričardo PASILAUSKO nuotraukos

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.