------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Skaitmeninės erdvės grėsmės gali tykoti ir fizinėje aplinkoje

Į klausimus apie socialiniuose tinkluose tykančius pavojus ir jų išvengimo būdus atsako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos atstovė Eglė Ivanovaitė.

 

Socialiniuose tinkluose ir internete tyko daugybė pavojų. Bėda ta, kad ne visi jie ten ir pasilieka. Yra tikimybė, kad kai kurios skait-meninės grėsmės gali tykoti ir fizinėje erdvėje.– Kokie pavojai vartotojų tyko socialiniuose tinkluose?
– Naudodamiesi socialiniais tinklais žmonės dažniausiai gali tapti socialinės inžinerijos aukomis. Tai yra tam tikras metodas, kurį pasitelkus, siekiama priversti naudotoją daryti tai, ką numatė nusikaltėlis. Naudojama psichologinė manipuliacija – siekiama sudominti naudotoją aktualiomis temomis, išgąsdinti arba suvilioti akcijomis. Todėl, pirmiausia reikėtų atsargiai įvertinti prašymus iš nepažįstamų žmonių atidaryti puslapius ar atsisiųsti priedus.
Dažnu atveju, tapatybės vagyste, kai apsimetama artimu žmogumi, siekiama įgauti galimos aukos pasitikėjimą. Piktavaliai tapatybės vagyste naudojasi ne tik susikurdami socialinio tinklo paskyrą, bet taip pat neteisėtu būdu pasinaudodami galimos aukos aplinkoje pažįstamų žmonių paskyromis. Todėl socialinių tinklų naudotojai gavę žinutę, jog, pavyzdžiui, skubiai reikia pervesti pinigus, ar patikrinti tariamai siunčiamo priedo nuorodą (nuotraukos ar dokumento nuoroda), priimti priedą, pirmiausia turėtų įsitikinti, ar tai yra tikrai tas žmogus, su kuriuo yra pažįstamas ir artimai bendrauja.
Socialinės inžinerijos metodus piktavaliai dar lengviau pritaiko, kai naudotojai atskleidžia perteklinę informaciją savo socialinių tinklų paskyrose. Tuomet piktavaliams dažniausiai užtenka tik patikrinti, ką naudotojas mėgsta, kur keliauja, su kuo bendrauja, ar net yra išvykęs atostogų.
Socialinių tinklų naudotojams atskleidus ar pasidalijus asmenine informacija, kuri jam pačiam gali atrodyti niekuo ypatinga, atsiranda grėsmė ne tik nukentėti nuo kibernetinės atakos, bet grėsmė gali persikelti ir į fizinį pasaulį. Todėl visiems patariame, kad prieš viešindami savo asmeninę informaciją, kiekvieną kartą gerai įvertintume jos jautrumą ir ar ją paskelbdami nepakenksime sau ir savo artimiesiems.
– Kodėl socialinių tinklų vartotojai vis dar vangiai rūpinasi savo ir savo duomenų saugumu naršydami socialiniuose tinkluose?
– Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje žmonės dažniausiai į kibernetinį saugumą atkreipia dėmesį tik tada, kai patys tampa aukomis, tačiau jei socialinių tinklų naudotojai visuomet išliktų budrūs ir sąmoningi, to pavyktų išvengti.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras kartu su kitomis Lietuvos institucijomis nuolatos teikia informaciją gyventojams apie kibernetinį saugumą, teikia rekomendacijas, kaip apsisaugoti internetinėje erdvėje, taip pat vyksta edukaciniai seminarai ir moksleiviams, ir institucijų darbuotojams.
Tai darome tam, kad sumažintume vyraujančius interneto ir socialinių tinklų naudotojų klaidingus įsitikinimus, kad jie yra niekam neįdomūs ir tikrai negali tapti piktavalių taikiniu. Tačiau yra priešingai, nes kiekvienas talpiname ir kaupiame asmeninius duomenis ir informaciją savo kompiuteriuose ir kituose išmaniuosiuose įrenginiuose, kiekvienas gauname uždarbį ar laikome pinigus banko sąskaitose – ir visa tai gali būti piktavalių taikinys.
Dar daugiau, net jei galvojame, kad informacija ar pinigai nepriverstų sudominti pavienių užpuolikų, piktavaliai gali išnaudoti kompiuterių ar kitų išmaniųjų įrenginių išteklius kitai nusikalstamai veiklai, pvz.: kasti kriptovaliutą, dalyvauti botneto (t. y. užkrėstų kompiuterių tinklas, kuriuo naudojamasi siekiant pažeisti informacijos prieinamumą) veikloje ir taip toliau.
– Kokios informacijos socialinių tinklų vartotojams šiuo metu trūksta labiausiai ir apie ką reikėtų kalbėti daugiausia?
– Internetas šiandien yra neribotos informacijos šaltinis, tačiau reikia kritiškai įvertinti ir atsirinkti naudingą bei patikimą informaciją. Informacija apie kibernetinį saugumą – nuo paprasčiausių patarimų, kaip saugiai naršyti internete, iki techninio lygmens patarimų, kaip apsaugoti savo tinklą – yra skelbiama viešai lietuvių ir kitomis kalbomis. Jūsų skaitytojams labai rekomenduojame apsilankyti mūsų centro puslapyje adresu www.nksc.lt ir „Facebook“ paskyroje „Nacionalinis kibernetinio saugumo centras“, kur reguliariai yra skelbiama kibernetinio saugumo informacija ir rekomendacijos ir gyventojams, ir institucijoms.
– Kokios prognozės ateičiai? Socialiniai tinklai vis dar bus populiari bendravimo, informacijos mainų, reklamos, marketingo ir pan. platforma? Galbūt yra prognozių, kad socialiniai tinklai užleis vietą kažkam kitam? Jei taip, kas tai galėtų būti ir kokios naujos grėsmės gali atsirasti?
– Gyvename inovacijų pasaulyje, kiekvieną dieną tobulėja kibernetinio saugumo sprendimai ir auga vartotojų atsparumas, tačiau tuo pačiu neatsilieka ir organizuoto kibernetinio nusikalstamumo grupuotės bei pavieniai piktavaliai, apsimetinėjantys įmonių direktoriais, finansininkais ar tiekėjais, siekiantys išvilioti iš organizacijų pinigus, ar užšifruoti kompiuteriuose saugomus duomenis ir taip vėliau išsireikalauti išpirkos.
Net jei ateityje ir atsirastų ar pasikeistų bendravimo platformos virtualioje erdvėje, jomis vis tiek naudosis tikri žmonės ir veiksmus lems žmogiškieji faktoriai, todėl pagrindiniu kibernetinių atakų vektoriumi išliks socialinė inžinerija.
Kuo naudotojai bus sąmoningesni interneto erdvėje ir jei, prieš atlikdami kokį veiksmą ar spausdami nuorodas, paveiksliukus, priedus, du kartus paklaus savęs, ar tikrai žino siuntėją ir ar iš jo laukė žinutės, tuo labiau jie mažins kylančių grėsmių riziką.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.